Automobilio nuoma ir su juo susiję reikalai per atostogas Italijoje buvo vienintelis blogas dalykas ir vos vos nesugadino visos kelionės. Tokių nesibaigiančių reikalavimų dar nebuvom girdėję. Kas jau buvote išsinuomoję automobilį šioje šalyje, pasidalinkite savo patirtimi, nes mums iki šiol dėl to pikta ir įdomu, ar įmanoma, kad viskas vyktų sklandžiai.
Transportavimasis iš vienos vietos į kitą per atostogas yra esminis dalykas, jei neplanuoji ilsėtis tik viešbutyje, paplūdimyje ar viename mieste. Tiek pat svarbu yra ir laiku nukeliauti iki oro uosto išvykstant. Mūsų skrydis iš Londono Gatwicko į Italijos Milan Malpensa oro uostą buvo ankstų antrosios Kalėdų dienos rytą, tad kelionę reikėjo planuoti iš anksto. Įprastai Londone nukeliauti į oro uostą problemų nėra – sėdi į traukinį ar autobusą ir nuvažiuoji. Bet per Kalėdas Londone nevažiuoja joks viešasis transportas.
Dėl to ieškojau vežėjo, kuris galėtų mus septynis (aštuntas mūsų kompanionas į Italiją skrido iš Frankfurto) nuvežti Kalėdų naktį į Gatwicką. Vairuotojas atvyko laiku, saugiai nuvežė mus į oro uostą už padorią kainą (80 svarų už visus septynis). Juk įprasti taksi per Kalėdas ima dvigubai! Dėl to dėkoju ir rekomenduoju lietuvių įmonę V&V Transport (čia ne reklama, o nuoširdi rekomendacija, patikimas vežėjas yra labai svarbu).
Tačiau džiaugsmą, kad oro uostą pasiekėme be jokių nemalonių staigmenų, aptemdė problemos su automobilio nuoma Italijoje. Mūsų kelionė į Italiją turėjo būti (ir buvo) labai judri – atsikeliam, pavalgom ir į kelią. Grįžtam vakare, kitą dieną vėl tas pats. Paskaičiavom, kad mums, aštuoniems, neapsimokėtų Italijoje naudotis viešuoju transportu. Nors traukinių tinklas ten labai gerai išvystytas, bet kainos nemažos, o padauginus iš aštuonių išeina triženklės sumos. Gyvenome Dervio miestelyje prie Komo ežero, buvome suplanavę vykti į Milaną, Veneciją, Veroną, slidinėti į Livinją, aplankyti Gardos ežerą. Visa tai būtų įmanoma padaryti tik kasdien iš Dervio traukiniu vykstant į Milaną, ir tada iš Milano keliaujant į kitus miestus. Tokios dienos kelionės kaina vienam būtų siekusi 50 eurų.
Dėl visų šitų priežasčių ir aišku, dėl patogumo, nusprendėme išsinuomoti automobilį. Italijoje tas pasirodė ne itin lengva. Nors jau esame nuomojęsi automobilius kitose šalyse, bet tiek reikalavimų, kiek jų buvo Italijoje, dar matyti neteko. Kai kalbėjau su vienu brokeriu, jis patvirtino, kad Italijoje nuomos sąlygos yra griežčiausios Europoje. Vairuotojas turi būti ne jaunesnis negu 25 metų, turėti kredito kortelę (kai kurioms mašinų grupėms reikalaujama dviejų, skirtingų bankų išduotų, kredito kortelių) ir palikti užstatą nuo 1250 iki kelių tūkstančių eurų – šia suma vairuotojas ir yra atsakingas už bet kokią žalą automobiliui. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Graikijoje, vairuotojo atsakomybė yra daug mažesnė, už tokios pat kategorijos automobilį siektų iki 500 eurų. Aišku, visada gali pirkti papildomų draudimų šitiems draudimams. Tačiau Italijoje netgi draudimas draudimui nedengia langų, padangų, stogo ir automobilio interjero.
Galiausiai patenkinus visas tas sąlygas: vairuotojui – 29 metai, turi kredito kortelę, dėl visa ko nuomojome automobilį su brangesniu draudimu, vadinamuoju „zero excess“, ir reikėjo palikti tik 350 eurų užstatą. Tai darėme per brokerių firmą rentalcars.com, prieš patvirtindami rezervaciją išsiklausinėjome, kiek įmanoma daugiau apie tas sąlygas, nes tos, kurios skelbiamos internete, yra labai neaiškios, ypač, kai nesi ekspertas automobilių nuomų reikaluose. 9-vietis autobusiukas mums kainavo apie £450 savaitei, dar šiek tiek mokesčių turėjo būti sumokėta vietoje.
Kai nusileidome Italijoje ir nukeliavome prie Locauto (iš šios firmos per brokerius nuomojome automobilį) biuro, prasidėjo nesibaigiantys reikalavimai, kai kurie – visai iš piršto laužti. Pirmiausia vadybininkė paprašė dviejų vairuotojo kreditinių kortelių – jokios kitos netinka. Mes jai aiškinome, kad turime tik vieną, nes tikrinome su brokeriais, jog P kategorijos automobiliui reikia vienos. Ji mums aiškina, kad Locauto reikalauja dviejų kreditinių kortelių P ir L kategorijų mašinoms, todėl negali mums duoti išnuomotos mašinos, nesvarbu, kad už ją sumokėjome. Mes nepasidavėme, galų gale ji sutiko apsvarstyti visa tai, jei rasim raštišką patvirtinimą iš brokerių, kad užtenka vienos kortelės. Prisijungę prie mobilaus interneto atkapstėm tą emailą, kur juodu ant balto parašyta, kad P grupei reikia tik vienos kredito kortelės. Gi nelogiška, negi mes nuomotume mašiną, kuriai reikia dviejų kortelių, nors turim tik vieną?!
Tada ponia Locauto vadybininkė sutiko,ir jau beveik davė tą automobilio raktelius, kol nepamatė vairuotojo pažymėjimo – jis išduotas Lietuvoje, todėl netinka, reikia tarptautinio bla bla bla. Mes vėl jai aiškiname, kad esam iš Europos Sąjungos, kad pažymėjimas – pagal Europos Sąjungos standartus, galim vairuoti visoje Europoje ir panašiai (aišku, nepakenktų, jei ant Lietuvoje išduotų pažymėjimų nors kažką angliškai rašytų). Ji sako ne, negalite vairuoti. Po kokių 10 minučių įtikinėjimų, ji mus pasiuntė į policijos stotį oro uoste, jei policija patvirtins, kad tinka, tada duos mašiną.
Policijos stotį surasti užtruko ilgiau, negu gauti jų patvirtinimą. Įėjom, pasisveikinom, parodėm, sako, kad tinka, paskambino moteriškei iš Locauto ir patvirtino tai. Tada grįžom į biurą, dar sumokėjom papildomų mokesčių, už kelius, už žiemines padangas (nes važiuosim į kalnus), už keleivių draudimą (iš viso 125 eurus), ir gavom raktelius. Net kai įsėdom ir pradėjom važiuoti, buvo sunku patikėti, kad pagaliau, po tiek įtikinėjimų ir aiškinimų, gavome tą mašiną.
Visą savaitę šis VW mums puikiai tarnavo, saugojom mes jį ir mylėjom. Visi mokami keliai ir autostrados Italijoje labai geri, ir italai ten laksto beprotiškais greičiais. 120 ar 130 km per valandą yra tik įsibėgėjimas – vieną kartą netgi Smart’as mus aplenkė, kai važiavom kokiu 130 km/val, tai įsivaizduokit, kaip važinėja tais automobiliais, kuriais lėkti galima dar greičiau.
