Kelionė per Europą: užpustytas Zagrebas

Kroatijos sostinę Zagrebą laimingai pasiekėme tik dėl to, kad tą dieną mus lydėjo sėkmė. Antraip būtume visą dieną ir vakarą praleidę transporto kamštyje, ir būtų sujaukti visi tolimesni kelionės planai.

Žiemą į ilgas keliones automobiliu leidžiamės jau nebe pirmus metus. Bet pirmą kartą papuolėme į tikrą žiemą, prieš tai sniegas jokių sunkumų nebuvo sukėlęs.

Pernai keliavome Ispanijoje, tai sniego ant autobusiuko stogo parsiveždavome tik po slidinėjimo dienų Andoroje. Užpernai važinėjome po Šiaurės Italiją ir sniegą matėme tik viršukalnėse aplinkui Komo ežerą bei nuvykę slidinėti į  Livinjo kalnų kurortą. Viskas, daugiau oras buvo gražus, saulė švietė beveik kiekvieną dieną (išskyrūs lietų Madride ir Milane) – buvo idealus oras keliauti ir apžiūrinėti naujas vietas.

O šiemet buvo kitaip. Keliaujant per Europą jau nuo Insbruko mus pradėjo vytis sniegas. Atvykę į Miuncheną jau žaidėm sniego karą, prie Bled ežero ir Liublianoje vaikštinėjom gerokai susnigę, bet dar linksmi. Pakeliui į Zagrebą sniegas  pradėjo trukdyti ir sukėlė šiokį tokį nerimą – ar neįstrigsim kur pakeliui? Ar saugiai pasieksim savo kelionės tikslą? Paskutinė suplanuota stotelė buvo Kroatijos pajūrio miestas Zadaras, bet iki tol dar turėjome nuvykti į Zagrebą ir aplankyti Plitvicos ežerų nacionalinį parką.

Po pusdienio Slovėnijos Postojnos urvuose, per pūgą, važiavome link Zagrebo. Magistraliniame kelyje į priešingą pusę matėme didžiules eiles automobilių, jei būtume susivėlinę į urvus, būtume ir mes ten įstrigę. Kaip skaitėme vėliau, tas kelias buvo uždarytas dėl avarijos ir prastų oro sąlygų, ir niekas nepajudėjo iki 22 val.

Kelyje iš Slovėnijos į Kroatiją
Kelyje iš Slovėnijos į Kroatiją

Tada dar nežinojome, kas mūsų laukia priekyje – jei papultume į tokius pat  kamsčius, būtume vėlavę visur kitur, ir per likusios kelionės dienas Kroatijoje jau nebūtume galėję tiesiog pailsėti, be skubėjimo.

Bet nepaisant šių būgštavimų dėl kelio priešakyje, Zagrebą pasiekėme gana lengvai. Atstumas nebuvo didelis – nuo Slovėnijos sostinės Liublianos iki Zagrebo yra tik 140 km. Tačiau pačiame Zagrebe, važiuojant į apartamentus, navigacija mums liepė važiuoti tokiu keliu į labai statų kalną, kurio mūsų japoniškas autobusiukas, nors ir keturiais ratais varomas, neįveikė. Kelias buvo užpustytas, nenuvalytas, labai status, be to, jį buvo okupavę kiti eismo dalyviai – vaikai su rogutėm.

Tai palikę automobilį šalia kalno, šiaip ne taip užlipom prie apartamentų. Jų savininkė išbėgo mūsų pasitikti išskėstomis rankomis – sakė jau maniusi, kad dėl tokių oro sąlygų nebeatvažiuosim. Na, buvo ir mums tokia mintis kilusi, bet štai mes čia. Ji parodė kitą kelią, kaip lengviau automobiliu pasiekti apartamentus, ir vėliau, net neprašę gavom nurodymų, kaip rasti Zagrebo centrą ir kur pasistatyti automobilį, išvažiavom apžiūrėti Zagrebo.

Apsnigusi ir sustingusi Kroatijos sostinė
Apsnigusi ir sustingusi Kroatijos sostinė

Zagrebas nėra pats populiariausias miestas tarp turistų Kroatijoje. Turistai dažniau renkasi kurortinius miestus Kroatijos pakrantėje. Ir žiema nėra pagrindinis metas, kai Kroatija sulaukia poilsiautojų. Tad mes buvome ten kaip iš Mėnulio nukritę – viduržiemį ir dar Zagrebe.

