Jaukus ir tvarkingas, dieną ramus, vakare atgyjantis, labai netoli Barselonos – tiek pliusų galime padėti Ispanijos pajūrio kurortui Sitgesui. Mūsų tikslas buvo pamatyti kuo daugiau Barselonos, tačiau laiko užteko apžiūrėti ir Ispanijos gėjų sostine tituluojamą miestą.
Į Katalonijos auksinėje pakrantėje, Kosta Doradoje, esantį Sitgesą (Sitges, tariasi Sidžes) atvykome tiesiai iš oro uosto. Nors pradinis planas buvo iškart lėkti į Barseloną, esančią už 40 km nuo Sitgeso, bet nuprendėme tą pusdienį pailsėti ir apžiūrėti miestelį, kuriame gyvensim tris dienas – visi buvom pavargę po kelionių, ilgesnių ar trumpesnių. Mes keturiese atvykome iš Londono Gatwick į Barselonos El Prat oro uostą, kur pasitiko trys draugai, autobusiuku atvažiavę ilgą kelią iš Lietuvos ir Vokietijos.
Pirmiausia įsikūrėme bute, kurį galime drąsiai rekomenduoti ir jums. Jei lankysitės Sitgese ar Barselonoje, šituose apartamentuose gyventi bus patogu ir jauku, ir, bent jau ne vasarą, pigiau nei Barselonoje. Apartamentus Sitges Go rezervavome per booking.com sistemą.
Prieš atvykdami žinojome, kad Sitgesas, panašiai kaip Anglijos Brightonas, populiarus tarp gėjų. Britų dienraštis „The Independent“ Sitgesą įtraukė į savo tolerantiškiausių seksualinėms mažumoms miestų 20-tuką ir skyrė aukštą 6-ąją vietą. Bet jei nebūtume šito žinoję iš anksto, vargu, ar tą ramią popietę būtume pastebėję, kad Sitgesą mėgsta gėjai. Atkreipėm dėmesį tik į kelias vaivorykštės spalvos vėliavas, kabančias prie barų, ir tokį miestelio titulą išdavė Calle Dos de Mayo gatvė, vadinama nuodėmių gatve (Calle del Pecado), kur pilna klubų ir barų, ant savo iškabų išreiškiančių prielankumą įvairios orientacijos asmenims.
Sitgese didesni sujudimai vyksta sezono metu, naktimis, per šventes ir festivalius, iš kurių vienas – Gay Pride. Tačiau gruodžio dienos popietę Sitgesas buvo labai ramus, snaudžiantis, neperpildytas turistų.
Šis miestas dar tituluojamas ir ispaniškuoju Sent Tropezu – šitaip Sitgesą pakrikštijo kitas britų dienraštis „The Telegraph“, nes šiame mieste nekilnojamojo turto kainos – vienos didžiausių šalyje.
Sitgesas skiriasi nuo kitų Ispanijos auksinės pakrantės Kosta Dorados kurortų, kur šalia paplūdimio išsirikiavę didžiuliai viešbučiai. Nors nė viename iš jų nesilankėme, bet tokią pakrantės panoramą matėme važiuodami nuo Valensijos iki Barselonos.
Sitgeso pakrantėje, Baluardo aikštėje, stovi bažnyčia (Iglesia de Sant Bartomeu i Santa Tecla), ir nepatingėjus užlipti laipteliais iki jos, pamatysite puikią Sitgeso panoramą. Palei jūrą Sitgesas turi pėstiesiems skirtą promenadą, apsodintą palmėmis, o šalia jos driekasi eilė restoranų ir barų.
Sitgese klimatas puikus. Netgi gruodžio pabaigoje lepinomės saule ir maždaug +18 laipsnių šiluma. Džiaugėmės tokiu laiku galėdami sėdėti lauko kavinėje, nusivilkę paltus. Beje, Sitgese paragavom savo pirmosios paeljos su jūros gėrybėmis – tradicinio ispaniško patiekalo. Paskui, kituose miestuose, paelją valgėm dar kelis kartus, bet nusprendėm, kad skaniausia buvo būtent Sitgese, nors kainos šio miesto restoranuose buvo netgi didesnės nei Barselonoje ar Madride.
Viešint Sitgese, rekomenduojame paragauti vietinio šio miesto ir visos Katalonijos patiekalo – salotų su tunu, ančiuviais, sūdyta menke, alyvuogėmis ir padažu xato, pagamintu iš migdolų, lazdyno riešutų, džiūvėsėlių, česnako, alyvuogių aliejaus ir džiovintos paprikos, vadinamos nyora.
Po vėlyvų pietų dar pavaikštinėjome pakrante, kol sulaukėm saulėlydžio. Sitgese matėme pirmąjį ispanišką saulėlydį. Vėliau tokiais nuostabiais saulėlydžiais grožėjomės Barselonoje, Montserato vienuolyne, Saragosoje ir kitose Ispanijos vietose. Juk per atostogas tokie dalykai, kaip saulėlydis, pilnas žvaigždžių dangus ir panašūs gamtos reiškiniai, stebina daug labiau, nei kasdienybėje.
Sitgese yra keli žymūs muziejai ir meno galerijos. Jei būsite ten ilgiau, nepraleiskite progos apsilankyti Cau Ferrat muziejuje, kuris buvo dailininko Santiago Rusinol studija, Maricel muziejuje ir Maricel rūmuose (Palau Maricel).
Naudingos informacijos keliaujant į Sitgesą rasite čia: www.visitsitges.com
[wpsgallery]
