Spalvingoji Barselona – miestas, kurio negana (1 dalis)

Mozaikų miestas Barselona mums dėliojosi kaip spalvota mozaika – dalelė prie dalelės į vieną visumą, atskleisdama vis kitokią savo pusę ir vis kuo nors nustebindama. Kad ir kiek Barselonos pamatytum, į ją turbūt visada norėsis sugrįžti.

Į Barseloną atvykome iš kurortinio Ispanijos miesto Sitgeso, kurį nuo Barselonos skiria vos 40 km. Katalonijos provincijos sostinėje Barselonoje lankėmės tris dienas, kiekvieną kartą atvykę miestą pamatėme vis iš kitos pusės. Apžiūrėti visą miestą vienos dienos niekaip neužtektų, o įspūdžiai iš Barselonos į vieną straipsnį netelpa.

Turą po Barseloną pradėjome nuo vieno iš žymiausių miesto architekto Antonio Gaudžio (Antoni Gaudi) šedevrų – Batllo šeimos namo (Casa Batllo), dar vadinamo kaulų namu. Šis namas, kaip ir daugelis Gaudžio kūrinių, beveik neturi tiesių linijų. Namo kolonos panašios į kaulus, o balkonai primena kaukolės dalis – būtent tai ir uždirbo namui pravardę kaulų namas.  Namo fasadą, kaip ir visą Barseloną, puošia Katalonijai būdingos spalvingos mozaikos, vadinamos trencadis. Įdomus ir namo stogas – sudėliota mozaika atrodo kaip roplio oda.

Iš abiejų pusių prisišlieję prie Casa Battlo stovi dar du įspūdingi pastatai – Casa Amatller, suprojektuotas architekto  Josep Puig i Cadafalch ir Casa Lléo Morera, sukurtas architekto Lluís Domènech i Montaner.  Visus šiuos tris namus rasite adresu Passeig de Gràcia, 43, 08007 Barselona. Daugiau informacijos apie Casa Batllo rasite čia>>.

Apžiūrėję Casa Batllo, keliavome link La Rambla gatvės, vienos judriausių gatvių Barselonoje. Pati gatvė didelio įspūdžio nepadarė, bet šalia yra dėmesio vertų Barselonos objektų. Vienas iš jų – La Boqueria maisto turgus. Net jei nesiruošiate nieko pirkti, užsukti verta vien dėl vaizdų ir kvapų. Daugybė spalvingų vaisių ir daržovių, kabantys serano kumpiai (jamon serrano), o didžiausią įspūdį mums padarė jūros gėrybių įvairovė. Turgaus stalai nukrauti visokiausiais nematytais gyviais, kai kurie iš jų vis dar judantys… Šiurpoka, bet bent jau žinai, kad šiame turguje įsigysi tikrai šviežų produktą.

La Boqueria turguje galima nusipirkti įvairių ispaniškų užkandžių ir kepinių, tai panorėję užkąsti, už porą eurų galite tai padaryti čia. Tiesa, išeinant draugai pastebėjo vos ne prie kojų prabėgusią didelę žiurkę… Tas šiek tiek gadina apetitą, bet tokioje vietoje turbūt sudėtinga tokių gyventojų išvengti.

Netoli La Boqueria turgaus, La Rambla gatvėje pamatysite įdomų rytietišką namą, Miro mozaiką, ir išsukę iš La Rambla į kairę, prieisite Gotikinį rajoną (Barri Gotic), Barselonos istorinį ir religinį centrą, kur šalia modernių namų stovi viduramžių epochą prisimenantys statiniai. Gotikiniame kvartale rasite aikščių ir bažnyčių, Barselonos katedrą, miesto rotušę ir siaurų gatvelių su parduotuvėmis ir restoranais.

Pavaikštinėję po Gotikinį rajoną, keliavome atgal į La Rambla gatvę. Praėjome pro palmėmis apsodintą Karališkąją aikštę (Plaça Reial), kurioje verta atkreipti dėmesį į šviestuvus, dar vieną architekto Gaudžio darbą. Aplink aikštę yra daug restoranų ir klubų, tad ši aikštė labiau atgyja vakarais ir naktimis.