Zagrebas yra muziejų miestas ir jame galima rasti ne tik tradicinių, saugančių istorijos ir meno vertybes, bet ir novatoriškų – pavyzdžiui, Nutrūkusių santykių muziejus (Museum of Broken Relationships). Jame surinkti daiktai, primenantys apie pasibaigusius santykius, kuriuos muziejui atidavė žmonės iš viso pasaulio. Visą muziejų sąrašą Zagrebe galima rasti čia>>.

Ilgiausia gatvė Zagrebe, aplink kurią išsirikiavę dauguma Zagrebo lankytinų objektų yra Ilica. Tai ne tik ilgiausia, bet ir brangiausia bei judriausia miesto gatvė. Čia įsikūrę restoranai, parduotuvės ir biurai. Bet tą pavakarį, kai į Zagrebo centrą atvykome mes, ši įprastai judri gatvė buvo apytuštė.

Ilica – pagrindinė miesto gatvė
Ilica – pagrindinė miesto gatvė

Eidami Ilicos gatve, priėjome pagrindinę miesto aikštę, vadinamą Trg bana Josipa Jelačiča. Kad ši aikštė yra pagrindinė miestiečių susirinkimo vieta, išdavė papuošta Kalėdų eglutė – čia zagrebiečiai susirenka pasitikti Naujųjų metų.

Pagrindinė miesto aikštė
Pagrindinė miesto aikštė
Josipas Jelacic – kroatų didvyris
Josip Jelačič, kroatų istorijos įžymybės, skulptūra

Kadangi oras (arba mūsų apranga) nebuvo tinkamas ilgiems pasivaiksčiojimams po miestą, ir kojos jau buvo šlapios nuo sniego, ieškojome, kur pasišildyti. Ilgai nesirinkome – iš pagrindinės miesto aikštės įsmukę į senamiesčio gatvelę, radome kažkokį vietinį barą-restoraną.

Kol toks oras į miestą neviliojo, galėjome neskubėdami ragauti kroatų maistą ir gėrimus. Kad Kroatijoje teks valgyti daug mėsos arba picų, jau žinojome – tą pirmąją pažintį su kroatų turėjome Puloje. Tik tada neteko ragauti kroatų tradicinio gėrimo – rakijos. Šis vaisių brendis populiarus tiek Kroatijoje, tiek kitose Balkanų šalyse, ir apšilti sušalus tokiu oru padeda.

Zagrebo katedra
Zagrebo katedra

Pasišildę vietiniam restorane, vėl išėjom į šaltį. Atsidūrėme prie didingos Zagrebo katedros (Zagrebacka katedrala). Neogotikinio stiliaus katedra, pradėta statyti XIII amžiuje, stipriai nukentėjo nuo žemės drebėjimo 1880 metais, tačiau buvo restauruota.

Tą dieną planuose buvo užlipti į Lotrščak bokštą (Kula Lotrščak), kuris taip pat yra XIII amžiaus statinys. Nuo šio bokšto galima pamatyti Zagrebo senamiestį iš viršaus. Kasdien vidurdienį iš šio bokšto  iššaunama patranka. Šis bokštas turi netgi savo Twitter paskyrą @gricki_top ir kasdien vidurdienį paskelbia vieną žodį – „bum!“.

Šalia šio bokšto yra funikulierius (Uspinjača), seniausia viešojo transporto priemonė Zagrebe. Šis, trumpiausiu pasaulyje tituluojamas 66 metrų ilgio funikulierius Zagrebo gyventojus bei miesto svečius kelia į ant kalvų įsikūrusį senamiestį.

Tačiau mums šių vietų ieškoti jau nebuvo kantrybės – šaltas vėjas ir sniegas išvijo iš Zagrebo. Ir grįžome iš miesto pačiu laiku. Vėjas ir pūga vis stiprėjo. Vėją girdėjome net būdami namie ir jis siautė visą naktį – aplink Medvednicos kalnuose šiaurės Zagrebe esančius apartamentus jokios užuovėjos nebuvo.

Rytas Zagrebe
Rytas Zagrebe

Kitas rytas buvo visiškai priešingas vakar dienai, oras buvo puikus – saulė spigino, sniego šiek tiek likę, bet vakarykščių vėjų ir pūgų – nė kvapo. Pats tas mūsų kelionei – tą dieną ruošėmės į Plitvicos ežerų nacionalinį parką. Nuo Zagrebo iki Plitvicos ežerų nėra labai toli – apie 150 km ir šį gamtos šedevrą būtina aplankyti atvykus į Kroatiją.  Apie Plitvicos ežerus žiemą papasakojome čia>>.

Naktis Zagrebe mums 6 keliautojams kainavo 99 €, užsisakėme čia>>.

[wpsgallery]

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *