Pirmosios dienos Sakartvele: Kutaisis ir kanjonai

Į Sakartvelą (Gruziją) keliautojai vyksta dėl nuostabiai gražios gamtos,  istorinio palikimo ir vyno, taip pat norintys pakeliauti laiku maždaug 30 metų atgal. Iš šios šalies dažnas parsiveža daugiau nei tik prisiminimus apie lankytas vietas. Liaupsinamą vietinių gyventojų svetingumą ir nuoširdumą patiria turbūt kiekvienas, atvykęs į Sakartvelą.

Tarp Rusijos, Azerbaidžano, Armėnijos, Turkijos ir Juodosios jūros įsispraudusi, visai ne daug už Lietuvą didesnė valstybė, tokiems gamtos mėgėjams kaip mes, turi daug ką pasiūlyti.

Susidėlioti maršrutą vienos savaitės kelionei nebuvo labai sudėtinga.  Žinojome, kad per tiek laiko visos šalies neaprėpsime – nors atstumai ten nėra dideli, bet kai kurie keliai gana prasti, tad važiavimo laikas išeina ilgas. Dėl to Batumi ir Juodosios jūros pakrantę palikome kitam kartui, ir pasirinkome aplankyti vietas aplink Kutaisi, nuvykti į Borjomi ir Vardzia, tuomet į Kazbegi (arba Stepantsminda) Kaukazo kalnuose ir galiausiai kelionę baigti Tbilisyje.

Gruzija ar Sakartvelas? Kaip vadinti šią šalį lietuviškai dar ne kiekvienam aišku. Iš tiesų, tai vienas ir tas pats – prieš daugiau kaip metus Lietuva priėmė originalų valstybės vardą Sakartvelą, bet vis dar naudojamas ir Gruzijos vardas. Sakartvelu savo šalį vadina tauta – kartvelai. Mums patiems dar reikia priprasti vietoj Gruzijos vartoti Sakartvelą, o vietinius gyventojus ne gruzinais, o kartvelais vadinti, bet per laiką, tikiu, šis naujas pavadinimas nugalės senąjį.

Iš Londono į Kutaisi, antrąjį pagal dydį šalies miestą, atvykstame paryčiais. Oro uoste gavę seną Mitsubishi džipą, kurį internetu rezervavome iš vietinės bendrovės, judame link viešbučio. Viena iš Kutaisio pagrindinių gatvių remontuojama, viskas išrausta, Google Maps to nežino, ir jokių apylankos ženklų nėra, tai šiek tiek užtrunka, kol surandame reikiamą kelią.

3 val. ryto viešbučio šeimininkas pasitinka plačiai išskėstomis rankomis, pasiūlo namų gamybos vyno, pakalbame apie Sakartvelą, apie Lietuvą (jo viešbutyje yra viešėję keli Lietuvoje žinomi žmonės), ir skirstomės miegoti.

Pirmasis rytas prasideda sočiais pusryčiais su gruziniška duona, sūriu, grikiais, kiaušiniais ir pyragu. Ir dar pomidorų ir agurkų salotos, po to šis patiekalas buvo ant kiekvieno mūsų pusryčių, pietų ir vakarienės stalo.

Kutaisyje apsistojam trims naktims, ten susitikome su šalyje jau keliavusiu bičiuliu ir kiek vėliau nei mes atvykusiais draugais. Šiaip pačiame mieste mums tiek laiko būtų per daug – be fontano, tiltų, katedros ir kelių restoranų, nelabai būtų ką lankyti. Mieste daug laiko nepraleidome – susiradome gerų dienos išvykų iš Kutaisio.

Kanjonai netoli Kutaisi

Pirmąją dieną aplankėme du kanjonus – Okatse ir Martvili. Abu yra visai netoli vienas nuo kito, apie 1 val. kelio nuo Kutaisio.

Į Okatse kanjoną, kuriame yra kabantis takas ir apžvalgos aikštelė, atvykome apie 10 val. ryto. Nuo lankytojų centro iki tako pradžios nuvežti primygtinai siūlėsi vairuotojai su džipais, bet mes norėjome pasivaikščioti, o 7 km takas į abi puses neatrodė toks didelis iššūkis. Buvo karšta, apie 35 laipsnius šilumos, pavėsio nedaug, tad vanduo ir galvos apdangalas – būtini!

