Kelionė po Ameriką: pirmoji diena San Franciske

Print Friendly

Pakeliui į šį Amerikos miestą, galvoje skambėjo populiarios Scott McKenzie dainos žodžiai, kad važiuojant į San Franciską, reikėtų turėti gėlių plaukuose ir kad ten galima sutikti gerų žmonių. Iš San Francisko tikėjomės daug, o gavome turbūt dar daugiau…

Ilgai nevyniojant į vatą pasakysiu – San Franciskas buvo pats gražiausias didmiestis, aplankytas per mūsų kelionę po Ameriką. Tiesa, šioje atrankoje dalyvavo nedaug miestų – tik Los Andželas ir Las Vegasas, bet visgi San Franciskas nugalėjo.

Į San Franciską atvykom visai ryte, nes naktį prieš tai miegojom ne taip toli esančiam Modesto mieste. Pati pirmoji stotelė San Franciske buvo Twin Peaks kalnas, labai gera apžvalgos aikštelė, nuo kurios matosi visas miestas ir San Francisko įlanka. Twin Peaks, arba Tvin Pyksas, kaip tas kadaise populiarus serialas, yra dvi kalvos dvynės, maždaug 282 metrų aukščio. Už šias kalvas San Francisko mieste yra 1 metru aukštesnis Davidsono kalnas (Mount Davidson).

Vaizdai nuo Twin Peaks geri ir norėtųsi pasėdėti ilgiau, kokį pikniką pasidaryti, bet tuo metu mūsų laukė daugybė vietų mieste, kurias knietėjo pamatyti. O ir vėjas labai nedžiugino. Šią apžvalgos aikštelę galima rasti adresu 01 Twin Peaks Blvd, San Francisco, CA 94114.

San Francisko panorama nuo Twin Peaks kalno
San Francisko panorama nuo Twin Peaks kalno

Kadangi dar buvo per anksti registruotis viešbutyje, pavažinėjom po miestą automobiliu, kurį vėliau ketinom palikti šalia viešbučio. Jei po Ameriką keliausite savo transportu, siūlyčiau neišsigąsti didmiesčio ir pasivažinėti San Francisko gatvėmis. Tai buvo labai įdomi patirtis – pervažiuoti daug šviesaforų sankryžų, kilti į miesto kalnus ir leistis pakalnėmis ir galiausiai – pervažiuoti žymųjį San Francisko Auksinių vartų tiltą (Golden Gate Bridge).

San Francisko gatvės
San Francisko gatvės

Auksinių vartų tiltą kaip San Francisko simbolį žino visi, kas yra matę nors vieną filmą, kurtą šiame mieste. Šis beveik 3 km ilgio tiltas yra modernaus pasaulio stebuklų sąraše, kurį sudarė Amerikos inžinierių draugija.

Šis tiltas yra vienintelis kelias, jungiantis San Franciską su šiaurėje esančia Merino apygarda (Marin County). Už pervažiavimą tiltu reikia mokėti, bet tik pervažiavus į pietinę pusę (iš Merino apygardos į San Franciską). Pėstieji gali eiti nemokamai į abi puses. Kaina automobiliui yra 7,25 $, sumokėti galima iš anksto arba per 48 val. pervažiavus tiltu ir tai padaryti galima čia>>

Dabar patarinėjam, o patys, susižavėję San Francisku, tą padaryti pamiršom. Prisiminėm kaip tik po 48 valandų, kai sumokėti jau buvo per vėlu 🙂 Nesumokėjus už tiltą per tą laiką, tilto administracija siunčia sąskaitą automobilio savininkui, kuris, mūsų atveju, buvo nuomos bendrovė. Tai jau po atostogų, grįžę namo, tikėjomės baudos iš nuomos įmonės, ir nustebome jos negavę – iš kredito kortelės nuomos bendrovė nuskaičiavo tik mokestį už tiltą. Jokių administracinių mokesčių, keista, Europoje būtų buvę kitaip 🙂


Daugiau apie šią kelionę: Atostogos kaip filmas: 16 dienų ir 2700 mylių kelionė Amerikoje >>


Bet baigiam apie formalumus, laikas pasigrožėti pačiu tiltu. Pervažiavus iš San Francisko į Merino apygardą, prasideda kalvos, kur yra nemažai aikštelių, nuo kurių atsiveria puikių vaizdų į tiltą ir San Francisko įlanką. Gaila, kad tilto nepamatėm naktį, kai jis būna apšviestas, bet jei jūs turėsit progą, nuvykite ten jau sutemus 🙂

Auksinių vartų tiltas, tarp San Francisko įlankos ir Ramiojo vandenyno
Auksinių vartų tiltas, tarp San Francisko įlankos ir Ramiojo vandenyno
Artimesnis žvilgsnis į tiltą
Artimesnis žvilgsnis į tiltą

Pamatę San Francisko simbolį, pasukom link Žvejų prieplaukos (Fisherman’s Wharf).  Šioje vietoje yra nemažai miesto atrakcijų: Nacionalinis jūrų muziejus, „Riplio nori tikėk, nori – ne“ muziejus, Mechanikos muziejus, vaškinių figūrų muziejus, taip pat buvusiame vaisių fabrike įkurtas prekybos ir pramogų centras (Cannery Shopping Center).

Tramvajai netoli prieplaukų
Tramvajai netoli prieplaukų

Iš Žvejų prieplaukos išplaukia laivų turai po San Francisko įlanką. Populiariausias turas yra į Alkatraso salą, tačiau tik viena turų bendrovė –  Alcatraz Cruizes, kurios laivai išplaukia iš 33 prieplaukos, turi teisę prisišvartuoti ir išlaipinti turistus saloje. Šie turai tokie populiarūs, kad norint į jį patekti, bilietus būtina rezervuoti iš anksto. 19,25 $ (vaikui) ir 31 $ (suaugusiajam) kainuojantį bilietą galima įsigyti čia>>. Tuo metu, kai mes atkeliavome prie bilietų kasos, bilietus būtume galėję įsigyti turui po 20 dienų.

Alkatraso sala buvo legendinis kalėjimas žiauriausiems Amerikos nusikaltėliams nuo 1934 iki 1963 metų. Vien tai, kad ši sala tokia izoliuota, buvo puiki vieta kalėjimui. Alkatraso kalėjimas turėjo savo taisykles, kitokias nei kitų kalėjimų. Viena iš taisyklių buvo ta, kad į Alkatrasą kaliniai patekdavo ne iš teismo salės, bet tik tie, kurie nusikalsdavo kitose įkalinimo įstaigose. Alkatrase buvo leidžiamas tik vienas pasimatymas per mėnesį, bet ir tai kaip privilegija, jei kalinys nepažeidė kalėjimo taisyklių.


Daugiau apie šią kelionę: Kelionė po Ameriką: nuo Mirties slėnio iki San Francisko >>


 

Alkatrazo sala nuo San Francizko pakrantės
Alkatraso sala nuo San Francisko pakrantės

Pirmaisiais kalėjimo metais galiojo tylos taisyklė – kaliniams buvo draudžiama kalbėti, keli iš jų dėl to išprotėjo, tad vėliau ši taisyklė buvo pakeista. Alkatrase kalėjo žymus gangsteris Al Kaponė, taip pat šio kalėjimo kalinių sąrašuose yra lietuvio pavardė. Lietuvių migrantų sūnus Alvinas Karpis garsus tuo, kad Alkatrase kalėjo ilgiausiai – 26 metus.

Kalėjimas buvo uždarytas 1963 m., nes jį išlaikyti reikalavo per daug lėšų, o tuo metu kalėjime buvę 27 kaliniai buvo išvežioti po kitus JAV kalėjimus.

Yra ir daugiau turų po San Francisko įlanką, į kuriuos galima patekti tą pačią dieną. Šie laivai apiplaukia aplink Alkatraso salą, po Auksinių vartų tiltu ir aplink kitas žymesnes San Francisko įlankos vietas. Du mūsų kelionės draugai pasirinko tokį turą ir sakė, kad buvo įdomu ir patiko. Kiti išsigando plaukti vėjuotą dieną, kad nesušaltų, bet tie, kas plaukė, vėliau sakė, kad labai šalta nebuvo.

Turas laivu po San Francisko ilanką. Valdemaro nuotr.
Turas laivu po San Francisko ilanką. Valdemaro nuotraukos

Žvejų prieplauka garsi ne tik laivų turais, bet ir tarp turistų populiaria 39 prieplauka. Ši prieplauka yra labai gyva, ten daug  kavinių, restoranų, parduotuvių, gatvės artistų pasirodymų – ir dėl to daug žmonių ir veiksmo.



Booking.com

Tačiau bene įdomiausia atrakcija yra 39 prieplaukos gyventojai – jūrų liūtai. Čia daugybė didžiulių jūros liūtų, užsilipę ant medinių platformų, kaitinasi saulėje. Žmonių, stebinčių juos, nemažai, ir ne be reikalo – visai įdomu ir juokinga stebėti, kaip jie lipa vienas per kitą, ieškodami geresnės vietos, susipyksta, pasimuša, vėl susitaiko, leidžia visokius garsus.

Kalifornijos jūrų liūtai 39 prieplauką pamėgo 1989 metais – pirmieji ant platformų besiilsintys jūrų liūtai pastebėti tų metų rugsėjį. Šią vietą jūrų liūtai, kaip spėjama, pamėgo dėl saugumo – anksčiau jie šildydavosi ant uolų paplūdimyje šalia San Francisko.

San Francisko prieplaukos ir 39 prieplauka su jūsų liūtais
San Francisko prieplaukos ir 39 prieplauka su jūsų liūtais

Toks buvo mūsų pirmasis susitikimas su miestu. Prisipažinsim, susižavėjom San Francisku pamatę pirmąsias panoramas nuo Twin Peaks ir paskui nuo kalvų San Francisko šiaurėje. Tačiau iš arčiau miestą pamatėme vakare, vaikščiodami po vakarinį San Franciską ir kitą dieną, kai miesto kalnais ir pakalnėm nuėjom gal 10 km… Bet apie tai – antroje straipsnio dalyje 😉

  • Twin Peaks
  • San Franciskas
  • San Franciskas
  • San Franciskas
  • San Franciskas
  • San Franciskas
  • San Franciskas
  • Alkatrazo sala

Leave a Reply