Po savaitgalio Kembridže mums iškilo vienintelis klausimas – kodėl anksčiau čia neatvažiavom?! Toks įdomus ir gražus miestas, taip netoli nuo Londono, tiek daug pamatyti ir nuveikti – rimtai, kodėl čia dar nebuvom?
Pastaruoju metu visai netyčia atsiduriam miestuose, kuriuose yra žymūs universitetai. Buvome Oksforde, paskui, keliaujant Vokietijoje, draugai mums aprodė labai žavų Heidelbergo miestą, kuriame yra žymiausias šalies universitetas. Ir visai neseniai apsilankėme Kembridže (Cambridge), istoriniame Anglijos mieste, kuris, beje, yra Heidelbergo dvynys, arba miestas partneris.
Tą savaitgalį, kaip dažnai Anglijoje, nebuvome tikri dėl oro. Sprendėme, ar verta kur nors važiuoti, nes atrodė, kad tuoj lis. Bet Kembridžas ne taip jau toli – apie 100 km nuo Londono, jei jau pils kaip iš kibiro, grįšim atgal.
Bet oras pasitaikė visai neprastas – maloniai šildė saulė, tad vos atvykę, patraukėm link Kemo upės (Cam River) pakrantės – baisiai norėjom paplaukioti upe.
Turai su gidais kainuoja po £17 vienam, bet nuėjus prie vyruko, laikančio plakatą su informacija, jis mums pasiūlė geresnę kainą. Sumokėjome po £14 nuo žmogaus ir, šiek tiek palaukę, buvome susodinti į tokias valteles – gondolas, kur labiau guli, nei sėdi. Šiek tiek priminė Venecijos gondolas 🙂
Neišvažiuokite iš Kembridžo nepaplaukioję upe. Tai lygiai taip pat būtina, kaip paplaukioti kanalais Amsterdame. Ir lygiai taip pat ramina ir atpalaiduoja.
Praplaukėme daugelį Kembridžo universiteto koledžų (iš viso jų yra 31). Šis miestas labiausiai žymus savo universitetu, įkurtu 1209 metais. Kembridžo universitetas yra trečias seniausias veikiantis universitetas pasaulyje.
Gidas pasakojo apie universiteto koledžų istoriją, vardijo tiltus, kuriuos praplaukėme. Žymiausias – Matematinis tiltas (Mathematical Bridge), jungiantis abipus upės esantį Queens’ koledžą.
Apie šį tiltą pasakota istorija, kad jį sukonstravo Niutonas, be jokių varžų, tik iš medžio, neva norėdamas parodyti, kaip veikia gravitacijos ir jėgos dėsniai. Vėliau studentai išardė tiltą ir bandė sudėti jį atgal, bet be varžų to padaryti jau negalėjo.
Tikroji tilto istorija yra ta, kad jis iš tiesų labai išmaniai sukonstruotas – net išėmus kurią nors medinę dalį, pavyzdžiui, remontui, tiltas galėtų būti naudojamas, nes svoris pasiskirstytų ant kitų dalių ir tiltas nesugriūtų.
Nors plaukti upe ramu, tačiau veiksmo čia netrūksta. Jei plaukiant užsimanysi atsigerti, jokių bėdų – bent porą kartų sutikome praplaukiantį barą.
Vietomis valčių būdavo tiek, kad sunku prasilenkti, bet tie eismo kamščiai susidarydavo dėl nepatyrusių irkluotojų. Mūsų kapitonas be jokio vargo išplaukdavo iš keblesnių situacijų, kol kiti irkluotojai, turbūt bandydami pirmąjį kartą, drebančiom kinkom daužydavosi vienas į kito valteles.
Stebėjom, ar kuris turistas irkluotojas, stovintis ant valties, netekęs pusiausvyros pliumptelės į vandenį, bet tokių egzempliorių mūsų kelyje nepasitaikė.
Išsinuomoti valtį galima ir patiems. Valandai toks pasiplaukiojimas kainuotų apie £25 už valtį (į valtį tilptų kokie 4-6 žmonės). Tačiau nė vienas iš mūsų nenorėjo aukotis ir irkluoti tą valtį ilgu irklu, o beplaukiodami prisižiūrėjom nemažai nemokšų irkluotojų. Smagu būtų pabandyti, bet irkluodamas tikrai taip neatsipalaiduosi, kaip pusiau gulomis įsitaisęs ant minkštos pagalvėlės klausydamas istorijų apie Kembridžą.
Parplaukę į prieplauką, išėjome pavaikštinėti po miestą. Didžioji dalis senamiesčio – koledžai, ir visi buvo uždaryti pašalinių akims, į jų gražius, įdomius senovinius pastatus ir sodus galėjo patekti tik privilegijuotieji – studentai, dėstytojai ar kiti leidimus turintys svečiai.
Patekti į koledžus galima, tačiau tik tam tikromis valandomis ir dauguma koledžų ima mokestį už įėjimą. Bet ir iš išorės tie koledžai atrodo didingi.
Teko skaityti, kad geriausias laikas Kembriže yra pirmoji birželio pusė – būtent tada mes ir lankėmės mieste. Tuo metu studentai jau būna baigę visus savo egzaminus ir visą savo energiją skiria vakarėliams, renginiams, valčių lenktynėms ir panašioms pramogoms.
Į daugelį šių renginių būna įleidžiami ne tik studentai, bet ir turistai, ir bilietų kainos yra nedidelės, išskyrus koledžų vakarėlius, vadinamus May balls – įėjimai į šiuos balius kainuoja kelis šimtus svarų, bet gėrimai ir maistas – nemokami. Kaip pasakojo gidas, po tokių vakarėlių Kembdrižo gatvėse pilna negaluojančių studentų.
Kembridžas labai energingas miestas, čia daug kavinukių, restoranų, kuriuose sėdi studentai ir turistai. Kembridžas nėra didelis, apžiūrėti jį galima vaikštinėjant pėsčiomis. Mieste yra muziejų, bažnyčių, parkų, kuriuos turistams siūloma aplankyti. Nemažai informacijos apie lankytinas vietas Kembridže ir žymiausių koledžų sąrašą rasite čia>>.
Studijuoti Kembridže – daugelio mokslo aukštumų siekiančiųjų svajonė, ir manau, čia studijuoti būtų tikrai puiku – jaučiasi mokslo ir studentiško gyvenimo atmosfera. Jei sugalvotumėte pasidomėti studijomis Kembriže, informacijos galima gauti čia: www.becambridge.com
Apžiūrėję Kembridžą, naktį praleidome kempinge visai šalia miesto ir rekomenduojame, jei nusprestumėte apsistoti Kembridže nakčiai. Nakvynė palapinėse Cambridge Camping and Caravanning Club vienam žmogui kainavo £11.
Norit pamatyti Kembridžą filme? Būtinai pažiūrėkit jaudinantį filmą „Visko teorija“ (The Theory of Everything), apie žymiojo Kembridžo prof. Stepheno Hawkingo gyvenimą:
[wpsgallery]
