Kelionė į Daniją: Mons Klint

Dar prieš išvykstant atostogų į Daniją, nusprendėme, kad būtinai važiuosime į Mons salą. Į šią vietą nuvažiuoti automobilis būtinas, viešuoju transportu pasiekti salą būtų sudėtingiau. Mes planavome ne tik apžiūrėti Kopenhagą, bet ir pasivažinėti aplinkui, todėl nuomojomės automobilį.

Tai padaryti Danijoje nebuvo sudėtinga. Pagrindiniai reikalavimai: kredito kortelė, ES vairuotojo pažymėjimas, kai kurioms automobilių grupėms taikomas vairuotojo amžiaus limitas – ne mažiau kaip 23 ar 25 metai. Mes savo automobilį užsisakėme iš anksto iš Sixt per Easycar.com brokerius. Danijoje labiau apsimokėjo ieškoti pasiūlymų per tarpininkus, o ne užsakinėti tiesiogiai, kaip, pavyzdžiui, darėme Graikijoje. Ford Mondeo ar panašios klasės automobilis keturioms dienoms Kopenhagoje kainavo 1000 DKK (~ 125 £, ~500 Lt), tačiau nuvykę gavome visiškai naują BMW – kompanija pritrūko fordukų, tai davė geresnę mašiną už tą pačią kainą.

Mūsų vairuotojas gyrė Danijos kelius (kurie visi – nemokami) ir kitus vairuotojus – jie važiuoja tvarkingai ir drausmingai, kaip ir priklauso danams. „Čia vairuoti – malonumas“, – sakė jis, jau patyręs vairavimo ypatumus Graikijoje, kai kartais ir kumštį reikėjo parodyti, bei matęs pasiutusius vairuotojus Italijoje, lekiančius labai dideliais greičiais.

Taigi pati kelionė į Mons salą žadėjo būti rami, gąsdino tik nesibaigiantis lietus. Tačiau dėl jo kelionės nusprendėm neatidėti – kas žino, koks oras bus kitą dieną? Supratom, kad papiknikauti prie jūros, kaip planavom, nepavyks. Nuo ten, kur buvome apsistoję (Kopenhagos priemiestyje Ishoj) iki Mons Klint yra apie 120 km, tai kelionė netruko ilgiau kaip pusantros valandos. Beveik visada važiavome autostrada, tik jau pervažiavę tiltą į salą, važiavome lėčiau – per salos gyvenvietes. Pasiekę tikslą, automobilį pasistatėm aikštelėje šalia Mons Klint geologinio centro (Mons Klint Geo Center), šalia kurio laukė daug laiptelių žemyn į pakrantę.

Buvo šalta ir vėjuota, tai nusprendėm pasirinkti vieną iš trumpiausių takelių žemyn. Iškaba skelbė, kad lipti žemyn reiks 15 minučių. Nulipom smagiai, pasišokinėdami, manau, netgi greičiau, nei per 15 minučių. Maždaug pusiaukelėje iš už medžių pagaliau pamatėm tai, dėl ko čia važiavom – baltas kalvas ir Baltijos jūrą.

Šitas Baltijos pajūris maudynėms nelabai tinkamas, visiškai nepanašus į įprastas pakrantes Lietuvoje ar Latvijoje.  Vietoj mums švelnaus smėlio – aštrus kontrastas: juodi akmenys ir baltos kalkės, o jūros dugnas – dar labiau akmenuotas. Tačiau vaizdas jaudinantis.

Vaikštinėti šia pakrante nebuvo lengva: arčiau jūros – vien akmenys, o arčiau kalvų prie batų limpa kreida. Šios baltų kalvų pakrantės tęsiasi šešis kilometrus, o aukščiausiai kalvos virš jūros lygio pakyla 128 metrus.

Šios baltos kreidinės kalvos susiformavo prieš milijonus metų, kai toje vietoje, kur dabar yra Danija, dar plytėjo vanduo. Ta balta kreida yra jūros gyvūnų, turėjusių kiautą, liekanos. Tos kiauto liekanos, nusėdusios ant dugno, kažkuriuo metu iš jūros iškilo, tada į tą vietą atkeliavo ledynmetis ir užbaigė darbą. Mums, ne mokslininkams, šitoks kalvų formavimasis atrodo neįtikėtinas – protu nesuvokiama, kaip viskas atrodė prieš tuos daug milijonų metų.

Šios kalvos nuolat trupa ir byra, ir turistai perspėjami saugotis, kad vaikštinėjant pakrante koks kreidos gabalas neužkristų ant galvos. Kasmet jūra pasiglemžia apie 20 – 40 cm kreidos, tad šis Danijos krantas gali pasikeisti gana greitai.

Užtektinai prisivaikščioję pakrantėmis, pasukome atgal prie laiptelių – užlipti į viršų jau nebuvo taip lengva, kaip nulipti. Dar nukeliavome prie vieno apžvalgos taško, o paskui grįžome į geologinį centrą – čia veikia kavinukė, galima atsigerti kavos ar arbatos, suvalgyti kokį danišką kepinį ar stipriau užkąsti, pailsėti ir sušilti – to mums reikėjo. Nors buvo gegužės pabaiga, tačiau vėjas prie jūros buvo stiprus ir šaltas.

Šiame moderniame mokslo centre veikia paroda, kurioje interaktyviai pateikta informacija apie Kalkinį vandenyną ir iš jo susiformavusias Danijos pakrantes, taip pat paroda „Pirmasis dinozauras“, pasakojanti apie ekspedicijas Grenlandijoje. Centre yra du kino teatrai – viename rodomi 3D filmai „Skraidantys monstrai“ ir „Jūros monstrai“, o kitame, mažesniame, „Ledyno“ kino teatre rodomi informaciniai filmukai apie ledynmetį ir dabartinę kalvų gamtą.