Kitoje La Rambla gatvės pusėje, labiau į vakarus, rasite dar vieną Barselonos įžymybę – Guelio rūmus (Palau Güell), pastatytus 1890 m. pastatyti 1890 metais. Tai vienas pirmųjų Gaudžio statinių.

Kad La Rambla gatvė artėja į pabaigą, supratome pamatę Kristoforo Kolumbo monumentą.  Kolumbo monumentas, kuris atrodo kaip statula, užkelta ant įprastos aukštos kolonos, iš tiesų yra apžvalgos bokštas. Už 4 eurus į šį bokštą užkelia mažutis liftas, tos kolonos viduje. Lifte susispaudę telpa keturi – penki žmonės.

Iš 60 metrų aukščio bokšto gerai matosi visas Barselonos uostas.  Pati kolona svyruoja apie 10 cm, taip mums sakė liftininkas ir tas svyravimas šiek tiek jautėsi vaikštant mažoje apžvalgos aikštelėje. Tai buvo pirmasis žvilgsnis į Barseloną iš viršaus, bet vėliau pamatėme daug gražesnių panoramų nuo Montžuiko (Montjuic) kalno ir La Rovira bunkerių (apie juos pasakojame šiame straipsnyje>>).

Nusileidę nuo apžvalgos aikštelės šiek tiek pavaikštinėjome po Barselonos uostą ir jachtų prieplauką, o tada pasukom link Monžuiko kalno, kuris yra netoli nuo Barselonos uosto ir jį patartume nepatingėti įlipti – nuo ten atsiveria labai gražūs Barselonos uosto ir miesto vaizdai. Tiesa, pakeliui į kalvos viršų, lipdami laipteliais, sutikome vietinį ispaną, vedžiojantį šunį, ir jis mus įspėjo, kad saugotume daiktus, neva toje vietoje nemažai kišenvagių.

Nuo vagių nenukentėjome, bet vos neužkibome ant turistų jauko – panoraminio baro Miramar. Baras puikioje vietoje, nuo kalno matyti visas Barselonos uostas ir miestas (beje, šis baras turi įdomų meniu – jei sėdi prie staliukų jūros pusėje, reikia mokėti 1 euru daugiau, negu sėdint miesto pusę).

Mes buvome prisėdę kažkur per vidurį, bet ilgai čia neužsibuvom. Draugai, apsilankę tos įstaigos tualete, grįžo pasibjaurėję higienos trūkumu tiek tualetuose, tiek virtuvėje, kurią matė praeidami. Greitai užmetėm akį į Trip Advisor vartotojų atsiliepimus apie tą restoraną, ir pasirodo, ta vieta labai peikiama dėl prastos maisto kokybės, higienos trūkumo ir panašių negerų dalykų.  Nusprendėm negadinti savo šaunios popietės Barselonoje, o tai dar apsinuodiję nenukeliausim iki La Sagrada Familia bažnyčios, kuri buvo mūsų kitas tikslas.

Nusprendėme, kad iki šios bažnyčios, kuri yra Barselonos Eixample rajone, eiti pėsčiomis nuo Montžuiko kalno bus per toli – laikas ėjo greitai, o reikėjo spėti nemažai miesto pamatyti.  Tad šokom į metro, ir po keliolikos minučių išlipome stotelėje Sagrada Familia. Beje, Eixample kvartale buvom apsistoję paskutiniąją savo kelionės dieną, apartamentuose Barcelona Go, kuriuos rekomenduojame, jei reikia nakvynės 6-10 keliautojų.

Vos pakilus iš požeminės stoties, prieš akis iškilo keisčiausia, originaliausia ir žymiausia Barselonos (ir turbūt visos Europos) bažnyčia, neužbaigtas Gaudžio darbas – Šv. Šeimynos bažnyčia (Basílica i Temple Expiatori de la Sagrada Família). Ši bažnyčia vadinama Gaudžio gyvenimo darbu, prie kurio jis plušėjo nuo 1883 metų.

