Prancūzijos miestas Mentonas gali suklaidinti ir priversti susimąstyti, ar čia tikrai Prancūzija? Vienas ramiausių Žydrosios pakrantės miestų garsėja Citrinų festivaliu ir idealiu klimatu, o ir Prancūzija čia visai kitokia, nei buvom įpratę iki apsilankymo Mentone.
Nedidelis pasienio miestelis, kur oficialiai prasideda Prancūzijos Žydroji pakrantė (Cote D’Azur), kadaise būdavo Monako karališkosios šeimos vasaros rezidencija. Čia verta sustoti, pradėjus važiuoti Žydrąją pakrante ir pasidžiaugti ramybe, kurios, patekus į Monako, Nicos ir Kanų šurmulį, galima pasiilgti.
Aišku, mes, Žydrąja pakrante važiuodami žiemą, tokio šurmulio, kuris būna vasaros mėnesiais, nepajutome. Tačiau netgi vasarą Mentonas būna daug ramesnis nei kiti miestai broliai Žydrojoje pakrantėje.
Mentono gyventojų pagrindinis uždarbio šaltinis net keletą šimtmečių buvo citrusinių vaisių produkcija. Dėl to miestas gavo pravardę – Citrinų miestas. Apie ten auginamas citrinas pasakojamos legendos ir jos laikomos ypatingomis – šie, Mentone užauginti vaisiai skiriasi nuo savo giminaičių, kurie augo Italijoje, Ispanijoje ar Korsikos saloje.
Praėjusio šimtmečio viduryje citrusinių vaisių produkcija gerokai smuktelėjo. 1956 metų žiema Mentone buvo per daug atšiauri ir sunaikino nemažą dalį derliaus, prie nuosmukio prisidėjo ir pigesnių vaisių eksportas iš kitų šalių. Šiuo metu miesto valdžia bando atgaivinti Mentono citrinų, apelsinų ir mandarinų plantacijas, ragindami ūkininkus sodinti kuo daugiau citrusinių vaisių medžių.
Kasmet vasario mėnesį Mentone vyksta Citrinų festivalis (La Fête du Citron), kurio metu miestiečiai spalvingais ir įspūdingais paradais pagerbia savo miesto simboliu tapusį geltoną vaisių. Šiemet Citrinų festivalis vyksta 83-iąjį kartą, paskutinė festivalio diena – kovo 2-oji. Daugiau informacijos apie Citrinų festivalį galima rasti čia: www.fete-du-citron.com.
Tai, kad Mentono oro sąlygos puikiai tinka citrusiniams vaisiams augti, išduoda, kad klimatas čia geras visus metus. Nuo pakrantės matosi į kalną kylantys pastelinių spalvų senamiesčio pastatai ir kalnų siena, apsauganti Mentoną nuo šaltų vėjų žiemą. Mentonas yra įsispraudęs tarp šiltos Viduržemio jūros ir kalnų, ir tai nulemia, kad žiemą mieste bent keliais laipsniais šilčiau nei kitose regiono vietose. Neveltui XIX a. pabaigoje į Mentoną, kaip ir Sanremą, vykdavo Europos aristokratai, kurie norėdavo šiltai žiemas praleisti ir pasimėgauti geru kalnų ir pajūrio oru.
Mentono senamiestis visiškai neatsilieka nuo žavios pakrantės. Jaukios gatvelės, kur vasarą galima rasti pavėsį nuo karštos saulės, ir skverai, kur galima gaudyti saulės spindulius žiemą. Mentono senamiestyje labai jaučiasi italų įtaka. Juk miestas visai šalia Italijos – Prancūzijos sienos, tad abiejų šalių kultūros ir architektūros stiliai čia susimaišę.
Dėl to mums, anksčiau lankiusiems tik Paryžių, šiaurinę Prancūziją ir Prancūzijos Alpes, pietinė šalies dalis pasirodė visiškai kitokia. Tiek Mentonas, San Tropezas, tiek Nica ir Kanai reprezentuoja daug šiltesnę, draugiškesnę ir spalvingesnę Prancūziją.
Mentono miestas, smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, kuomet jis buvo patekęs į italų kareivių rankas, vėliau buvo perimtas nacistinės Vokietijos pajėgų, ir galiausiai, kai vyko miesto išlaisvinimo kovos tarp nacių ir sąjungininkų.
Užtruko 10 metų, kol miestas buvo atstatytas. Apie tas dienas Mentone primena memorialas netoli Herbes aikštės (Place aux Herbes), skirtas Amerikos ir Kanados kareiviams, bei vietiniams, kurie priešinosi okupacijai, atminti. Bet lankantis Mentone, einant tarp šiltomis spalvomis nudažytų namų, mažiausiai norisi galvoti apie karo baisumus.
Mentone reikėtų nepamiršti užlipti laiptais, vedančiais prie dviejų bokštų – bazilikos (Basilique Saint-Michel) ir bažnyčios (La Chapelle des Pénitents Blancs). Šie bokštai, iškilę virš gelsvai rausvų senamiesčio pastatų, puikiai matosi iš Mentono pakrantės.
Simetriški laiptai, kylantis į gana stačią kalvą, ant kurios įsikūręs senamiestis, jau nuo pakrantės atrodo įspūdingai. Šis vaizdas tikrai vertas kelių kadrų fotoaparate. O nuo viršaus atsiveria graži pakrantės panorama – taip kas kelis metrus tenka kelti fotoaparatą prie akies. Turbūt reikėtų labiau įsijausti būtent į tą momentą, pasidžiaugti vaizdais ne per objektyvą, bet nieko negaliu padaryti, norisi parsivežti kuo daugiau vaizdų prisiminimams…
Toks buvo neilgas vizitas Mentone – pasivaikčiojus pakrante, patikrinus, ar šiltas Viduržemio jūros vanduo, ir įkišus nosį į senamiestį, reikėjo važiuoti toliau Žydrosios pakrantės keliu. Už keliolikos kilometrų nuo šio ramaus miestelio mūsų laukė triukšmingas ir prabangus Monakas, apie kurį – kitame straipsnyje.
Lankytinos vietos Mentone: www.francethisway.com/places/menton.
Viešbučių Mentone galima ieškoti čia>>.
[wpsgallery]
