Pačiuose Škotijos šiaurės vakaruose, Atlanto vandenyne, yra didžiausia Škotijos sala – Lewis ir Harris (Luisas ir Harisas). Sala vilioja nuostabiais paplūdimiais ir dramatiškomis pakrantėmis. Ten yra tokių vietų, kuriose lengva pasijusti lyg negyvenamoje saloje, kur draugiją palaiko tik avys arba aukštumų karvės.
Stovėdami kelto denyje, tolstame nuo didingų Škotijos kalnų. Galiausiai kalnai pradingsta už horizonto, aplinkui tik vanduo. Kiti keleiviai su žiūronais ieško banginių ir delfinų, iškylančių iš ryškiai mėlynos spalvos šiaurinio Atlanto vandens. Dviejų valandų kelionė lėtai per bangas plaukiančiu keltu nuo Ullapool uosto žemyninėje Škotijoje iki Stornoway uosto Lewis saloje, neprailgsta. Matant tokius vaizdus aplinkui, net norisi, kad tas plaukimas tęstusi ilgiau.
Haris ir Lewis sala, skalaujama Atlanto vandenyno, priskiriama išorinių Hebridų saloms, nuo Škotijos krantų yra nutolusi apie 60 km. Pasiekti šią salą sudėtingiau, nei populiariausią Skye salą, dėl to Harris ir Lewis tokių didelių turistų srautų kaip Skye nesulaukia. Bet užsisakyti keltą iš anksto, ypač keliaujant automobiliu, būtina tiek sezono, tiek ne sezono metu.
Pagal pavadinimą – Isle of Lewis ir Isle of Harris gali atrodyti, kad tai dvi atskiros salos, tačiau neapsigaukite – tai viena sala, o skirtingi pavadinimai yra labiau istorinis skirstymas regionais.
Nors didžiausioje Škotijos saloje gyvena virš 20 tūkst. žmonių, bet kai kuriose vietose galima pasijusti lyg dar neatrastoje žemėje. Mus toks jausmas aplankė prie Mangersta skardžių ir gretimame paplūdimyje – tai vienos iš gražiausių vietų saloje, o jomis pasidžiaugti galima be minios turistų!
Dramatiški vaizdai, atsiveriantys nuo skardžio į uolas jūroje, yra salos vizitinė kortelė. Jei atvyksite leidžiantis saulei, prisėskite saulės palydėti smėlio kopose Mangersta paplūdimyje.
Didelė dalis salos yra visiškai neapgyvendinta ir nepaliesta civilizacijos – kalnuotoji Harris salos dalis, ežerai ir pelkės, atviri laukai Lewis salos pusėje. Čia lengva atitrūkti nuo išorinio pasaulio. Sekmadieniais saloje neveikia nei parduotuvės, nei maitinimo įstaigos, tad planuojant kelionę po salą, reikia tai prisiminti.
Oras saloje visada permainingas – šiaurės Atlanto vandenyno srovės sukuria gana atšiaurų klimatą. Vidutinė temperatūra net vasaros mėnesiais – 16 laipsnių. Mums keliaujant saloje rugsėjo mėnesį, galima sakyti, pasisekė – buvo pakankamai šilta, o lietus lijo tik važiuojant automobilyje – sustojus debesys jau buvo nupusti ir švietė saulė. Per tris dienas saloje taip ir nesulijome, ir daug gražių vaivorykščių pamatėme.
Populiariausios nakvynės saloje – kempingai. Viešbučių labai nedaug – salos sostinėje Stornoway ir vienas kitas kitose vietose. Vietos bendruomenė keliautojų prašo apsistoti oficialiuose kempinguose, nesikurti laukinių stovyklaviečių, taip stengiamasi apsaugoti salą nuo turistų paliekamų šiukšlių. Mes keliavome kemperiu, ir apsistojome kempinge šalia paplūdimio, bet paskutinei nakčiai įsikūrėme tiesiog pakrantėje, po to palikę vietą tokią, kokią radome.
Ką dar verta pamatyti saloje?
Saloje yra ne tik kvapą gniaužiančios gamtos, bet ir įdomių istorinių objektų. Pavyzdžiui, priešistoriniai stovintys akmenys (Calanais Standing Stones) – labai mistiška vieta.
Jei įdomu pamatyti, kaip anksčiau saloje gyveno vietiniai žmonės, verta užsukti į juodų namų kaimelį (Gearrannan Blackhouse Village), įsikūrusį pakrantėje netoli nuo stovinčių akmenų. Šiuo metu čia veikia muziejus, kavinė, taip pat keliuose nameliuose galima apsistoti atostogaujant Harris ir Lewis saloje.
Harris salos pusėje esantys kalnai, palyginus su žemyninės Škotijos viršūnėmis, daug mažesni – aukščiausias taškas yra Clisham viršūnė 799 m aukštyje. Tačiau šiuose kalnuose išbandymų netrūks – slėniai ir viršukalnės čia visiškai laukinės ir neapsaugotos nuo neretai dramatiškų oro sąlygų.
Pervažiavus Harris kalnyną, atvykstame prie gražiausių salos paplūdimių ir pakrančių. Mylių myliomis uolėtus krantus seka balti smėlio paplūdimiai, įrėminti kalnų horizonto. Nuostabūs vaizdai! Didžiausią įspūdį čia paliko Seilebost, Horgabost ir Sgarasta Mhòr paplūdimiai.
Harris salos pusėje didžiausias miestelis ir uostas yra Tarbert. Čia rasite vienintelę saloje viskio distileriją – Isle of Harris Distillery ir Harris Tweed parduotuvę – muziejų. Harris Tweed rankų darbo languoti vilnoniai rūbai ir aksesuarai gaminami tik iš saloje suveltos vilnos ir žinomi visame pasaulyje.
Paskutinę dieną prieš keltą dar turime šiek tiek laiko aplankyti pačią salos šiaurę. Ten esančios didžiulės smėlio kopos (Eoropie Dunes) išties įspūdingos. Jei būtų šilčiau, ši vieta labai primintų vakarinę Portugaliją, su tokiomis pat didžiulėmis Atlanto vandenyno bangomis ir nesibaigiančiu geltono smėlio paplūdimiu.
Pats šiauriausias taškas saloje yra Butt of Lewis švyturys, pastatytas žymaus švyturių dizainerio Davido Stevensono 1862 metais. Ši vieta, pagal Guineso rekordų knygą, yra vėjuočiausias taškas visoje Britanijoje.
Dar viena vieta salos šiaurėje, į kurią verta užsukti – Port of Ness. Tai mažas uostas ir gyvenvietė šalia stačių pakrantės skardžių. Rugsėjo pabaigoje čia matėme vandenyne besimaudančius žmones – turbūt atšiauraus klimato užgrūdinti vietiniai!
Rekomendacija: Wobly Dog of Lewis – kavinukė Lewis saloje, kurioje tikrai sutiksite smalsių vietinių ir paragausite naminių pusryčių sumuštinių ir tortų, kuriuos kepa pats kavinės šeimininkas. Labai draugiška ir šilta aplinka, šunys irgi priimami.
Keltai: į salą plukdina Calmac Ferries. Galima plaukti iš Ullapool uosto į Stornoway (Lewis) arba iš Uig (Isle of Skye) į Tarbert (Harris). Bilietų ieškokite čia: https://www.calmac.co.uk
