Požeminis pasaulis: Postojnos urvas Slovėnijoje

Slovėnijos požeminių urvų mūsų kelionės per Europą maršrute iš pradžių nebuvo. Tačiau šis neplanuotas išsukimas iš maršruto į Postojnos urvą  pasiteisino – kai kuriems iš mūsų tai buvo vienas iš įspūdingiausių reginių per visą kelionę.

Postojnos urvas
Postojnos urvas – didžiausias Slovėnijoje

Slovėnija garsėja savo požeminiais urvais. Mažoje valstybėje yra vieni didžiausių ir žymiausių požeminių urvų pasaulyje. Kasmet Slovėnijoje atrandama vis naujų urvų – šiuo metu šalyje jų suskaičiuota 8 000, bet tik 20 iš jų yra prieinami turistams. Didžiausias ir populiariausias Slovėnijoje yra Postojnos urvas, kuriame ir apsilankėme keliaudami per Europą.

Postojnos urvas yra labai netoli – tik 55 km nuo sostinės Liublianos. Apskritai, mažos šalies centre esanti sostinė yra gana arti visų įdomių vietų Slovėnijoje, pavyzdžiui, iki Bled miestelio ir ežero, kur buvome dieną prieš tai – tik apie 50 km. Postojnos urvai mums nebuvo pakeliui, nes iki vakaro turėjome būti Zagrebe, tačiau nusprendėm išsukti iš maršruto ir nepasigailėjome. Tą dieną Postojnos urvai mums tapo prieglobsčiu nuo vėjo ir pūgos, ir be to, pamatėme vienus žymiausių karstinių urvų pasaulyje.

Įėjimas į Postojnos urvą
Įėjimas į Postojnos urvą

Nusipirkus bilietus, reikėjo šiek tiek lukterėti iki kitos ekskursijos po pagrindinį urvą su gidu. Į urvą galima eiti tik grupėmis su gidu. Sezono metu tokios ekskursijos organizuojamos kas valandą, o ne sezono metu, kai buvome mes, yra 3-4 ekskursijos per dieną.

Kol laukėme savosios, užsukome į urvą, vadinamą Vivariumu, kuris yra netoli įėjimo į pagrindinį urvą. Vivariume, dar vadinamame salamandros urvu, įrengti terariumai, kuriuose galima rasti įvairiausių urvinių gyvių – didžiausias iš jų yra urvinė salamandra. Postojnos urvas visame pasaulyje žymus ne tik dėl požeminės geografijos, bet ir biologine prasme – čia randama nemažai rūšių urvinių gyvių, prisitaikiusių gyventi tokioje aplinkoje ir niekada nematančių saulės šviesos.

Daugiau kaip 100 metų senumo grafitti ant Vivariumo sienų
Daugiau kaip 100 metų senumo „grafitti“ ant Vivariumo sienų

Po Vivariumo ėjome pažiūrėti 7000 drugelių kolekcijos, kuri didelio įspūdžio nepadarė. Prieš tai keli iš mūsų lankėsi Akmenės krašto muziejuje, kur drugelių kolekcija tikrai verta dėmesio. Galiausiai atėjo laikas mūsų ekskursijai. Susėdome į traukinuką, kuris vežė į urvo gilumą. Šio elektrinio traukinio greitis – 13 km/h, bet važiuojant siaurais tuneliais su žemomis lubomis rodėsi, kad lekiame daug greičiau, ir vietomis norėdavosi pasilenkti, kad neatsitrenktum į kokį varveklį virš galvos ar šone.

Tie varvekliai – stalagmitų ir stalaktitų dariniai, susiformavę per milijonus metų. Šie dariniai formuojasi iš kalkakmenio ir dolomito, veikiami vandens. Stalaktitai didėja lašant mineralams iš viršaus, o stalagmitai atvirkščiai – kyla iš apačios į viršų.

Ilgaamžiai gamtos kūriniai Postojnos urve
Ilgaamžiai gamtos kūriniai Postojnos urve

Traukinukas pavežė 2 km, ir toliau visi turistai paskui gidą vaiksčiojom pėsčiomis. Eidamas blausiai apšviestais takeliai urve, vedančiais iš vienos salės į kitą, per tarpeklius, tarp uolų, gali nesunkiai pasiklysti. Turbūt todėl eksursijos organizuojamos tik su gidais. Gerai buvo tai, kad būdavom paleidžiami patyrinėti urvus ir atskirai, be gido, o po šiek tiek laiko jis vėl sukviesdavo visus, kad papasakotų kokį faktą ar istoriją apie urvą. Ekskursijos urve organizuojamos slovėnų, anglų, vokiečių ir italų kalbomis, o dar keliomis kitomis kalbomis yra audio gidai, kuriuos reikia pasiimti bilietų kasoje.

Viena iš žymesnių vietų Postojnos urve – tiltas, kuris jungia dvi urvo dalis, atskirtas tarpekliu. Šį tiltą pastatė karo belaisviai rusai 1916 m., tad taip jis ir vadinamas – Rusų tiltu. Netoliese – užuolaidomis vadinami stalaktitai, nuo urvo lubų vingiuojantys klostėmis, kurios išties primena užuolaidą. Toliau seka įspūdingos salės vadinamuosiuose Gražiuosiuose urvuose – Spagečių salė, kur nuo lubų lyg makaronai kabo daugybė uolinių varveklių, Baltoji salė ir Raudonoji salė – pastarosios taip pavadintos dėl uolienų spalvų, dominuojančių toje vietoje.

Rusų tiltas iš apačios
Rusų tiltas iš apačios
Postojnos urvas
Įspūdingi gamtos kūriniai
Urvo simbolis briliantas, labiau panašus į žiedinį kopūstą
Urvo simbolis, vadinamas briliantu, labiau panašus į žiedinį kopūstą

Tačiau pats žymiausias ir viso urvo simbolis  yra 5 metro ūgio stalagmitas, vadinamas briliantu. Pilkoje aplinkoje briliantas spindi ir išsiskiria baltumu. Taip yra todėl, aiškino mums gidas, kad šis stalagmitas yra padengtas plonu gryno mineralo kalcito sluoksniu.

Turas po urvą trunka apie 1,5 val., ir per šį laiką turistai pamato daugiau kaip 5 km urvo tunelių, takų ir salių (iš viso Postojnoje yra 21 km tunelių po žeme).

Urvo lubos
Urvo lubos

Urvo Kongreso salėje organizuojami koncertai ir kiti renginiai – gera akustika šią salę daro itin patraukią muzikiniams renginiams. Postojnos urvas turistams atviras yra jau 200 metų ir per tą laiką jį aplankė 34 mln. turistų.

Šis urvas išties vertas dėmesio lankantis Slovėnijoje. Pakilus į viršų dar ilgai prieš akis stovėjo požeminio pasaulio vaizdai. Tokiuose urvuose anksčiau nebuvusiems, įspūdis dar didesnis. Bent jau taip buvo mums, kai pirmąjį kartą nukeliavome į požemius – į Čederio urvus Anglijoje.

Spagečių salė urve – daugybė plonų sta
Spagečių salė urve – daugybė plonų stalaktitų, kabančių lyg varvekliai

Slovėnijoje yra daugiau populiarių požeminių urvų: tai Škocjano urvai bei sniego urvas – Snežna jama, kuris yra po Raduhos kalnu

Bilietų į Postonjos urvą kaina: 22,90 €. Norint nueiti į Vivariumą ir drugelių kolekciją: 27,90 €, o dar pridėjus ir Predjamos pilį –33,90 €. Daugiau informacijos apie bilietus čia>>.

Adresas: Postojnska Jama, Jamska cesta 28, 6230 Postojna

[wpsgallery]

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *