Atvykę į Sanremą – kurortą Italijos pakrantėje, iš didmiesčio Turino, nustebome – patekom į tokį šurmulį, kokio žiemą pajūryje tikrai nesitikėjom.
Antrąją žiemos atostogų dieną iš Turino atvažiavom į Italijos pakrantę, vadinamą Italijos rivjera. Kitose rivjeros vietose buvo tekę lankytis anksčiau – jau buvome Genujoje (Genova) ir dar vienoje nepaprastai gražioje vietoje, kurią rekomenduojam pamatyti savo akimis – Cinque Terre, spalvoti pakrantės kaimai.
Italijos kurortas Sanremas, iki ten atvykstant, asocijavosi su saule, gėlėmis, linksmybėmis ir rusais. Saulės tikrai buvo, tik vakare pasveikino nestiprus lietus. Spalvingos ir ryškios gėlės čia žydi netgi žiemą, neveltui Sanremas vadinamas gėlių miestu (la Città dei Fiori). Gėlininkyste užsiima daug įmonių mieste ir apylinkėse, ir nemažai savo produkcijos eksportuoja į užsienį. Geros klimato sąlygos leidžia gėles auginti ištisus metus. Net žiemą vidutinė temperatūra Sanreme yra apie 10 laipsnių šilumos!
Mums, atvykusiems iš Lietuvos ir Anglijos, toks oras žiemą buvo labai malonus, tačiau manėm, kad Sanreme žiemą turistų bus nedaug. Juk poilsiauti prie jūros dauguma nori tada, kai saulė labiau šildo. Bet buvom nustebinti – atvykę į miesto centrą susidūrėm su daugybe žmonių: jų buvo pilna Kolumbo aikštėje (Piazza Cristoforo Colombo) ir senamiesčio gatvelėse.
Įsikurti viešbutyje šiek tiek užtruko, nes nakvynės vieta buvo pačiame senamiestyje, o jis skirtas pėstiesiems – važiuoti ten negalima ir stovėjimo vietų automobiliams nėra. Aplink galima rasti požeminių aikštelių, bet mums netiko, nes autobusiukas per aukštas.
Kai galiausiai vieta transportui buvo rasta, laukėme, kol viešbutyje suregistruos mūsų aštuonių keliautojų duomenis. Italijoje įsiregistravimas į apartamentus ar viešbutį užtrunka ilgiau, nes privaloma pateikti visų svečių asmens dokumentus, o tada šie duomenys būna perduodami policijai.
Galiausiai, kai jau išsiruošėm pasivaikščioti po miestą, ėmė temti. Sanremo senamiesčio gatvelių tinklas gana nemažas, tai paėjus kiek atokiau nuo gatvelių su parduotuvėmis, žmonių daug mažiau. Kai kuriuos į namus ar restoranus suvijo ir prasidėjęs lietus.
Pėstiesiems skirtas senamiestis yra labai žavi Sanremo dalis. Gatvių išdėstymas kažkam priminė kankorėžį, todėl ši miesto dalis pavadinta La Pigna. Čia gatvelės siauros, apsuptos namų, todėl beveik visada šešėlyje, kas karštomis vasaros dienomis apsaugo nuo kaitrios saulės ir suteikia atgaivą miestiečiams ir kurorto svečiams.
Sanremas žymus dar viena vieta, kur nukeliavom vakare. Sanreme veikia vienas iš keturių Italijos kazino. Kai Las Vegasas buvo tik maža stotelė dykumoje, Sanreme jau buvo maišomos kortos – šio kurorto svečiai mėgautis azartiniais žaidimais galėjo nuo 1905 metų, kada buvo įkurtas Sanremo kazino (Casinò Municipale di Sanremo).
Dabar Sanremo kazino lygintis su Las Vegaso azartinėmis pramogomis kažin, ar gali, bet visgi šie kazino rūmai labai žavūs – tiek eksterjeras, tiek interjeras. Vasarą kazino turbūt pritraukia daugiau lankytojų, bet žiemą ir dar sekmadienį, kai mes atėjom, kazino lankytojų nebuvo daug – prie ruletės ir automatų sėdėjo keli pensininkai. Bet mums buvo linksma, tie, kas laimėjo, liko patenkinti sėkme, o kas pralošė, na, daug nepralošė 🙂
Kitą rytą dar kartą įsitikinome, kokios gražios Sanremo panoramos. Pirmieji vaizdai, kurie atsivėrė per mašinos langus vos įvažiavus į Sanremą, iki šiol prieš akis: kai gyvenamųjų namų keliukais važiavome nuo kalno link pakrantės, pasimatė kalvotos pakrantės peizažas. Aplankė toks jausmas, koks būdavo vaikystėje, kai nesitveri savam kailyje, po ilgo laiko pamatęs jūrą…
Virš Sanremo stogų dar kartą pasižvalgėm ryte sustoję prie vieno iš miesto simbolių – ant kalvos pastatytos Madonna della Costa bažnyčios (Santuario della Madonna della Costa). Ši bažnyčia atvira lankytojams tik dvi valandas ryte ir po pietų (10-12 val. ir 16-18 val). Bažnyčių Sanreme tikrai daug – mieste yra net 19 katalikų bažnyčių! Miestui, turinčiam 57 tūkst. gyventojų, tai tikrai daug.
Dar viena garsi religinė vieta Sanreme yra Rusų ortodoksų bažnyčia (Chiesa Russa Ortodossa). Rusai Sanremą atrado XIX a. pabaigoje, kai caro Aleksandro II žmona čia ėmė leisti žiemas. Žiemoti Sanreme pasiturintiems rusams tapo tradicija – vis daugiau rusų aristokratų pirko vilas Italijos pakrantėje. Galiausiai, kai Sanreme ėmė atostogauti nemaža rusų bendruomenė, buvo pastatyta ir spalvinga bažnyčia, apie kurią sakoma, kad tai gražiausia rusų ortodoksų bažnyčia už Rusijos ribų. Šiuo metu bažnyčia restauruojama, tai visos išorės ir interjero pamatyti neįmanoma.
Pasižvalgę į Sanremo peizažą iš viršaus, sugrįžom į senamiestį pusryčių. Rytas Sanreme buvo visiškai priešingas vakarykščiam šurmuliui. Kurortas tingiai ruošėsi dar vienai dienai, lėtai atsidarinėjo parduotuvės, kavinių lankytojai neskubėdami mėgavosi rytine kava ir skaitė laikraščius.
O mums reikėjo leistis į kelią, laukė Prancūzijos Žydrosios pakrantės vaizdai ir prabangusis Monakas.
[wpsgallery]