Džiaugėmės, kad daugiau jokių bėdų per atostogas automobilis ar eismo įvykiai mums nesukėlė, kol likus gal trims kilometrams iki oro uosto, važiuojant autostrada lyg iš dangaus nusileido akmenėlis ir tekštelėjo mums į priekinį stiklą. Šitam dalykui nerandu jokio lietuviško apibūdinimo, tik tą plačiai vartojamą rusišką zakon podlast. Buvo likę trys kilometrai! Kadangi anksčiau su tuo susidurti neteko, sąžiningai pasakėm automobilio tikrintojui, kad vat ką tik atsitiko nelaimė, ne dėl mūsų kaltės. Jie, aišku, nuskaičiavo tą užstatą (350 eurų) ir patarė kreiptis į brokerius ir atsiimti draudimo pinigus iš jų. Tačiau langų, veidrodėlių, interjero ir stogo tas draudimas, pasirodo, nedraudžia…
Šitie reikalai buvo gana gera patirtis, dabar nuomojantis automobilį jau žinom, ko klausti, ką būtina išsiaiškinti ir kaip apsidrausti. Nes jie nieko nepasakys ir nepaaiškins, kol nepaklausi. Dėl to geriausia sąlygas derinti ir tartis raštu (nes, jei būtume neturėję to susirašinėjimo emailais su brokeriais, nebūtume gavę mašinos), jei įmanoma, nuomotis iš vietinės įmonės, o ne per brokerius, arba iš tų didžiųjų bendrovių, kaip Europcar ar Sixt, ir dėl šventos ramybės apsidrausti keliais draudimais, tik bėda ta, kad pradėjus skaičiuoti visus draudimus, mašinos nuomos kaina išauga kaip ant mielių…
PAPILDYTA (2014-01-28)
Dar kartą teko nuomotis automobilį Italijoje, kai keliavome į Romą, o iš ten į Florenciją, Pizą bei Cinque Terre kaimus, ir vėlgi neapsiėjome be nesklandumų. Šį kartą užsakinėjome per Easycar.com, o vietinė įmonė, turėjusi mums išnuomoti automobilį, šį kartą nedidelę Ford Fiestą, buvo Firefly. Easycar.com tarpininkus jau buvome patikrinę keliaudami į Kopenhagą, ten automobilio nuoma buvom 100 proc. patenkinti.
O Italijoje vėl ne taip, kaip turi būti. Kadangi pats Firefly ofisiukas yra apie 4 km nuo Roma Ciampino oro uosto, tai užsakymo lape buvo nurodyta, kad atvažiuos paimti autobusiukas, pažymėtas įmonės ženklu ir nuveš į vietą. Jei nusileistume anksčiau, reikėtų skambinti nurodytais numeriais.
Nusileidome kaip ir turėjome nusileisti, nei anksčiau, nei vėliau. Laukėm nurodytoje vietoje to autobusiuko, kurio nesimatė. Bandėm skambinti nurodytais numeriais labai daug kartų. Atsiliepdavo atsakikliai, arba rodė, kad telefonas išjungtas. Galų gale nusprendėm nebelaukti, sėdom į taksi ir nuvažiavom į tą vietą. Mums pasiskundus, kad skambinom, o niekas neatsakė, darbuotojas tikino, kad niekas neskambino. Parodėm jam užsakymo lapą iš Easycar.com su nurodytais numeriais. O jis mums duoda savo skrajutę su visai kitokiais numeriais.
Antrą kartą susidūrus su tokiais neskandumais nuomojantis automobilį Italijoje, atrodo, kad yra kažkokia spraga italų ir anglų tarpininkų įmonių bendravime ir duomenų apsikeitime, o kenčia ir savo brangų laiką eikvoja tokie kaip mes atostogautojai. Juk nei vienoje kitoje šalyje su automobilio nuoma mums nebuvo jokių problemų.
