Laukinės pakrantės, kur pasijauti lyg stovėtum ant pasaulio krašto, kalnai, ežerai, kriokliai, pilių griuvėsiai – tokie vaizdai laukia keliautojų, pasiryžusių nuvažiuoti 500 mylių pačioje Škotijos šiaurėje. Tai kelionė, kurioje bus išbandymų, bet įspūdžiai išliks visam gyvenimui.
North Coast 500 – šiaurinių pakrančių maršrutas, atskleidžiantis Škotijos gamtos grožį. Šis kelias, sutrumpintai vadinamas NC500, yra 516 mylių (830 km) ir prasideda Inverness mieste. Pakeliauti šiuo maršrutu rekomenduojame tiems, kurie nori “atsijungti” nuo visko ir pasinerti į gamtą – vietomis čia nerasite nei telefono ryšio, nei degalinės, nei parduotuvės ar restorano. Šiuo maršrutu esame važiavę ir vasarą, ir žiemą, ir galime patvirtinti – ši kelionė sužavės bet kuriuo metų laiku.
Koks sezonas geriausias?
Šis maršrutas populiariausias šiltuoju metų laiku, o rugpjūčio mėnuo Škotijoje yra pats turizmo pikas. Tikrai, kas gali būti geriau už ilgas dienas ir šviesias naktis. Dienos ilgumas Škotijos šiaurėje birželio mėnesį yra net 18 valandų!
Turime įspėti, kad maždaug nuo gegužės iki rugsėjo Škotijos aukštumose yra tikimybė patekti į miniatiūrinių mašalų – midžių glėbį, o to nelinkėtume net priešui. Geriausias būdas nuo jų apsiginti – vaikštinėti ar stovyklauti atviresnėse vietose, kur yra vėjo. Midžių aktyvumą žemėlapyje patikrinkite čia.
Renkantis sezoną šiai kelionei, reikėtų įvertinti tai, kad vasarą šiuo keliu važiuoja daug turistų, infrastruktūra apkrauta, kainos aukštenės nei kitais sezonais. O keliaujant žiemą, laukiniais kraštovaizdžiais galėtumėte mėgautis vieni, be midžių, tačiau dienos bus trumpesnės.
Ieškantiems aukso viduriuko, patartume keliauti pavasarį arba ankstyvą rudenį – tuo metu dienos gana ilgos, nešalta, midžės neaktyvios ir kitų turistų nedaug.
Oras Škotijoje nenuspėjamas, nesvarbu, kuris metų laikas. Šilčiausia bus vasarą, ir jei pasiseks, mėgausitės saule. Tačiau škotiška vasara dažnai neapsieina be lietaus, vėjo ir apsiniaukusių dienų. O pavasarį, rudenį ar žiemą bus šalčiau, bet pasitaiko tikrai gražių ir saulėtų dienų. Tad svarbiausia – tinkama apranga, kad ir kaip banaliai tai skambėtų!
Kur apsistoti?
Atokiose Škotijos vietose viešbučių ir kitų nakvynių variantų nėra daug, jei keliaujate vasaros mėnesiais, būtina užsisakyti iš anksto. Teko planuoti paskutinės minutės kelionę po Škotiją rugpjūčio mėnesiui, tai Skye saloje nebuvo nė vieno nakvynės varianto – nei pigaus, nei brangaus, visiškas nulis – no vacancies visoje saloje.
Daugiausiai civilizacijos ir viešbučių bei restoranų rasite Inverness, Ullapool, Thurso, Wick miestuose. Šiame maršrute yra tiek paprastų hostelių, kaip Torridon Youth Hostel ar jaukių svečių namų kaip Lochview Guesthouse, tiek prabangių vietų, pavyzdžiui, šis keturių žvaigždučių Royal Marine Hotel arba trijų žvaigždučių Kylesku Hotel.
Kokios yra alternatyvos viešbučiams, keliaujant NC500? Kempingai ir maži nameliai (pods) – jų Škotijos šiaurėje yra labai vaizdingose vietose. Pavyzdžiui, šie North Coast 500 Pods. O jei norite daugiau nuotykių, galite susirasti vietą stovyklai patys – laukinis stovyklavimas Škotijoje visiškai legalus.
