Šį kartą apie praktiškus dalykus – pinigus, transportą, viešbučius ir kitus dalykėlius, kuriuos pastebėjom per tris mėnesius Azijoje. Mums patiems buvo įdomūs šie kelionės faktai, tikimės, tai bus naudinga ir įdomi informacija planuojantiems panašias avantiūras ar tiesiog atostogas Azijos šalyse.
Transportas
Per kelionę turėjom 11 tarptautinių ir vidinių skrydžių. Skridom su Norwegian Airlines, Vietairjet, Lion air, Air Asia, Nok Air, Malaysia Airlines. Vizų reikėjo dviejose lankytose šalyse – Tailande ir Vietname, o Malaizijoje, Singapūre ir Indonezijoje gavome tik antspaudus į pasus. Vidinius skrydžius Azijos šalyse užsakinėti stengėmės kuo anksčiau, kai tik susidėliodavom aiškias datas, nes pastebėjom, kad kainos artėjant skrydžio datai labai pakyla, nors galiausiai lėktuvai būna pustuščiai.
Vairavom 12 skirtingų motorolerių: 5 Tailande, 4 Vietname, 2 Malaizijoje ir 1 Balyje. Motorolerius sunkiausia išsinuomoti buvo Tailande – daug kur reikalavo paso, bet pavykdavo susitarti, kad vietoj paso paliksim užstatą. Vietname nei paso, nei užstato nereikėjo, tas pats buvo ir Malaizijoje bei Balyje. Brangiausiai už motorolerį mokėjom Malaizijoje (9 € dienai), pigiausiai – Balyje (1,5 € dienai), nes nuomojom ilgam laikui – 27 dienoms.
Policija iš viso buvo sustabdžiusi 5 kartus, 2 – Tailande, 3 – Balyje. Bet gavom tik dvi baudas už tai, kad neturėjom tarptautinio vairuotojo leidimo (International Driving Permit). Pirmą kartą nubaudė Chiang Mai, Tailande (bauda 400 batų, apie 10 €), kitą kartą – Nusa Dua, Balyje (200 000 rupijų, apie 14 €). Vietname į policijos akiratį nepakliuvom, o Malaizijoje prie tokių dalykų nekibo, be to, ten su JK išduotu vairuotojo pažymėjimu vairuoti galima be jokių tarptautinių pažymėjimų.
Daugiau apie Tailandą: Pirmieji žingsniai Azijoje: Tailandas per tris savaites >>
Traukiniuose praleidom 54 valandas, autobusuose – 47 val. Keltuose, kateriuose, valtyse ir kitose plaukiančiose transporto priemonėse – apie 30 valandų. Uber, tuk tukais ir kitokiais taksi naudojomės ne mažiau kaip 35 kartus.
Nemažą atstumą per kelionę nuėjome pėsčiomis. Sudėjus telefono programėlėje užfiksuotus kiekvienos dienos vaikščiojimo atstumus, gavome 763,5 km. Vidurkis per vieną dieną – 8,5 km.
Viešbučiai
Per 89 kelionės dienas išbandėme 42 viešbučius. Tailande, kur keliavome tris savaites, apsistojome 11 skirtingų vietų, Vietname (irgi trys savaitės) – 12, Malaizijoje (per dvi savaites) – 6, Singapūre (dvi naktys) – 1, o Indonezijoje per mėnesį pakeitėme 12 nakvynės vietų.
Tiek viešbučių aplankę, nutarėm, kad geriausi viešbučiai pagal kainą ir kokybę buvo Balyje. Čia už 10 € – 15 € per naktį, priklausomai nuo vietovės, gaudavome gerą dvivietį kambarį su pusryčiais. Gali būti, kad čia lietingojo sezono kainos.
Tiesa, Indonezijoje buvo dvi naktys be elektros (Gili salose) ir dvi labai šaltos naktys Javos saloje, Cemoro Lawang kaimelyje šalia Bromo ugnikalnio, kai teko miegoti su rūbais. Ten daugiau kaip 2 km aukštyje temperatūra tesiekia 10 laipsnių, o nuomojamuose kambariuose šildymo nėra, tai panaši temperatūra tiek lauke, tiek viduje.
Brangiausiai, neskaitant Naujųjų metų Vietname ir dviejų naktų Singapūre, viešbučiai mums kainavo Malaizijoje. Ten, norint rasti padoresnį kambarį, reikėjo mokėti apie 20 € už naktį. Be to, mūsų patirtimi, Malaizijoje siūloma labai daug kambarių be langų, kas mums nepatinka ir kartais mokėdavome daugiau vien tam, kad būtų langas. Tailande ir Vietname viešbučių kainos buvo panašios, Tailande kiek brangiau nakvynės kainavo pietinėje dalyje, o Vietname – didžiuosiuose miestuose.
Viešbučius dažniausiai užsakinėdavom per Booking.com arba Airbnb.com, dieną ar kelias dienas iš anksto. Kelios nakvynės buvo nemokamos, nes panaudojome turėtus Airbnb kreditus ir Avios lojalumo kortelėje sukauptus taškus.
Buvo dienų, kai neužsisakę viešbučio, ieškodavome nakvynės nuvykę į vietą, bet pastebėjom, kad per tokius vaikščiojimus su nelengvom kuprinėm pavargstam, o tada jau nieko gero neišsirenkam ir derėtis jėgų nebebūna.
Daugiau apie kelionę: 21 diena Vietname: maršrutas iš šiaurės į pietus >>
Susitikimai
Per šiuos tris mėnesius susipažinom su daugiau žmonių, nei per metus gyvendami įprastą gyvenimą. Su vietiniais žmonėmis daugiau pabendrauti pavyko antroje kelionės pusėje, kai buvome Malaizijoje, Singapūre ir Balyje. Čia žmonės angliškai kalbėjo daug geriau, nei Tailande ar Vietname.
Nesuskaičiuosim, kiek kartų fotografavomės su vietiniais ir turistais iš kitų Azijos šalių (dažniausiai, kinais). Atrodo, kad jiems nuotrauka su aukštu ir šviesaus gymio žmogumi yra geriausias suvenyras iš kelionės. Vaikai dar labiau kenčia – tą pastebėjome pirmąją savaitę keliaudami su draugų šeima, vėliau – sutikę lietuvius keliautojus su vaikais bei šeimynėlę iš Danijos. Gražius jų vaikučius azijiečiai mėgsta patampyti ir dar kokį selfį kartu pasidaryti…
Su kitais keliautojais, kuriuose sutikdavome Azijos šalyse, pažindintis buvo lengva, bendrų temų pokalbiams visada buvo, įdomu ir patirtimis pasidalinti, ir neįprastų gyvenimo istorijų pasiklausyti, ir vienas kitam pagelbėti, ir kartu trumpai pakeliauti. Sutikome ir šiek tiek laiko kartu praleidom su keliautojais iš įvairiausių pasaulio kampelių: vokiečiais, olandais, britais, danais, kanadiečiais, meksikiečiais, prancūzais, amerikiečiais, turkais, brazilais, italais; Malaizijoje pagelbėjom į motorolerio avariją papuolusiam belgui, Balyje susipažinom su latve, gyvenančia Pekine.
Susipažinom ir su lietuviais, atostogaujančiais, keliaujančiais ilgesnį laiką ar net gyvenančiais tose Azijos šalyse, kuriose lankėmės. Su kai kuriais pavyko kartu patyrinėti įdomias vietas, su kitais susitikom vakarienei ar pabendravom bent jau virtualiai, taip ir nesuderinę laiko susitikimui. Bet smagu buvo žinoti, kad nors ir nedidelė tauta esame, bet mūsų yra net tolimiausiuose pasaulio kampeliuose 🙂
Keliaudami susidūrėm su tokiu dalyku, kuris keliautojams nutinka neretai. Iš pradžių tai atrodo keista, kai susitinki tuos pačius žmones visai kitose šalies dalyse, ar net visai kitoje šalyje. Mums taip buvo kelis kartus, Hanojuje autobuse susitikom su keliautoja iš Vokietijos, nuvykom kartu į Cat Ba salą, išsiskirstėm. Tuomet vėl susitikom autobuse į Ninh Binh po trijų dienų. Taip nutinka turbūt todėl, kad daugelis keliaujančiųjų lanko tas pačias vietas ir maždaug tiek pat laiko praleidžia vienoje vietoje. Bet vėliau tame pačiame Ninh Binh, visai netikėtai sugalvoję pasukti į šalutinę gatvelę, vėl sutinkam tą pačią vokietę. Tokių sutapimų buvo daugiau, kai sutikom grupelę amerikiečių Hošimine, paskui po kelių dienų – oro uoste, o dar vėliau – Kvala Lumpūre. Tokiuose didžiuliuose miestuose šie sutapimai dar įdomesni.
Ligos ir kiti negerumai
Per tris mėnesius Azijoje sirgom mažiau, nei įprastai susergam šaltuoju metų laiku Europoje. Tris mėnesius pamiršom, kas yra peršalimus, sloga, kosulys. Negalavom tik dvi dienas Tailande – vieną dieną karščiavau aš, kitą – Dalius. Neaiškus negalavimas staiga užėjo, o vienos dienos praėjo, taip ir nesupratom, ar ko užvalgėm, ar kas įkando.
