Pasivaikščiojimas debesyse: Montserato kalnai ir vienuolynas

Lankantis Katalonijoje būtų nuodėmė neužsukti į stulbinančią vietą –  milijonus metų skaičiuojančius unikalios formos Montserato kalnus ir tarp jų įsikūrusį vienuolyną. Ši neįprasta vieta nustebino netgi labiau nei tikėjomės.

Keliaujant pasitaiko, kai iš anksto sudaryti planai keičiasi, kažkur nuvykti nepavyksta, vienus tikslus keičia kiti. Tačiau su Montserato vienuolynu nebuvo jokių išimčių – buvome nusprendę, kad šitą gamtos ir kultūros reiškinį turime žūtbūt pamatyti.

Turbūt dažniausiai turistai iš užsienio šalių į Montserato vienuolyną atvyksta, kai lankosi Barselonoje. Vienuolynas yra tik apie 45 km į šiaurės vakarus nuo Katalonijos sostinės – visai netoli, ir labai patogu pasiekti traukiniu iš Barselonos stoties, arba automobiliu.

Mes į vienuolyną važiavom automobiliu ir, kai pakeliui prieš akis iškilo labai įdomios formos uolėtų kalnų grandinė, supratom, kad esame netoli. Į Montseratą būtų gerai atvykti iki 13 val. – tuo metu bazilikoje pasirodo berniukų choras (L’Escolania de Montserrat). Mes atvykome kiek vėliau, bet choro taip ar taip nebūtume išgirdę, nes lankėmės ten Kūčių dieną, o per Kalėdų atostogas choras pasirodymų nerengia.

Montserato kalnai
Montserato kalnai
Montseratas
Montseratas

Vienuolynas šioje vietoje atsirado po to, kai 880 metais keliems piemenukams Monserato kalnuose apsireiškė angelai, o kiek vėliau oloje buvo aptiktas Šv. Marijos atvaizdas. Vėliau vienuoliai benediktinai kalnuose pastatė keturias koplyčias (iš kurių viena – St. Iscle – išlikusi iki šiol), o prieš maždaug tūkstantį metų pastatytas ir pats Montserato vienuolynas. Nuo XIII amžiaus į tą vietą traukia piligrimai iš viso pasaulio.

Vienuolynas matė ir sunkių laikų, kai buvo sunaikintas Napoleono armijos 1811-12 metais, vėliau iš vienuolių buvo atimta visa nuosavybė ir jiems teko išsikraustyti. Po kelių dešimtmečių sugrįžę jie ėmėsi atstatymo darbų, tačiau vėl buvo priversti palikti vienuolyną 1936-39 metais, per Ispanijos pilietinį karą. Tą kartą vienuolyną nuo sunaikinimo išgelbėjo Katalonijos autonominė vyriausybė ir nuo tada vienuolynas tik stiprėjo – buvo rekonstruota bazilika, atidarytas naujas muziejus, išplėsti vienuolyno pastatai.

Tiesą sakant, važiuodama į šį vienuolyną nesitikėjau pamatyti tokios didybės, vienuolynai man visada asocijuodavosi su asketišku gyvenimu. Bet bazilikos interjeras nustebino, tai turbūt viena iš didingiausių šventovių, kurias yra tekę matyti – jai neprilygo nei viena iki šiol lankyta katedra ar bažnyčia (o jų didingų matėm nemažai, ypač Italijoje).

Bazilikos interjeras
Bazilikos interjeras

Vienuolyno šventąją, Juodąją Madoną, galima pamatyti bazilikoje, jos skulptūra yra ant pagrindinio altoriaus. Į altorių galima įeiti, tik reikės pastovėti eilutėje, nes vienu metu toje vietoje telpa kokie trys žmonės. Kai mes ten lankėmės, eilė nebuvo didelė, bet ir turistų Montserate buvo nedaug. Ant pagrindinio altoriaus galima užlipti laipteliais, įėjus pro duris dešinėje pusėje.

Bazilikos kairėje pusėje yra įdomi vieta – Ave Maria takas, kuriame ant sienos kabo didžiulis Juodosios Madonos atvaizdas, o po juo dega lankytojų nupirktos ir uždegtos spalvotos žvakės.

Žvakės vienuolyno šventajai
Žvakės vienuolyno šventajai
Montserato Juodoji Marija
Montserato Juodoji Marija

Kad ir kokie įspūdingi yra šie religiniai pastatai, bet dar įspūdingesnis yra Montserato kraštovaizdis. Per milijonus metų susiformavę kalnai įgavo neįprastą formą ir yra vadinami dantytaisiais kalnais. Montserato kalnų aukščiausia viršukalnė Sant Jeroni yra 1236 metrai virš jūros lygio. Neapsakomo grožio kalnų ir lygumų panoramos toje vietoje atima kvapą. Vaizdai buvo pasakiški netgi apniukusią dieną.

Vykstant į Montseratą, reikėtų šilčiau apsirengti. Mus, atvykusius iš Barselonos, kur netgi gruodžio mėnesį buvo gana šilta, Montserate sušaldė didelis ir žvarbus vėjas, ten, maždaug kilometro aukštyje, daug vėsiau negu apačioje.

Panorama
Panorama nuo Montserato kalnų

Nuo tos vietos, kur yra Montserato vienuolyno pastatai, du funikulieriai kelia į kitas svarbias vietas – vienu galima nukeliauti prie olos, kuriame buvo rastas Marijos atvaizdas (Santa Cova), o kitu pakilti apžiūrėti Sant Joan koplyčios ir pasivaikščioti debesyse, bent jau mums tas pavyko.

Kai lankėmės Montserate, buvo debesuota diena, tai gero matomumo nebuvo ir negalėjome pasidžiaugti tokiomis vaizdingomis panoramomis, kokios nuo kalnų atsivertų giedrą dieną. San Joan funikulierius, kuriuo ketinome kilti, iš toliau atrodo kiek baugokai – lyg kiltų stačiai 90 laipsnių kampu į kalną. Tačiau įlipus į funikulierių visai nebaisu – pats traukinukas pastatytas taip, kad to statumo visai nesijaučia.

Kelionė funikulieriumi kainuoja 4 eurus, jei norite ir nusileisti – tuomet kelionė kainuos 8 eurus. Turint pakankamai laiko būtų smagiausia pakilti ir po to nusileisti žemyn pėsčiomis, grožintis Montserato vaizdais.

Funikulieriaus bėgiai
Funikulieriaus bėgiai

Kai mes pakilome aukštyn į kalnus, viskas aplink tapo pilka – tiesiogine ta žodžio prasme vaikščiojome po debesis ir toliau savo nosies galo nieko nematėme. Šiek tiek palaipiojome po kalną, bet visus vaizdus mums užstojo pilki debesys. Vos ne vos radome tą Sant Joan koplyčią – ji mums pasirodė tik tada, kai stipriau papūtė vėjas ir išblaškė debesis.

Lipom į uolas laipteliais, kurie atrodė vedantys į niekur, tada šiek tiek paėjome siauru takeliu ant uolos krašto ir radome kažką panašaus į apleistus kambarius urvuose. Pagalvojom, kad čia turbūt savo įsikurdavo vienuoliai, kai jiems reikėdavo pamedituoti vienumoje. Vėliau nuo kalno mus nuvijo prapliupęs lietus, ko gi daugiau tikėtis iš tokių pilkų debesų.

Siauri takeliai tarp uolų ir bedugnės
Siauri takeliai tarp uolų ir skardžio
Rūkas aplink vienuolyną
Vienuolynas iš aukštai kylant funikulieriumi

Keliaujantiems į Montseratą turim vieną patarimą – jei yra galimybė, įsimeskite savo užkandžių. Vieninteliame bufete, kurį radome šalia vienuolyno, maistu labai nusivylėme. Tai buvo turbūt blogiausi mūsų pietūs per dvi savaites, kurias praleidome keliaudami po Ispaniją.

Montseratas, nors ir labai įspūdinga vieta, bet šiek tiek per daug išlepintas turistų ir komercinis. Tokį vaizdą susidarėm ir toje greito maisto valgykloje, ir suvenyrų parduotuvėje, turbūt tokio pat ploto, kaip pats vienuolynas. O ir kainos ten stulbinančiai didelės – pigiausi ir labai nekokybiškai atrodantys magnetukai kainavo nuo 5 eurų. Pagalvojau, kad čia visai kitaip, negu Paleokastritsos vienuolyne Graikijos Korfu saloje, kur vienuoliai pardavinėja tik savo gamybos aliejų, prieskonius ir uogienes…

Daug naudingos informacijos apie Montseratą galima rasti čia >>.

[wpsgallery]

2 thoughts on “Pasivaikščiojimas debesyse: Montserato kalnai ir vienuolynas

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *