Didžiausioje Kanarų saloje Tenerifėje ilsėtis pasyviai mums būtų nuodėmė. Saloje tiek daug nežemiško grožio gamtos kampelių, kuriuos galima pasiekti pėsčiomis – jei mėgstate gamtą ir žygius, planuokite kelionę į Tenerifę!
Po atostogų Tenerifėje grįžus į Škotiją, kolegos, pamatę nuotraukas bei išgirdę įspūdžiūs, buvo nustebę – “oho, Tenerifė visai kitokia nei buvome matę”. Daugeliui britų ši sala vis dar asocijuojasi su “viskas įskaičiuota” kurortais. Tačiau Tenerifėje galima pamatyti daug gražesnių dalykų nei viešbučių kompleksai, parduotuvės, barai ir pilnas paplūdimys gultuose poilsiaujančių turistų.
Mums Tenerifę primena pakrantės skardžiai ir bekraštės vandenyno panoramos, kanjonai, driežiukų knibždėjimas sausoje žolėje, bananų plantacijos, sieros kvapas plaukuose vaikštant po Teidės ugnikalnį, vingiuoti kelių serpantinai ir autentiški miesteliai.
Tenerifėje daug rimtų žygių takų ir lengvesnių pasivaikščiojimų, o turėdami ribotą laiką – vieną savaitę, turėjome išsirinkti įdomiausius.
Los Gigantes – El Agujero arka
Los Gigantes – tai įspūdingos pakrantės uolos Tenerifės vakaruose. Šalia jų įsikūręs kurortinis miestelis, daug ramesnis nei pietuose esantys kurortai. Iš čia patogiai galima pasiekti Mascą, Teidės ugnikalnio parką ir Tenerifės šiaurinę pakrantę.
O kur dar vandens pramogos – iš čia išplaukia laivai stebėti banginių ir delfinų, o mėgstantiems plaukioti kajakais ar irkentėmis Los Gigantes bus viena įspūdingiausių vietų – koks neapsakomas jausmas apima irkluojant šalia milžiniškų stačių uolų! Ir saulėlydžiai gražiausi šioje vietoje, įrėminti pakrantės skardžių ir La Gomera bei La Palma salų.
Dėl šių priežasčių, svarstydami, kur apsistoti per atostogas Tenerifėje, pasirinkome Los Gigantes (mums patiko ir rekomenduojame Klayman Diamond Aparthotel).
Šalia Los Gigantes daug lankytinų vietų ir žygių takų. Patiems drąsiausiems – Los Gigantes Skywalk žygis. Per šias atostogas į šį ekstremalų žygį nesiruošėme, tik nedidelę atkarpą praėjom pasibandymui. Užtat radome kitą vaizdingą vietą – El Agujero. Tai didžiulė arka aukštai uolose šalia skardžio, nuo kurios atsiveria puikios panoramos ir matosi visas Los Gigantes miestelis.
Žygis prasideda Tamaimo kaimelyje, iš pradžių einame kaktusais apaugusio kalno kalno šlaitu, kol pasiekiame Misionierių kryžių viršūnėje (Cruz de Los Misionaros). Po to – nelabai aiškus takelis per krūmynus iki arkos. Porą kartų nuklydom, netgi su žemėlapiais, bet galiausiai priėjome – tikrų tikriausiai žadą atimančią vietą.
Teidės ugnikalnis (Pico del Teide)
Į Teidės ugnikalnį – aukščiausią Ispanijos kalną, patekti galima dviem būdais – pakilti keltuvu arba lipti. 3,718 m aukštyje esanti viršūnė pasiekiama tik turintiems leidimą. Teidė yra aktyvus vulkanas, praeityje išsiveržęs bent 6 kartus, o paskutinis išsiveržimas užfiksuotas 1909 metais.
Lipti pradėjome 5 val. ryto, visiškoje tamsoje, pučiant beprotiškai stipriam vėjui. Kilo saulė ir tamsų horizontą pakeitė vis ryškėjanti oranžinė šviesa, bet ilgiau stovėti ir grožėtis saulėtekiu nesinorėjo. Žygio pradžia nebuvo lengva – šalta, vėjuota ir galiausiai ima trūkti oro (bet lipant prisitaikyti prie retėjančio oro yra lengviau, nei tiesiog pakilus keltuvu). Įpusėjus žygį, į galvą lindo mintys, kokio velnio čia lipam, juk galėtume sau patogiai mėgautis saule, jūra ir kitais atostogų malonumais.
Tai buvo sunkiausia, bet kartu ir įsiminitiniausia atostogų Tenerifėje diena. Užtat koks geras jausmas, kai įveikus save, pasieki kalno viršūnę. Kai atrodo, kad jau nebegali, bet vis tiek eini, motyvuoji save kartojant mantrą ‘’viens du, aš galiu’’. Akimirka ant ugnikalnio viršūnės nepamirštama. Buvome vienui vieni – tądien dėl didelio vėjo nekilo keltuvai, tad vienintelis būdas ten atsidurti – užlipti nuo maždaug 2500 m aukščio.
Žygis aukštyn ir žemyn truko 9 val., iš viso 24 km. Nulipti vietomis buvo ne ką lengviau, nei užlipti, nes vulkaninės uolienos birios ir slidžios. Vidurdienį oras pasikeitė – nurimo vėjas ir kaitino saulė. Puiki proga pasidžiaugti Teidės peizažais, kurie tikrai lyg iš kitos planetos. Nusileidome pavargę, siera dvelkiančiais plaukais ir pilni gerų emocijų.