Prieš kelionę pasiskiepijome tik vienu kombinuotu skiepu nuo stabligės, difterijos ir poliomielito. Dėl uodų įgėlimų, nebuvo taip blogai, kaip atrodė, kad bus – mane puolė šiek tiek dažniau nei Dalių, bet per dieną vienas kitas įgėlimas keliauti netrukdė. Vakarais lauke ar kur džiunglėse vis naudodavom purškalus nuo uodų, po įgėlimo kartais pasitepdavau tepaliuku nuo alergijos, kad praeitų patinimas ir niežulys, bet daugiau jokių nepatogumų dėl to nebuvo.
Daugiau apie kelionę: Dvi savaitės Malaizijoje: kainos, maršrutas ir lankytinos vietos >>
Keisčiausi valgiai
Maistas Azijoje mums labai patiko, bet buvo ir keistų dalykų, kuriuos teko ragauti arba netyčia Dalius Bankoke, Khao San Road kramtė skorpioną, kirmėlių, žiogų ir tarakonų; aš Vietname buvau užsisakius bulvių košės, gavau puikiai sutrintą, bet aplietą saldžiu kondensuotu pienu. Balyje, visai prieš kelionės pabaigą, užsisakę vaisių salotų, gavom arbūzus ir melionus, ant salotos lapų, su majonezu. Nepratę prie tokių derinių mes, oi ne!
Ragavome ir durijaus (arba duriano), Azijos vaisių karaliaus, kurį dievina ir vertina vietiniai. Po pirmo kąsnio, skonis atrodė dar visainieko, bet po antro jau darėsi bjauru burnoje, tas pykinantis skonis jautėsi dar pusdienį… Sako, kartais ir turistai juos pamėgsta, bet mums sunku įsivaizduoti, kaip tas vaisius gali kam nors patikti 🙂
Pinigai
Per tris mėnesius reikėjo nepasimesti skaičiuojant 5 skirtingomis valiutomis: Tailando batais (1 € = 37 THB), Vietnamo dongais (1€=25 000 VND), Malaizijos ringitais (1 € = 5MYR), Singapūro doleriais (1 € = 1,5 SGD), Indonezijos rupijomis (1 € = 14000 IDR).
Dviejose šalyse buvom milijonieriai – Vietname milijonas dongų buvo maždaug 40 €, o milijoną Indonezijos rupijų gaudavom maždaug už 70 €. Grynųjų pinigų vežėmės nedaug – ketinom būti ilgą laiką, dažnai keisti viešbučius, tai atrodė, kad visą laiką grynuosius su savimi vežiotis nesaugu.
Bankomatų mokesčiai didžiausi buvo Tailande – nusiimti grynuosius kainavo 200 batų (apie 5 €), Vietname pinigų išgryninimas buvo apmokestintas tik kai kuriuose bankomatuose (apie 1 €), o Malaizijoje, Singapūre ir Balyje bankomato mokesčių išvengėme.
Swedbank MasterCard kortelė, kurią Lietuvoje išsiėmėm tam, kad galėtume naudotis užsienyje, nei viename bankomate nei vienoje šalyje neveikė. Susisiekus su banku, gavom atsakymą, kad jie nieko neblokuoja, kad turbūt bankomato kaltė. Su angliška Lloyds banko kortele problemų nebuvo, tik keli bankomatai Vietname kortelę atmetė, bet taip nutiko tik kelis kartus.
Daugiau apie kelionę: Kosmopolitiškasis Azijos deimantas Singapūras >>
Na, ir pabaigai, kiek kainavo mūsų trijų mėnesių povestuvinė kelionė Azijoje? Suskaičiavom, kad per tris mėnesius dviese penkiose Azijos šalyse išleidom apie 5600 €, dar 2200 € kainavo skrydžiai. Panašią sumą ir buvome numatę prieš kelionę, tik už skrydžius teko išleisti kiek daugiau nei tikėjomės.
Planuodami kelionę vis užmesdavom akį į skrydžių kainas tarp Azijos šalių ir atrodė, kad skraidyti bus labai pigu. Iš tiesų, perkant iš anksto ir skrendant be bagažo, gali rasti skrydžių už 10-30 € vienam. Bet mums tekdavo skrydį užsisakyti vos savaitę į priekį ir su bagažu, dar prisidėdavo papildomi mokesčiai, tai kaina būdavo dvigubai ar net trigubai didesnė.
Galim drąsiai pasakyti, kad šiuos pinigus – uždirbtus, sutaupytus, dovanotus per vestuves, išleidome taip, kaip mums atrodo geriausiai – investuodami į patirtį, žinias, įspūdžius, prisiminimus. Šie dalykai neįkainojami ir jokie materialūs daiktai jiems neprilygs.
Klausimas dėl kortelių. Rašote tik apie mokesčius, kuriuos paima tos šalis vietinis bankas, išimant pinigus iš kortelės. Bet gi yra dar du mokesčiai, kurių neminit: kortelę išdavusęs bankas ima mokestį už pinigų išėmimą – LT bankuose tai visada 2%, bet dar yra minimalus mokestis, dažnai 3€, tai imant didesnę sumą, procentualiai dar daugiau gaunasi. Be to neperseniausiai LT, o ir EU bankai ėmė taikyti valiutos konvertavimo mokestį, kuris, kaip domėjausi LT bankuose svyruoja nuo 1,5% iki 3% – šitas mokestis užslėptas – netgi neatsisindi banko sąskaitos išraše, tiesiog nurašomas kartu su išimama suma, tai susidaro įspūdis, kad tiesiog toks nelabai palankus keitimo kursas. Ar su jūsų minimu Loyd banku yra kitaip?
Vitai, ne, Lloyds bankas ne išimtis, irgi taiko mokesčius, atsiskaitant ar nusiimant grynuosius ne svarais. Mes minėjome tik vietinių bankomatų mokesčius, su kuriais susidūrėme. O tuos mokesčius, kuriuos nusiskaičiuoja Lloyds, tiesiog priskaičiuodavom, kai tikrindavome valiutos kursą ir jis būdavo visai neblogas, pavyzdžiui, Balyje už 2,5mln rupijų nuskaičiuodavo 157£ (apie 151£ plius apie 2,5£ ir 3,5£ mokesčiai), tai kursas išeitų 1£=15900 rupijų, keičiant vietoje 1£= 16000rp, kiek pamenu 🙂
Pat praeitais mentais keliavau su seima po azijos salis, bandziau kelis varijantus kaip pigiau issimti pinigu, pigiausiai gavosi siustis pingus western union, aisku apsimoka siusti dedesnes sumas, pavidziui reikalinga suma islaidoms visam menesiui, patartina pries siuntciantis pinigus suirasti patikima vietini WU astova.
Perskaičiau ir tegaliu pasakyti pirmiausiai WOW!!! Atrodo patyrėte daug nuotykių. Kaip supratau toks keliavimo būdas geriausias yra vienam arba dviese. Kaip manote, ar kompanijai iki 5 žmonių pavyktų taip pat sėkmingai keliauti, turint omenį, kad užsisakinėji kambarius paskutinę akimirką ir pan.? Taip pat klausimas apie vietinius, ar turėjote pažįstamų iki tol ten? Domintų pasiruošimo laikotarpis, kiek skyrėte ir panašiai, nes mes ir su draugais vis pasvarstom, kad būtų smagu nuvažiuoti į kokią kelionę, bet deja neturime tiek laisvo laiko, plius sunku derinti darbo grafikus, todėl svarstėme pasiimti jau sudeliotą kelionę https://www.travelplanet.lt/keliones/vietnamas-nuo-siaures-iki-pietu-azija-80 Kaip Jums toks maršrutas? Būsiu dėkinga už bet kokių patarimą/pastabą 🙂
Pakomentuosiu dėl viešbučių 2 dalykus:
– tikrai yra didžiausia nesąmonė ieškotis viešbučių atvykus į vietą (ką labai dažnas rekomenduoja). Pavargęs po kelionės, norisi pasilsėti, o ne vaikščioti kaip maldininkas ir mindžioti skirtingų viešbučių slenksčius. Ir kaip taisyklė – geriausiose ir populiariausiose nakvynės vietose laisvų lovų nebūna. Todėl visada stengiuosi viešbučius rezervuoti kaip galima anksčiau (ir pigiau, ir geresni variantai, ir atvykęs į naują miestą žinai kur turi vykti pasidėti daiktus);
– na, žinant, kad Azijoje 3-4* viešbučius galima paimti už 30-40 EUR dviems (su baseinu ir pusryčiais), tai nesuprantamas tas noras imti viešbučius kuo pigesnius ir prastesnius. Pasiėmus bent jau 3* normalesnį viešbutį baimės jame palikti grynuosius nebuvo nei karto. Ir visada stengiamės grynų turėti su gera atsarga, nes maža kas gali nutikti. Tpfu, tpfu, kol kas niekas neapvogė