Liubliana buvo ta vieta mūsų maršrute per Europą, kuri patiko daugiau nei tikėjomės. Ne tik dėl žavaus senamiesčio, bet ir dėl linksmybių atmosferos bei unikalių vietų, kur verta nueiti nukrypus nuo turisto žemėlapio.
Kai įvažiavome į Slovėniją, tai buvo jau dešimtoji aplankyta šalis mūsų maršrute po Europą. Į šalies sostinę Liublianą vykome aplankę Bled ežerą, vieną iš žymiausių turistinių vietų Slovėnijoje.
Slovėnija – maža šalis, net tris kartus mažesnė už Lietuvą, – jos plotas siekia vos 20 tūkst. km², kuriuose gyvena 2 mln. žmonių. Slovėnija turi kelias datas savo istorijoje, labai primenančias įvykius Lietuvoje. 1991 metais šalis kovėsi dėl savo nepriklausomybės nuo Jugoslavijos, ir po 10 dienų karo tapo nepriklausoma respublika. 2004-ųjų kovą šalis priimta į NATO, o 2004-ųjų gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos nare, lygiai kaip ir Lietuva. Slovėnijos valiuta yra euras, įvestas 2007 m.
Kai atvykome į šalies sostinę Liublianą gruodžio pabaigoje, buvo tikra žiema. Vos atvažiavę į miestą, nepuolėm jo apžiūrėti, reikėjo užkąsti, ir kol išsiruošėm, sutemo. Kirbėjo mintis, kad tokiu oru, vakare miestas bus tuštokas, bet tai buvo labai neteisinga mintis.
Gyvenimas Liublianos centre verda abipus Liublianicos upės. Keliauti tai į vieną, tai į kitą upės pusę nėra sunku – per upę centrinėje miesto dalyje nutiesta nemažai tiltų. Vienas iš žymesnių – Drakono tiltas. Drakonas yra Liublianos simbolis, jis puikuojasi ne tik ant tiltų, miesto herbo, bet ir ant suvenyrų turistams.
Drakonas susijęs su miesto įkūrimo legenda – sakoma, kad graikų herojus Jasonas su savo armija užmušė drakoną ir įkūrė Liublianą. Vietinės legendos taip pat teigia, kad nekaltai mergelei perėjus per Drakono tiltą, kurį puošia keturios drakonų skulptūros, drakonai pavizgina uodegą.
Kitas tiltas, kurį priėjome po Drakono tilto, turi rimtą pavadinimą – Mėsininkų tiltas (Mesarski most). Tai gana platus tiltas pėstiesiems su įvairiomis graikų mitologijos ir krikščioniškomis skulptūromis. Ant tilto stovi Adomą ir Ievą vaizduojanti skulptūra, Prometėjas ir dar vienas graikų dievas; dar tiltas žymus tuo, kad jo turėklai nukabinėti meilės spynelėmis.
Dar vienas išskirtinis architektūros kūrinys mieste yra trigubas tiltas (Tromostovje). Kad šis tiltas reprezentuoja Liublianą užsienyje, patvirtina tai, kad jo modelį galima rasti Mini Europos parke Briuselyje, kur stovi žymiausi Europos miestų simboliai.
Liublianos trigubas tiltas susideda iš seno akmeninio tilto, pastatyto 1842 m., ir dviejų šoninių, kurie buvo pridėti prie pirmojo tilto 1931 metais. Šis darbas vadinamas architekto Jože Plečniko šedevru. Tiltas jungia Liublianos Prešereno aikštę su senamiesčiu ir pilimi.
Šis trigubas tiltas puikiai matytųsi iš viršaus, užlipus ant kalno, kur yra dar vienas miesto simbolis – viduramžių pilis. Liublianos pilis (Ljubljanski Grad), stovinti ant kalno miesto centre, yra turistų labiausiai lankoma vieta. Daugiau informacijos apie Liublianos pilį, į kurią galima užlipti arba pakilti funikulieriumi, rasite čia >>.
Kaip jau sakiau anksčiau, mintis, kad miestas bus apytuštis, pasikeitė, kai tik išgirdom muziką – miesto aikštėje vyko tikra tikriausia šventė. Po atviru dangum, sningant, pagal slovėnišką muziką šokę žmonės neatrodė pasiruošę greitai skirstytis namo. Patys pamatėm tai, ką sako Liublianoje pabuvoję keliautojai – žmonės čia žino, kaip linksmintis.
Nors Liubliana yra viena iš mažiausių sostinių Europoje, turinti tik šiek tiek daugiau kaip 270 tūkst. gyventojų – kaip pusė Vilniaus, tačiau judesio čia netrūksta. Maždaug dešimtadalis gyventojų Liublianoje yra studentai, tad tai gana jaunatviškas miestas, kur netrūksta vietų pašokti, išgerti alaus bokalą ar kokteilį.
Palei Liublianicos upę – daugybė kavinių, barų, restoranų ir klubų. Dauguma jų turi lauko barus, ir čia buvo galima sėdėti netgi žiemą. Galėtum pagalvoti, kad tokiu metu lankytojai mieliau rinktųsi kokią šiltą vietelę prie židinio viduje, bet čia buvo priešingai – visi buvo lauke, prie lauko staliukų, apšildytų lempomis, apsidengę pledais. Vos radome vietą, kur galėjome prisėsti ir pasišildyti su karšto vyno puodeliu.
Jei lankantis miestuose domina ne tik jo praeitis: muziejai, pilys, rūmai, bet ir kasdienis, šiuolaikinis gyvenimas, rekomenduojame Liublianoje aplankyti Metelkovą. Tai alternatyvią kultūrą pripažįstanti bendruomenė, lyginama su Kopenhagos Kristianija. Kristianijoje negalioja ES įstatymai, nes ten gyvenanti bendruomenė yra susikūrusi savus, ir dar ten galima įsigyti lengvųjų narkotinių medžiagų.
Buvusiuose armijos barakuose įsikūrusi Metelkovos bendruomenė šią vietą yra pavadinę autonomine kultūros zona. Tai nemažas plotas miesto centre – 12,5 tūkst. m², kuriame yra septyni pastatai. Šiuose pastatuose veikia keli naktiniai klubai, meno galerijos ir menininkų studijos, o buvusiame kalėjime įkurtas hostelis. Metelkovoje vyksta gyvos muzikos pasirodymai, alternatyvios kultūros renginiai.
Metelkova mus iš tiesų nustebino savo unikalumu – kiekvienas pastatas kaip meno kūrinys – išpaišytas, išlipdytas, originalus. Nežinau, ar dieną, o gal vasarą, ar per renginius, ten būna daugiau lankytojų, bet kai ten ėjome mes, buvome vieni patys.
Pradžioje netgi nelabai žinojome, kur eiti, tai viename iš paupio barų, kur ragavome karštą vyną, padavėjo pasiteiravę, kaip rasti Metelkovą, gavom maršrutą, kaip eiti. Tiksliau, gatvės pavadinimą, tokį pat, kaip ir tos bendruomenės – Metelkova. Nuo Liublianos centrinės aikštės paėję gal 10-15 minučių, priėjome pastatus su piešiniais, ir tapo aišku, kad čia prasideda Metelkova.
Viduje, tarp pastatų, buvo labai tylu ir ramu, iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad ten tuščia. Bet tuščia nebuvo, priėję arčiau prie vieno pastato, kuris turbūt yra vienas iš klubų, matėme lauke stovint nemažai žmonių, bet buvo visiškai tamsu – nedegė nė viena lemputė. Kitame pastate languose švietė medūzos, ir tai atrodė gana įspūdingai. Ilgai Metelkovoje neužsibuvome, neatrodė, kad ten tą vakarą vyko kažkokie viešai publikai prieinami renginiai.
Aplankius Liublianą, sekančią dieną laukė ekskursija po kitą Slovėnijos įžymybę – Postojnos urvus.
Vykstantiems į Liublianą gali praversti šita informacija: www.visitljubljana.com.
Liublianoje apsistojome moderniame 6-viečiame apartamente, kurį užsisakėme čia>>.
[wpsgallery]