[wpsgallery]
Thanks for some other excellent post. The place else may just anyone get that kind of info in such an ideal approach of writing? I’ve a presentation next week, and I’m at the search for such information.
http://tuscany-toscana.blogspot.com/2013/08/what-you-need-to-know-before-renting.html
apie masinu nuoma italijoje
Beveik prieš pusę metų buvau Ispanijoje, Malagoje. Ten nuomojomės automobilį kelionei iki Gibraltaro sąsiaurio (Tarifos). Teko pavažinėti ir Malagoje, kurioje, ne ką mažiau nei Italijoje, gatvelės yra tikrai siauros. Bet, atsižvelgdami į šį faktą, nuomojomės mažą automobilį, kuriame tilpome keturiese – fiat 500. Tai galėčiau pasakyti, kad čia nieko sudėtingo, tik atsižvelgti į kai kuriuos faktorius.
Puiku! Bet mums nuomos sudėtingumas Italijoje buvo tikrai ne siauros gatvelės, vairuotojai patyrę, tai neabejoju, kad ir autobusą ten pavairuotų 😉 sudėtingas buvo pats automobilio gavimas, du kartus Italijoje jau yra buvę bėdų, niekur kitur jokių problemų nuomojantis automobilį nesame turėję. Bet ruošiamės patikrinti trečią kartą Italijoje, gal tik tie du kartai buvo tokie netikę 🙂
Paskutine spalio savaite buvome prie Gardos ezero ir nuomavome masina Bergame per rentalcars.com. Ju kaina pasirode tokia gera,kad net turizmo imone,su kuria bendravome pasake-tokiu kainu mes negalime pasiulyti.Viskas praejo sekmingai,kabinejimosi is kompanijos nebuvo.Grizus is keliones jau kita diena atejo emailu saskaitos ir pinigu isaldymas nuimtas.Jokiu pretenziju is musu puses.
Taciau ka reikia zinoti. Tai internetine brokeriu kompanija,registruota Anglijoje (panasu ofsoras).Atvykus i masinos nuomos punkta paaiskejo,kad punkta valdo firma panasiu pavadinimu Intercar ir pernuomoja bent mums Europacar automobilius. Buvau uzsisakes pilna draudima-jie sako mes nematome kad esate apsidraude ir sako-arba drauskites pas mus,arba pasirasote,kad sumokesite vagystes atveju 2000 euru,avarijos atveju 1000 euru (ar panasiai),dar uzstatas 1200 euru. Na as pasitikejau rankose turimu ilgu rastu lietuviu kalba apie savo draudimo salygas ir pasirasiau. Kai dabar viskas sekmingai baigesi,man tik islieka klausimas-o kas butu,jei tureciau ivyki,kaip reiketu viska issiaiskinti su internetine firma? Tai as vis tik uz nuoma ne per tarpnininkus,jei tik gali gauti panasias kainas.
Mes taip pat buvome susidūrę su šia problema Italijoje. Pasirinkome patikimą ekonomiškų automobilių nuomą, tačiau likome labai nusivylę tiek automobiliu, tiek itališku neorganizuotumu.
Automobilio nuoma Italijoje nemaloniai nustebino.Vietoj VW Polo gavome CitroenDs3, vietoj keturiu duru teko pasitenkinti 2, o uzstata padidino 100 euru ir dar pasiule dziaugtis, kad ne tukstantis.Kas kaltas, ar Rentalcars ar Sicily by car nuomos kompanija?.Dar blogiau kad vadybininko anglu kalbos zinios labai ribotos.Aciu dievui kad viskas buvo gerai, jei koks ivykis, butu vargelio.Geriau jau be tu tarpininku, nes paskui ieskok neieskojes, mokesi pats.
Aciu kad paraset, dabar zinosiu 🙂
Tikrai labai naudinga apžvalga. Nors net skaitant susierzinimas kyla. Bet svarbu būti nusiteikus galimiems nesklandumams.
Labai naudingas tekstas. Ačiū, dabar keliaujant į Italiją kreipsime daugiau dėmesio į tam tikrus niuansus