Šio vaizdingo kranto su baltais skardžiais ir arkomis, atsirėmusiomis į žydrą vandenyną, užmiršti neįmanoma. Viena iš vaizdingiausių Prancūzijos pakrančių kaip magnetas traukia turistus iš aplinkinių regionių ir netgi iš Britanijos. Čia ir buvo pirmoji mūsų vasaros Eurotripo stotelė.
Vakarinėje Prancūzijos pakrantėje, kurią skalauja Lamanšo sąsiauris, į vakarus nuo Paryžiaus, yra miestelis su labai įsimintina pakrante. Tai Etretat – šis pavadinimas įstrigo į atmintį senokai, pamačius baltų smailių uolų ir arkų jūroje nuotraukas; nuo tada svajojau čia atvykti.
Pasiekti iki Etretat patogu iš Paryžiaus – vos 200 km, netgi dienos išvyką įmanoma susiorganizuoti (net be automobilio – traukiniu į Le Havre, ir tuomet autobusu). Gyvenantiems Londone ar pietinėje Anglijos dalyje, Etretat gali būti patraukli savaitgalio kelionė. Nuo Londono iki Etretat – vos 430 km, taip pat yra tiesioginiai skrydžiai į už 30 km nuo Etretat esantį Le Havre miestą. Štai, pasirinkimų, kaip nukeliauti į šią pakrantę, tikrai yra.
Mūsų kelyje Etretat atsidūrė vos pradėjus dėlioti Eurotripo maršrutą. Išvykę iš Londono anksti ryte, persikėlę keltu iš Doverio į Calais, popiet jau pasiekėm Etretat miestelį. Britanijoje tuo metu buvo Bank Holiday, ilgasis vasaros savaitgalis, tai kartu su mumis link Etretat važiavo daug automobilių su britiškais numeriais. Matyt, savos baltos pakrantės uolos jau pabodo (o jų Anglijoje yra daug: Doverio kalvos, Beachy Head, rytinės Anglijos pakrantės, Old Harry Rocks, Durdle Door). 
Tą savaitgalį mums labai pasisekė su oru, buvo +34 – tokių karščių Normandijoje tikrai nesitikėjome, oras dažniausiai ten panašus, kaip ir Anglijos pietryčiuose. Karšta, savaitgalis, tad nenuostabu, kad ir žmonių mažame kurorte daug. Automobilį pasistatėm aikštelėje kiek toliau nuo paplūdimio, bet nesunkiai jį pasiekėm per kokias 15 minučių.
Neabejoju, kad daugelis, kaip mes, vos pasiekę paplūdimį, traukia fotoaparatus ir skuba įamžinti didingas baltas pakrantės kalvas. Vaizdas neapsakomas! Iš dviejų pusių paplūdimį įrėmina baltų uolų arkos, baltai šviečia ir pakrantės akmenukai.
Prieš daugiau kaip 130 metų šios vietovės grožį savo paveiksluose įamžino prancūzų impresionistas Claude Monet. Jo darbai iliustruoja ir informacines lentas pakrantės promenadoje. Pažiūrėjus į jo paveikslą, tapytą 1885 m., ir pakėlus akis į dabartinį vaizdą, pamatai, kad gamta beveik nepasikeitusi, tik vietoj žvejų ir burinių laivelių ant pakrantės akmenukų dabar gulinėja turistai.
Kad ir kaip norėjosi pasinerti į Lamanšo vandenį, visgi nusprendėm pirma užlipti ant kalvų. Ant kalvų galima užlipti iš abiejų pliažo pusių. Tai tikrai nesudėtingas trumpas žygis ir rekomenduojam jo jokiais būdais neiškeisti į pliažo malonumus. Nuo kalvų atsiveria puikios panoramos, ypač paėjus kiek toliau nuo tų sustojimų, kur būriuojasi didžiausi turistų srautai.
Pliaže pasukę į kairę ir užlipę laipteliais į viršų, atsidūrėme virš vienos iš trijų įspūdingų uolinių arkų – Porte d’Aval. Visai šalia jos iš vandens kyšo smaili uola, atsiskyrusi nuo pakrantės, vadinama adata (Aiguille d’Etretat). Apie šią 77 metrų aukščio smailę nuo seno pasakojamos legendos – jog ten paslėptas lobis, ir yra slaptas takas, vedantis prie jo.
Žiūrėdami į Porte d’Aval arką, daugelis mato dramblį, įkišušį savo straublį į vandenį. Pažiūriu atidžiau, na tikrai, dramblys Lamanšą geria!
Nuslūgus vandeniui, ne vienas kurorto lankytojas ryžtasi nueiti po Porte d’Aval arka. Bet reikėtų paisyti įspėjimų apie potvynių ir atoslūgių laikus, kad neįstrigtumėte grįždami atgal – kitaip gali tekti laukti atoslūgio kelias valandas, plaukti arba susimokėti už pagalbos valtį.
Paėjus tolyn nuo pirmosios arkos ir smailės, stūkso Manneporte arka, didžiausia iš visų trijų Etretat arkų. Kuo toliau nuo pliažo, tuo pakrantė atrodo labiau laukinė, panoramos dar labiau stulbina!
Grįžus atgal į pliažą, prieš lipant į kalvą kitoje pusėje, pats laikas patikrinti, ar šiltas vanduo! Mūsų nuostabai, visai šiltas, bent jau šiltesnis nei tikėjomės, ir kai toks karštis, iš vandens lįsti visai nesinori. Beje, čia pakrantė ir dugnas dengtas akmenukais, tai einant į vandenį pėdas labai skauda, patarčiau įsidėti kokias gumines basutes.
Trečioji arka, Porte d’Amont, yra kitoje pliažo pusėje, nei kitos dvi arkos ten, kur ant kalno stovi koplyčia. Iki šios vietos galima atvykti automobiliu, bet ir nuo pajūrio nesudėtinga užlipti laipteliais, mes užtrukom gal pusvalandį į abi puses.
Kai oras toks puikus, daugiau jokių pramogų Etretate ieškoti nereikia, užtenka paplūdimio ir kalvų. Tačiau atvykus čia ne tokiu šiltu metų laiku, galima apžiūrėti ir jaukų miestelį, pavalgyti kokiame prancūziškame restorane. Miestelis, nors ir mažas, turistais pasirūpina – tiek viešbučių, tiek vietų pavalgyti čia yra.
Etretato viešbučių galima rasti čia >>. Daugiau informacijos: Etretat turizmo puslapyje >>
Ką dar papamtyti Normandijos regione ir kokias kitas įspūdingas vietas aplankėm šio Eurotripo metu, pasakosim kituose straipsniuose 🙂
[wpsgallery]