Gaudis mirė 1926 metais, nutrenktas tramvajaus, taip ir neužbaigęs savo gyvenimo kūrinio. Po jo mirties statybos kuriam laikui sustojo, vėliau menininkai ir architektai tęsė Gaudžio pradėtą darbą pagal jo idėjas. Darbai tebevyksta ir šiuo metu, tad aplinkui bažnyčią visada stovi kranai ir pastoliai. Įėjimas į vidų yra mokamas (bilietų kainas rasite čia>>).

Šv. Šeimynos bažnyčios adresas: Carrer de Mallorca, 401, 08013 Barcelona. Daugiau informacijos – čia>>.

Dar viena vieta, kurią reikėtų aplankyti Barselonoje – Guelio parkas (Park Güell), kitas Antonio Gaudžio šedevras.  Jei kada matėte Barselonos miesto nuotrauką su spalvotais bokštais ir stogais, tai turbūt buvo būtent šio parko pastatų nuotrauka.

Šis parkas buvo statomas 1900 – 1914 metais, Barselonos verslininko Eusebijaus Guelio užsakymu.  Jo verslo planas išparduoti parko plotus turtingiems barseloniečiams nepasiteisino ir nepraėjus nė dešimtmečiui po parko atidarymo, parkas tapo Barselonos savivaldybės nuosavybe.

Įėjimas į tą Guelio parko dalį, kurioje yra visi žymieji kūriniai (vadinama La Zone Monumentale): paviljonas ir sargo namas, drakono laiptai, driežo skulptūra, kolonų salė ir terasa, yra mokamas. Už įėjimą pro pietinius parko vartus teks sumokėti 8 eurus. Iki 2013 metų liepos mėnesio įeiti į visą parką buvo galima nemokamai. Į kitas parko dalis įėjimas iki šiol yra nemokamas, tačiau iš ten nepamatysite įžymiųjų Guelio parko kūrinių.

Visa ši parko dalis dekoruota spalvotomis mozaikomis, du pastatai prie pietinių vartų primena meduolinius namelius iš pasakų, ir visi statiniai vėl be tiesių linijų, viskas spalvota, iš mažų dalelyčių, vingiuota ir kreiva, kaip ir visuose Gaudžio darbuose, o tas mus, pripratusius prie paprastų plytų, labai stebino.

Vaikštant po salę su kolonomis – hipostilę, užvertę galvas stebėjomis mozaikomis lubose, vėliau užlipę į terasą viršuje grožėjomės Barselonos panorama, kurią nuspalvina Guelio parko pastatų stogai ir bokštai. Tuos vaizdus sunku apibūdinti, netgi nuotraukomis perteikti nepavyksta, kai matai savo akimis, tuomet suvoki, kaip tai gražu ir kiek darbo reikėjo įdėti lipdant ir klijuojant tas mažas mozaikų daleles vieną prie kitos.

Tiesa, įspėjame, kad Guelio parke reikėtų elgtis atsargiai – ten tvarką prižiūri toks rimtas dėdė, kurį atpažinsit iš lazdos ir kepurės su užrašu polizia (kitų prižiūrėtojų uniformos visiškai kitokios). Turistai gauna velnių, jei dėl nežinojimo kaip nors neapdairiai pasielgia, pavyzdžiui, dėl geresnio kadro užlipa ant suoliuko (ar sėdėti ant jų galima, nežinau, niekur neparašyta, bet jei tas dėdė vaikšto aplinkui, geriau nebandyti, nebent nebijote rizikuoti) 🙂 Kiti, jaunesni prižiūrėtojai, žiūrėdami į jį šūkaujantį, nuleidžia viską juokais.

 Parko adresas: Carrer d’Olot, 5, 08024 Barcelona. Daugiau informacijos apie Guelio parką čia>>.

Kur pamatyti gražiausią saulėlydį Barselonoje ir kokių įdomybių ieškoti vakariniame mieste, skaitykite čia>>.

[wpsgallery]