Į Teidės ugnikalnio viršūnę reikia išankstinio leidimo (mums jo netikrino, nes keltuvų stotis tą dieną buvo uždaryta). Leidimus užsisakyti galite čia. Jei reikia pagalbos, susisiekite.
Masca tarpeklio takas (El Camino del barranco de Masca)
Į šitą žygį Tenerifėje labai norėjome, bet čia taip pat reikia leidimo. Prieš kelionę leidimų puslapį tikrinome beveik kasdien, bet jokių laisvų datų mūsų kelionės metu nebuvo. Ir įsivaizduokit, mes pakeliui į oro uostą Edinburge, skrydis į Tenerifę už kelių valandų, dar kartą patikrinam leidimus – yra laikų sekančiai dienai!
Mascos tarpeklio takas šiuo metu veikia tik savaitgaliais, Vos atsibudę, pirmąjį rytą Tenerifėje, vingiuotais keliais važiuojame į Masca kaimelį. Parkingą ilgam laikui rasti sudėtinga, tai automobilį paliekame už gero kilometro į kalną nuo Mascos.
Prieš žygį patikra rimta – ne tik kad be leidimų neprasmuksi, bet ir batus tikrina. Vos praleido su Timberland žygio batais, teko įrodinėti, kad tinkami kalnams, Škotijoje į munro su tokiais lipam. Galiausiai, gavę šalmus, nekandraudami leidžiamės į tarpeklį.
Takas labai įdomus, vaizdai tikrai nežemiški, tarpeklio gilumoje, tarp didžiulių uolų, pasijauti tokia maža pasaulio dalis. Aplink šmirinėja džiežiukai, takas patogus, atrodytų, kam tie šalmai ten reikalingi. Bet kadangi ateityje šis takas bus mokamas, tai šalmai privalomi.
Tarpeklio takas atveda iki paplūdimio, kur galima pailsėti prieš lipant atgal. Kelias iki paplūdimio lengvesnis – beveik visą laiką leidiesi žemyn, o atgal iki Mascos kaimelio reikia pakilti beveik 750 m į kalną. Žygio atstumas į abi puses – 10 km. Mes užtrukome 4 val. – apie 1 val. 40 min nusileisti ir apie 2 val. 20 min. į viršų.
Netgi negavus leidimų į žygį, vis tiek verta atvykti į Mascos kaimelį. Pats kaimelis gražus, o kelias iki jo – tiesiog kvapą gniaužiantis. Vingiuoti serpantinai, kuriais reikia atvykti iki gyvenvietės, nutiesti tik prieš 50 metų – iki tol kaimelis nebuvo privažiuojamas.
Žygio leidimus savaitgaliams rezervuoti galima čia.
Roques de Garcia takas
Šis, Teidės ugnikalnio papėdėje esantis takas, buvo lengviausias iš visų Tenerifėje nueitų žygių. Būtų tinkamas ir su vaikščioti mėgstančiais vaikais. Nuo čia labai gerai matosi Teidės viršūnė ir atsiveria ugnikalnio gamtos panoramos lyg iš kito pasaulio.
Keistų formų uolos, išdygusios lyg iš niekur, skirtingi reljefai – vaizdai tikrai nežemiški. Uolos, kurias praeiname žygiuodami taku, vadinamos Teidės sargais. Ši vieta yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Šiose apylinkėse auga gėlės milžinės, kurios, pasirodo, yra pakalnučių giminaitės. Ispaniškai vadinamos Tajinastes Rojos, šios gėlės gali užaugti net iki 3 metrų. Raudonų žiedų stulpas išties įspūdingas, pasimatavome šalia, dauguma buvo aukštesnės už mus.
Mūsų patarimas – į Roques de Garcia atvykti kuo anksčiau ryte, nes tai yra populiari vieta ir stovėjimo aikštelė prisipildo gana greitai. Ir, priklausomai nuo sezono, pasirūpinkite tinkama apranga, ryto pusėje gali būti vėsoka, visgi ši vieta yra apie 2,5km aukštyje virš jūros lygio!
Anaga gamtos parkas (Parque Rural de Anaga)
Salos šiaurėje esantis Anaga gamtos parkas tiesiog hipnotizuojantis! Toks jausmas aplanko prisėdus pailsėti ant skardžio, nuo kurio matosi dramatiškos pakrantės ir bekraštis vandenynas. Arba kai atžygiuoji į laukinį paplūdimį, iš kurio nesinori išeiti…
Anaga parke daugybė įvairiausių žygių, tad būtų nenuobodu ten ir visas atostogas praleisti. Mes turėjome tik dieną, tad pasirinkome du takus – žiedinį maršrutą nuo Benijo kaimelio iki El Draguillo (apie 5 km) ir nuo Chamorga kaimelio Bermejo upės vaga iki Roque Bermejo paplūdimio (9 km).
Įeiti į Anaga parką leidimų nereikia ir jokio mokesčio nėra, tačiau jei norėsite pražygiuoti El Pijaral taku, per vadinamąjį Užburtą mišką (Bosque Encantado), reikės leidimo – nemokamai jį galima gauti čia.
