Prancūzijos gražuolis Marselis

Print Friendly

Antras pagal dydį Prancūzijos miestas žavesiu nei kiek nenusileidžia Paryžiui. Gal netgi jį lenkia – juk Marselis turi tokią nuostabią Viduržemio jūros pakrantę, kokios Paryžiui su visais eifeliais ir triumfo arkomis tik pavydėti.

Gal šiek tiek perdėjau su Paryžiumi – Prancūzijos sostinė mums be galo patinka, bet tiesiog taip išeina – tai du didžiausi miestai Prancūzijoje, tad varžytinės, kuris geresnis, neišvengiamos… Tiesa ta, kad abu turi savo pliusų ir minusų, abu skirtingi ir savaip žavūs. Šį kartą – apie tai, kokį pamatėme Marselį (Marseille), kuris buvo ilgesnė stotelė mūsų kelionėje po Žydrąją pakrantę.

Marselis yra Provanso-Alpių-Žydrojo kranto (Provence-Alpes-Côte d’Azur) regiono sostinė su daugiau kaip 850 tūkst. gyventojų. Miestas didelis, tad ką galima pamatyti Marselyje, turint vieną ar dvi dienas?

Pirmoji mūsų pažintis su Marseliu buvo per kvapą – iš metro išlipę Senojo uosto teritorijoje, patekome į šviežių jūros gėrybių turgų – žvejai čia pardavinėjo ką tik iš jūros ištrauktas gėrybes. Tuo metu vienas iš mūsų kompanijos gurmanų jau buvo apsiskaitęs apie Marselio ypatingąjį patiekalą – žuvies gėrybių troškinį bouillabaisse, kurį labai norėjo paragauti. Bet plačiau apie Marselio kulinarines gėrybes vėliau, reikia šiek tiek miesto pamatyti…

Marselio uostas

Marselio senasis uostas

Senojo uosto (Le Vieux Port) vaizdas su plūduriuojančiomis žvejų valtelėmis ir bazilika ant kalvos – tarsi Marselio vizitinė kortelė. Šį vaizdą teko matyti ne viename Marselio kelionių gide, o dabar į šį uostą žiūrėjome patys. Užkilti ant kalvos, ant kurios stovi Marselio bazilika, buvo vienas iš šios dienos tikslų. Man buvo kilusi mintis nueiti ten pėsčiomis, bet draugai paprotino, kad bus per toli.

Susižiūrėję, kaip nuo uosto iki bazilikos nuvykti viešuoju transportu, nusprendėme šią kelionę atidėti vėlesniam laikui ir dar pasižvalgyti po Marselio uosto ir senamiesčio rajonus.

Marselis

Šiek tiek paėję palei Marselio uostą, priėjome modernųjį Joliette rajoną ir du įspūdingus pastatus – kairėje yra MuCEM, 2013 metais duris atvėręs regioninis istorijos ir civilizacijos muziejus. Dešinėje – Villa Méditerranée,  Viduržemio jūros regiono istorijos ir kultūros centras.  Abu šie pastatai atrodo super modernūs senųjų Marselio rajonų fone.

Visai netoli – didžiulė Marselio katedra, vadinama Cathédrale La Major. Žymi savo dryžuotu eksterjeru, ši katedra turi dar įspūdingesnį interjerą su piešiniais ant sienų, mozaikomis ir daugybe marmuro.

Marselio Didžioji katedra

Apžiūrėję katedrą, pasukom link senojo Marselio rajono – Le Panier. Jo siaurose gatvelėse įsikūrusios menininkų parduotuvės, butikai, nedidelės kavinės. Puiki vieta prisėsti išgerti kavos vienoje iš jaukių prancūziškų kavinukių.

Šiame rajone nuo XVII a. kūrėsi Marselio darbininkų klasė ir atvykėliai iš Alžyro, Graikijos ir Azijos. Iki šiol ši vieta išlaikė savo charakterį, ir neužleido vietos viduriniosios klasės atstovams – kituose miestuose senamiesčiai dažniausiai priklauso jiems.


Planuoji kelionę į Marselį? Viešbučių ieškok čia>>


Šiose gatvėse vasaros karščio nepajusite – kai kurios gatvės tokios siauros, kad  apatinių butų saulė nepasiekia netgi vasarą. Pasišildyti galima tik saulėtuose kiemuose.

Šiame rajone rasite ne vieną įdomią menininkų dirbtuvę ar galeriją. Viena iš tokių – Undartground, įkurta vietos menininko Julien Cassar. Šis menininkas išpopuliarėjo 2010-aisiais, atidaręs laikiną galeriją. Visi jo darbai kainavo iki 100 EUR – ir visi buvo parduoti. Nusprendęs susirasti nuolatinę vietą savo galerijai, menininkas įkūrė Undartground. Šios spalvingos menininko buveinės, kurioje parduodami jo kūriniai ir įdomūs suvenyrai, būtų sunku nepastebėti.

Le Panier rajonas

Le Panier rajonas

Le Panier

Perėję Marselio senąjį kvartalą ir šiek tiek įkišę nosis į Republique gatvę, už kurios yra Marselio istorijos muziejus su romėnų laikų griuvėsiais, sugrįžome prie uosto.

Čia, šalia Marselio rotušės (Hôtel de Ville), stovi vienas iš naujesnių Marselio simbolių – mėlynai baltas užrašas Marseille.fr. Tokį miesto pavadinimo užrašą tikrai pastebėjote, jei teko lankytis  Amsterdame. Marselyje šalia miesto pavadinimo nusifotografuoti paprasčiau nei Amsterdame, kur šios raidės nuolat aplipusios turistais.

Marselis

Rotušės aikštė

Atėjo laikas važiuoti į kalną, ten, kur stūkso Marselio bazilika. Viešuoju transportu Marselyje keliauti patogu – metro arba autobusais galima pasiekti daugelį vietų mieste. 24 val. bilietai, galiojantys visame RMT tinkle – tiek metro, tiek autobusams, kainuoja 5,20 EUR. Kitų Marselio viešojo transporto bilietų kainas galima rasti čia>>.

Nuo uosto iki Marselio bazilikos (Basilique Notre-Dame de la Garde) mus nuvežė 60 autobusas. Vingiuodami gyvenamųjų namų gatvėmis, kilome į kalną, kuris yra geriausia vieta pamatyti Marselio panoramą. Šis kalnas,  virš jūros lygio iškilęs 162 metrus, yra aukščiausia vieta mieste.

Marselis

Nuo kalno, ant kurio stovi bazilika, matosi ne tik visas didžiulis miestas, bet ir keturios Friolų salos (Iles du Frioul) – Pomègues, Ratonneau, If ir Tiboulen. Ifo saloje yra pilis (Château d’If
), pastatyta kaip tvirtovė, vėliau tapusi kalėjimu. Šis kalėjimas vaizduojamas vieno žymiausių prancūzų rašytojų Aleksandro Diumos romane Grafas Montekristas. Į šias salas organizuojami turai iš Marselio uosto, daugiau informacijos čia>>.

Bazilika yra vienas žymiausių Marselio statinių su įspūdinga 9,7 m aukščio paauksuota Madonos statula ant varpinės bokšto. Ši skulptūra matoma iš daugelio miesto vietų. Ši statula yra laikoma miesto globėja, o  per Žolines čia atvyksta daugybė piligrimų iš viso pasaulio.

Marselio bazilika

Atėjo laikas pietums. Kaip jau užsiminiau anksčiau, ieškojome vietos, kur būtų galima gauti patiekalo, kurio receptas kilęs iš Marselio – tai Bouillabaisse. Nukeliavom į restoraną l’Entrecote du Port šalia uosto – jį suradome per Tripadvisor, ir jis ten buvo giriamas dėl jūros gėrybių patiekalų ir  jautienos steikų su firminiu padažu.

l’Entrecote du Port išbandėme būtent tą bouillabaisse – įvairių jūros gėrybių troškinį, steikus ir salotas. Porcijos buvo milžiniškos – visko neįveikėme.

Aptarnavimas buvo labai familiarus, restorano bosas netgi parodė, kaip tą bouillabaisse teisingai valgyti. Priėjęs pats pamirkė skrebutį į troškinį draugės lėkštėje, užtepė česnakiniu Aioli tepiniu ir padavė jai – šitaip paruoštą skrebutį reikia su bouillabaisse valgyti.

Tie pietūs turbūt buvo ilgiausi ir lėčiausi per visą kelionę – dažnai, ypač kelyje, taupant laiką, užkąsdavom greitai. O čia buvo tikras mėgavimasis maistu, aplinka ir gera kompanija.  Kainos šioje vietoje mums pasirodė normalios, atsižvelgiant į šalį, kurioje esame ir restorano vietą. Tokie pietūs atsiėjo apie 25 EUR vienam su maistu ir gėrimais.

Pietūs MarselyjePo sočių pietų pasijutom aptingę, tad ėjom lėčiau, žvalgėmės vangiau… Kol nepriėjom Marselio pakrantės kelio – Corniche Président John Fitzgerald Kennedy. Tai labai vaizdinga gatvė, vingiuojanti palei Viduržemio jūros pakrantę. Lankantis Marselyje, čia atvykti verta, nesvarbu, kaip – ar pasivaikščioti pėsčiomis, ar pavažinėti dviračiu ar tiesiog automobiliu.

Čia pasitikom jaukų saulėlydį – tas gruodžio pabaigos pavakarys sušilo iki +21, besileidžianti saulė visą pakrantę užpildė šiltais atspalviais.  Norėjosi sėdėti, žiūrėti į jūroje skęstančią saulę ir pasiduoti ramybei. Nors už nugarų – didžiulis miestas, tačiau šioje vietoje, pakrantėje, atrodė, kad esam toli toli nuo didmiesčio triukšmo.

Marselio pakrantė

Marselio pakrantė

Marselio pakrantė

Saulėlydis Marselyje

Einant šiuo pakrantės keliu, prieitumėte Prado paplūdimius, o už jų – Marselio įlankų nacionalinį parką, apie kurį pasakojame šiame straipsnyje. Ten irgi, visai netoli miesto, pasijautėme lyg patekę į laukinę gamtą.

Papildymas. Kai jau aprašėme savo įspūdžius, sulaukėme komentaro, kad Marselis – pavojingas miestas. Nors mums tomis dienomis nieko blogo nenutiko, bet planuojant kelionę į Marselį ir besirūpinantiems saugumu, svarbu žinoti, kur pavojingiausios vietos mieste. Gavome patarimą, kad vienas pavojingiausių Marselio rajonų – La Castellane. Čia neramumų būna dažniau, nei kitose miesto dalyse, čia karaliauja gaujos, narkotikų prekeiviai, plėšikautojai ir korupcija. Mes buvome apsistoję visai šalia Rouet rajone, kuris yra netoli La Castellane metro stoties, tai iš pradžių pasirodė, kad čia ir bus tas blogasis rajonas, bet kitas komentatorius paaiškino, kad tas La Castellane, kurio geriau vengti yra vienas iš Marselio šiaurinių rajonų.

  • Marselio senasis uostas
  • Marselis
  • Marselis
  • Marselis
  • Marselis
  • Marselio Didžioji katedra
  • IMG_8053
  • Le Panier rajonas
  • Le Panier rajonas
  • Le Panier
  • Rotušės aikštė
  • P1080786
  • P1080797
  • IMG_8119
  • IMG_8081
  • IMG_8097-001
  • P1080804
  • Marselio bazilika
  • IMG_8109
  • IMG_8112
  • Marselis
  • IMG_8134
  • IMG_8141
  • IMG_8155
  • Marselio pakrantė
  • Marselio pakrantė
  • Saulėlydis Marselyje
  • Marselio pakrantė
  • IMG_8187
  • IMG_8166
  • IMG_8172

8 Comment

  1. Dar ir kaip zavesiu ir tvarka lenkia ta Paryziu

  2. Marseille says: Reply

    Rouet rajonas yra šalia Place Castellane, kuris laikomas prestižiniu rajonu. O pavojingas yra cité Castellane, kuris yra Marselio šiaurinėje dalyje ir yra nutolęs nuo miesto centro.
    Straipsnis įdomus, gražios nuotraukos, tik “Viduržiemio” jūra užkliuvo.

    1. Ačiū už paaiškinimą, sunku susigaudyti tarp tų Castellane, o to cité Castellane žemėlapyje nerandu, bet turbūt čia bus tas 16e arrondissement?

      O įdomu, kodėl Viduržiemio jūra užkliuvo? 🙂 kitaip ten ją vadinat?

      1. Gintarė says: Reply

        Jūra vadinasi ViduržEmio. Vidurys žemės, ne žiemos. 🙂

        1. Gintare, ačiū, atvėrėt akis 🙂 Visada taip rašydavau, ir net nepastebėdavau tos klaidos :O

      2. Marseille says: Reply

        Viduržemio 🙂 viena raidelė užkliuvo, kuri keičia visą žodžio prasmę. Viduržemio- viduržiemio. Čia nuo žodžio žemė, viduržemio.

        1. Dėkinga, kad pastebėjot 🙂 o tai ir toliau būčiau taip rašiusi. Graži ta Viduržemio jūra 🙂

  3. Dėl pavojaus, tai jis tikrai turi nekokią reputaciją. Šiaip kelionėje po Provansą mūsų grupę dažnai sekė vagys. Jie prisiplakdavo kaip turistai prie mūsų grupės ir tada bandydavo kraustyti rankines. Laimei, mūsų gidė buvo patyrusi, tai tokius “turistus” greitai atskirdavo.

Leave a Reply