Perėjus miškeliu vingiuojantį akmeninį taką, pasilabinus su aplinkui besiknaisiojančiomis kiaulėmis, priėjome kabančio tako pradžią. Ten yra automatiniai varteliai, reikia nuskanuoti bilietą, tai galėtum lengvai padaryti pats, bet šalia stovi darbuotojas, tai padaro už tave. Tokių pareigybių, iš kurių mažai naudos, pastebėjome ne kartą per šią kelionę.

Prie kanjono sienos pritvirtintas takas išties įspūdingas. Iš pradžių, pradėjus eiti kiek linguojančiu taku, man buvo kiek nejauku, matai viską, kas po kojomis, kanjone vėjas daug didesnis, ir akimis gana sunku aprėpti kanjono dydį.

Viso kanjono ilgis – 16 kilometrų, aukštis vietomis siekia 50 metrų, o plotis – nuo 10 iki 15 metrų. Įspūdinga vieta, pirmieji wow šioje kelionėje.

Kadangi atvykome dar prieš 10 val. ryto, taku vaikštinėjome beveik vieni patys – kiti turistai pradėjo rinktis jau mums išvykstant.

Okatse kanjonui reikėtų skirti apie dvi valandas. Čia neįleidžiami vaikai, žemesni nei 120 cm. Kaina 15 larių (apie 4,5 EUR) vienam.

Martvili kanjonas yra apie 40 min. kelio nuo Okatse. Šiame kanjone takai ir apžvalgos aikštelės dar statomos, matėme kaip vyksta darbai, po neilgo laiko bus galima apvaikščioti didesnę šio kanjono dalį.

Iš pradžių dvejojome, ar imti turą laiveliu,  klausėme ar neįmanoma išsinuomoti kokių valtelių ar kajakų patiems, atsakymas buvo neigiamas, tad už 15 larių (apie 4,5 EUR) žmogui įsigijome pasiplaukiojimą laiveliu. Ir išties, vien tik pavaikščioti po Martvili kanjoną neužtenka, visas grožis pasimato įplaukus tarp aukštų kanjono sienų, lėtai judant per smaragdo spalvos vandenį.

Žmonių buvo nedaug, tad mes dviese gavome atskirą valtį su valtininku. Turas neilgas, gal 20 minučių, bet užtenka laiko pasimėgauti ramybe ir stulbinamais vaizdais. Kadangi didelių turistų srautų gegužę dar nėra, tai be mūsų kanjone plaukiojo dar viena valtelė.

Grįžus po kanjonų, išsiruošėm pavaikščioti Kutaisio gatvėmis ir tiltais, ir vietinio maisto, vyno ir, aišku čačios, paragauti. Kutaisis vakarais gyvas miestas, gal dėl to, kad buvo penktadienis – žmonių buvo tiek miesto parke, tiek paupio restoranuose.

Vakarienei išsirinkome Papavero restoraną ir nenusivylėme –  maistas ir aplinka labai patiko.

Beje, šis restoranas draugiškas benamiams šunims, jie čia mieli, maisto turbūt iš restorano gauna, tai lankytojų neprašinėja. Prie kiekvieno staliuko po vieną šunelį guli, pašnekini, parodai dėmesį, uodegėlės vizga.

Vaikščiodami naktiniame Kutaisyje, turėjome nemažą palydą vietinių šunų – vieną pamaitinus likučiais nuo vakarienės, tuoj prisistatė ir kiti. Greitai išmokome nesuvalgytą maistą pasiimti išsinešimui, alkanų keturkojų kelionės metu netrūko…

Benamiai šunys Sakartvele yra gan didelė problema. Labai gaila matyti alkanus šunelius, ypač atokesnėse vietose, kelyje, prie degalinių. Miestuose geriau, jie sužymėti būna (su ženkliuku ausyje), ir daugiau turistų kokį kąsnį numeta. 

Tokia buvo mūsų kelionės po draugišką Sakartvelą pradžia. Kitame straipsnyje papasakosiu apie kelionę į kalnus tikrais Sakartvelo šunkeliais ir netikėtai suorganizuotą raftingą.

Rekomendacijos:

  • Viešbutis Green Flower Hotel – Gelati Street 101, Kutaisi
  • Restoranas Papavero – Tsisperi Kantselebi Street, Kutaisi
  • Okatse kanjoną rasite į Google Maps nukopijavę šį kodąFG4H+53
  • Martvili kanjoną rasite pagal šį kodą F94G+M7

2 thoughts on “Pirmosios dienos Sakartvele: Kutaisis ir kanjonai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *