Pusdienio Stokholmui negana

Taip jau susiklostė aplinkybės, kad be jokių konkrečių tikslų suplanavome kelionę į Švediją. Nors kažin ar pusdienį Stokholme galima pavadinti kelione į Švediją – didžiulę ir įdomią šalį. Ir visgi – automobiliu išskubėjome į Rygos uostą, kur šokome į kruizinį laivą ir kitą rytą jau švartavomės prie uolėtų Švedijos sostinės krantų.

Morta Mikutytė

Bet apie viską nuo pradžių. Ruduo – kelionėms labai tinkamas laikas. Tokiu metu dažnai galima aptikti nebrangių kelionių pasiūlymų. Mes, ieškodami nebrangios, netolimos, tačiau įdomios ir nematytos krypties, pasirinkome trijų dienų kruizą į Stokholmą. Puiki galimybė ne tik išvysti nematytą miestą, bet ir smagiai pasiplaukioti laivu, kuriame netrūksta pramogų.

Į Rygos uostą išvykti nusprendėme savo automobiliu, nors yra ir kitokių pigių alternatyvų. Vos pora valandų kelionės su vienu sustojimu kavos pertraukėlei ir mes išvydome didžiulį kruizinį laivą prieš pat mūsų akis. Pasistatę automobilį aikštelėje netoli uosto, susiradę savo kajutę ir pasidėję daiktus, išskubėjome visko apžiūrėti.

Kruiziniame laive ne viena pramogų erdvė. Taip jau susiklostė, kad tuo pačiu reisu vyko gausus būrys senjorų iš Lietuvos – net apie 400 iš skirtingų miestų ir rajonų išsiruošė pakeliauti. Specialiai jiems buvo paruošta programa viename iš laivo restoranų su lietuviškai kalbančia renginio vedėja.

Vakarais laive vyksta koncertai, organizuojami žaidimai. Tad kelionė neturėtų prailgti. Šįkart į šokių aikštelę visus sukvietė lietuvių muzikos grupė „Kitava“. Užbėgant įvykiams už akių reikia paminėti, kad grupė koncertavo ir grįžtant į Rygą. Tad ir kelionė namo buvo smagi.

Stokholmas pasitiko mus su savo daugybe mažų salų, salelių. Kartais jos pasirodydavo horizonte tokios mažytės ir laukinės, o priartėjus nustebindavo kur nors ant uolų įsitaisęs namas – akivaizdu, gyvenamasis. Tik vietoje automobilių aikštelės – nedidukė prieplauka. Ir tokių salelių prie pat Švedijos sostinės – daugybė. Viena-kita negyvenamos. Panašu, jog gyvenimas negyvenamoje saloje nėra toks tolimas ir egzotiškas dalykas, kaip manėme iki šiol.

Galiausiai, prisišvartavus uoste, išėjome apžiūrėti Stokhlomo įžymybių. Laivu keliavusioms senjorų grupėms buvo pasiūlyta už papildomą mokestį persėsti į autobusus. Šie specialiu maršrutu vežioja turistus per visą sostinę ir tokiu būdu galima išvysti visus svarbiausius miesto objektus. Kadangi Stokholmas tikrai didžiulis, dauguma su pasiūlymu sutiko. Tačiau mes nusprendėme pasikliauti navigacija bei laive duotais nemokamais miesto žemėlapiais ir išėjome pėstute.

Pirmas mūsų tikslas buvo – išskirtinis „Vazos“ muziejus, Djurgården saloje. Jame vienintelis milžiniškas eksponatas – iš įlankos dugno iškeltas ir restauruotas karo laivas, nuskendęs vos pradėjus kelionę dar XVII amžiuje. Šiuo metu jis lankytojus pasitinka muziejaus patalpose. Restauruotos ir jį puošusios 700 skulptūrų. Vienoje iš įrengtų salių yra nedidelis kino teatras, kuriame rodomas dokumentinis filmas apie šį laivą, jo iškėlimą į paviršių ir restauravimą.

Reginys tikrai įspūdingas ir vertas už bilietą sumokėtų 130 kronų (apie 13 eurų). Beje, bilietų kasoje mus informavo, kad galime atsiskaityti ir eurais, tačiau tam reikia turėti lygiai tiek, kiek prašoma, ir skaičiuojama bilieto kaina nelabai palankiu kursu. Mums pigesnis variantas buvo atsiskaityti banko kortele. Dar vienas įdomus dalykas – vaikams iki 18 metų įėjimas į muziejų nemokamas.

Šioje saloje yra muziejus su Astridos Lindgren kurtais personažais bei Grona Lund stebuklų parkas. Tačiau atvykus vos vienai dienai, mes nusprendėme ten užsukti kitą kartą. Šios kelionės metu mums labiau magėjo apžiūrėti Stokholmo senamiestį.

Dar laive įsigijome miesto autobusų bilietus, tad išėję iš „Vazos“ muziejaus nužingsniavome prie netoliese buvusio turizmo informacijos centro (tikslios kainos jau ir nebeprisimenu, tačiau vienas važiavimas asmeniui atsieis apie 4 eurus). Ten mums davė dar vieną, kiek detalesnį žemėlapį, ir aiškiai pažymėjo, kur turime įlipti į nurodytą autobusą, kur išlipti. Taip pat paaiškino, kaip vėliau reikės iš senamiesčio grįžti į laivą. Viskas daugiau nei paprasta.

Apie senamiestį galima būtų rašyti ilgai ir daug. Tai išties didžiulis miestas, su įspūdinga ir nepakartojama istorija. Iš pradžių siauros gatvelės primena mūsų Vilniaus senamiestį. Tačiau galiausiai klaidžiodamas supranti, kad šis – daug didesnis. Ir to pusdienio jam apeiti niekaip neužteks.

Mes neskubėdami apėjome ne vieną mažą gatvelę. Tarp įvairių antikvariato krautuvėlių, gausybės suvenyrų prekeivių, tamsioje gatvelėje pastebėjome keistoką namą, su kiek privertomis juodo metalo langinėmis – atidžiau apžiūrėjus pastebėjome, kad vidinėje langinių pusėje yra veidrodžiai, kurie nukreipia dienos šviesą vidun. Vienoje iš tylių gatvelių savo klientų laukė Trolių mumių kavinukė. Šitaip besidairant priėjome ir savotišką senamiesčio centrą – ne ką už kitas platesnę gatvelę, pilną žmonių ir parduotuvių.

Apėjus, apžiūrėjus gatvių raizgalynę, vos spėjome įšokti į uostan vežantį autobusą. Po šios kelionės tvirtai galiu pasakyti – vienos dienos Stokholmui apžiūrėti yra per mažai. Jei planuojant išvyką turėsite galimybę numatyti ilgesnį laiką šiame mieste, būtinai taip ir padarykite.

Teksto ir nuotraukų autorė Morta Mikutytė