Dar vienas patogus ir populiarus būdas patyrinėti šiaurines Škotijos pakrantes yra keliaujant kemperiais ar nameliais ant ratų – tuomet viešbučiais galima nesirūpinti.
Kiek reikės laiko?
NC500 yra labai įdomus maršrutas, ir važiuoti juo galima neribotą laiką ir ne kartą. Važiuojant automobiliu, minimaliai jam reikėtų skirti bent 5 dienas, labai neskubant, bet ir neužsibūnant vienoje vietoje per ilgai.
Šis kelias yra įdomus ir dviratininkams – nuvažiuoti 500 mylių rekomenduojama skirti bent 7-10 dienų. Britanijos ilgų distancijų dviratininkas, atletas Mark Beaumont 2022 m. šį kelią nuvažiavo per 28 val. ir 35 min., taip pagerindamas savo ankstesnį rekordą.
Ką aplankyti?
Vaizdingų vietų ir sustojimų NC500 kelyje be galo daug, jei laikas ribotas, geriausia išsirinkti įdomiausias vietas ir pramogas būtent jums. Skaitykite toliau ir pamatysite tas NC500 maršruto vietas, kurių siūlome nepraleisti – visas jas įmanoma aplankyti turint bent 5 dienas, važiuojant iš Inverness. Be to, visos išvardintos vietos – visiškai nemokamos.
Plockton kaimelis Škotijos vakaruose vadinamas Aukštumų brangakmeniu arba Škotijos Karibais. Čia auga palmės, o vaizdas į žalių kalvų ir salų įrėmintą įlanką primena egzotiškas šalis. Netoliese – baltų koralų paplūdimys, o iš restoranų kvepia jūros gėrybių patiekalais – ten tikra atostogų aura!
Applecross pusiasalis ir Bealach na Ba kalnų kelias. Šis kelias, škotų gėlų kalba vadinamas “galvijų perėja”, veda į Applecross pusiasalį. Tai vienas aukščiausių kelių Britanijoje, nuo jūros lygio pakylantis į 626 m aukštį. Prieš įvažiuojant – keliautojų lipdukais apklijuotas įspėjimas, kad kelias netinkamas nepatyrusiems vairuotojams ir didesnėms transporto priemonėms. Tačiau nelabai kas klauso – važiuodami susitikome su keliais nameliais ant ratų. Prasilenkti vingiuotame, siaurame kelyje, šalia stačių skardžių ir staigiuose vingiuose nėra lengva, tačiau įmanoma. Jei vairuojate ne pirmą dieną, neišsigąskite ir pravažiuokite šiuo vaizdingu keliu.
Torridono slėnis, ežeras ir kalnai – šioje vietoje vaizdai kvapą gniaužiantys. Vienintelis kelias, o aplink – visiškai laukinė, civilizacijos nepaliesta gamta. Šioje vietoje dominuoja trys kalnynai: Beinn Alligin, Liathach ir Beinn Eighe.
Žygių kalnuose mėgėjai vien Torridono apylinkėse praleidžia bent kelias dienas – čia daug įdomių kalnų trasų su iššūkiais. Nesudėtingų pasivaikščiojimo takų galima rasti Beinn Eighe gamtos parke, bet jei fizinis pasiruošimas leidžia, leiskitės į ilgesnį žygį į vieną iš trijų Toridono kalnynų.
Iki šiol mūsų žygių Škotijos kalnuose top’as – Beinn Alligin kalnas su dviejomis munro viršūnėmis. 10 km žygis buvo gana sudėtingas ir pareikalavo ištvermės – septynias valandas kopėme vidurvasarį, kepinant saulei. Į tokius kalnus lipti daug lengviau, kai vėsiau – įprastesniu Škotijos oru.
Wailing Widow krioklys – tai turbūt dramatiškiausias krioklys visoje Škotijoje, ir ne vien pagal pavadinimą. Raudančios našlės krioklys išteka iš Loch na Gailmhich ežero ir stipria srove krenta 15 metrų žemyn. Kraštovaizdis aplink krioklį ir ežerą visiškai laukinis – jei ne kelias, kuriuo karts nuo karto pravažiuoja automobiliai, pagalvotum, kad atsidūrei kokioje negyvenamoje planetoje.
Bone Caves – Kaulų urvai yra viena iš įspūdingesnių vietų keliaujant Škotijos šiaurėje. Žygis iki šių natūralių kalkakmenio urvų visai nesudėtingas, o pasiekus urvus, atsiveria puikūs vaizdai į slėnį. Gera vieta pramankštinti kojas – juk prieš akis dar nemažai kelio.
Durness gyvenvietė pačioje šiaurėje keliautojus vilioja nuostabiais paplūdimiais ir pasaulio krašto vaizdais. Aplankykite medinę Sango Sands apžvalgos aikštelę, nuo ten atsiveria panorama į šiaurinio horizonto platybes. Nepraleiskite ir didingo Smoo Cave, kuris savo viduje slepia krioklį. Durness apylinkėse daug balto smėlio paplūdimių, ir netrūksta vietų, kur galima įsikurti su palapine ar kemperiu.
Šiauriausias munro kalnas – Ben Hope, tiks mėgstantiems žygius į kalnus ir mažus iššūkius. Lietuviškai kalno pavadinimas reiškia Vilties kalną, o jo viršūnė yra 927 m aukštyje virš jūros lygio. Žygis gana status, todėl ir nusileidimas sudėtingas. Aplinkui aukštesnių kalnų nėra, tad nuo viršūnės giedrą dieną matosi visa šiaurinė pakrantė ir aplinkiniai slėniai. Nebent kaip mums, pasiseks būti virš debesų!
John o’Groats yra maža gyvenvietė su prieplauka ir kelrodžiu, kuris yra vienas iš NC500 žymiausių taškų. Britanijos pietuose yra panašus simbolis, vadinamas “Land’s End” – Žemės pabaiga. Šie du taškai žymi atstumą nuo pietinio Britanijos salos taško iki šiaurinio. Nuo ten iki Land End keliais – 874 mylios (1407 km). Pasivaikščiokite laukinėmis balto smėlio pakrantėmis tarp John O’Groats ir Duncansby švyturio, labai gražu!
Duncansby Stacks yra tikrai išskirtinė vieta Šiaurės jūros pakrantėje. Neužmirštamas vaizdas – smailios uolos jūroje, prieš milijonus metų atsiskyrusios nuo pakrantės, statūs skardžiai ir juos nepaliaujamai skalaujanti jūra. Šiose rytinės pakrantės vietose vaikštinėti norisi kilometrų kilometrais – tokie vaizdai niekad nepabosta.
Švyturiai
Dunnet Head švyturys stovi šiauriausiame žemyninės Britanijos iškyšulyje, Duncansby Head švyturys yra tolimiausias taškas šiaurės rytų iškyšulyje. Tarbato pusiasalyje neįmanoma nepastebėti raudonais ir baltais dryžiais puošto, 41 m aukščio švyturio, kuris yra antras pagal aukštį visoje Škotijoje. Tai tik trys iš dešimčių švyturių, išsidėsčiusių palei šiaurinę Škotijos pakrantę. Kai kuriuose iš jų galima ir apsistoti, pavyzdžiui, Stoer švyturyje.
Kiti rytinės pakrantės perliukai:
Whaligoe Steps – palei uolos skardį iškalti laipteliai veda į natūraliai susiformavusį seną uostą. Kiek tų laiptelių net suskaičiuoti sunku, skaičių pametėme gal pusiaukelėje, pasak skirtingų šaltinių, laiptelių gali būti 330 – 365. Prieš du šimtmečius veikęs uostelis talpindavo 24 silkių žvejybos laivelius. Užlipant aukštyn, galima pabandyti įsivaizduoti, kaip sunkiai silkių krepšius į viršų nešdavo žvejai ir jų žmonos, ir tada eidavo 8 mylias iki turgaus jų parduoti.
Sinclair Girnigoe pilis, tiksliau jos griuvėsiai, beveik susilieja su aplinkinėmis uolomis. Šalia pilies aukšti krantai saugo įlanką ir pakrantę – labai gera vieta piknikui, ypač jei norite apsisaugoti nuo šiaurinio vėjo.
Planuojantis kelionę NC500 maršrutu labai pravers šis puslapis: https://www.northcoast500.com/
Jei jau keliavote šiaurinėmis Škotijos pakrantėmis, papasakokite, kurios vietos jums padarė didžiausią įspūdį arba atvirščiai, tikėjotės daugiau, bet nusivylėte? Laukiame jūsų komentarų! 🙂
