– Ką jums reiškia kelionės?
– Kelionės man yra gyvenimo variklis. Tai ir vietos pakeitimas, kas padeda kūrybinėje veikloje ir išėjimas iš komforto zonos, iš užsisėdėjusios ramios vietelės ir neįkainojama dovana palyginti kaip tam tikri procesai vyksta pas mus ir kitur. Keliautojas yra pranašesnis už nekeliautoją, nes jis žino, kad vienoje vietoj yra geriau, nei kitoje, jis gali pasirinkti. Kelionės tapo mano darbu, kai supratau, kad sukaupta patirtis kelionėse yra per didelė, kad ją galima būtų iššvaistyti ir pamiršti. Su pirmąja grupe keliavau į Filipinus, jeigu ne darbas, septynių apsilankymų ten nebūtų buvę. O mano tikroji pirma kelionė buvo ganėtinai vėlai. Man buvo 19. Buvau nepatyręs, bet smalsus ir visko norėjau. Keliavau atostopu į Italiją, turėjau mažai pinigų. Kaip dabar prisimenu, norėdamas užsikaisti arbatos, vandens virimui sėmiau iš vandenyno…
– Koks esate keliautojas – labiau patinka keliauti vienam ar su grupe?
– Kas labiausiai domina svečioje šalyje?
– Ką, be nuotraukų ir įspūdžių, parsivežate iš kelionių? Ar vežate lauktuvių?
– Iš pirmųjų kelionių parveždavau nemažai lauktuvių šeimai ir draugams, pagalvodavau apie kiekvieną. Vėliau, su patirtimi traukėsi kuprinės dydis ir dovanėlės tapo simboliškomis. Turiu tradiciją iš visur tėvams parvežti kavos ir arbatos.
– Kiek aplankytų šalių šiuo metu turite savo keliautojo kuprinėje? Kurios šalys labiausiai sudomino ar sukėlė kitokių jausmų nei prieš tai lankytos vietos?
– Dabar yra lygiai 85 šalys, bet tas skaitliukas šiek tiek pakibęs. Paskutiniu metu, kadangi dirbu kelionių versle, keliauju į tas pačias, jau aplankytas šalis, nei į naujas. Mano viena įspūdingiausių kelionių buvo ilgiausia kelionė, trukusi pusę metų – autostopu ir pėsčiomis per visą Afriką, nuo šiaurės iki pietų vakarine pakrante. Dar ir dabar nelabai tikisi, kad aš tai padariau. Filipinuose ir Maroke esu buvęs po septynis kartus. Nors gyvenimas per trumpas, jei nori aplankyti visas šalis – prabangos apsilankyti po kelis kartus toje pat šalyje nebelieka, tačiau būtent Marokas ir Filipinai yra tokios šalys, kur galima keliauti dešimtis kartų ir jos nenustos stebinti ir žavėti. Dar pridėčiau Jungtines Amerikos valstijas. Tai fantastiška šalis su fantastiškomis galimybėmis. Šiai šaliai visada jaučiu nostalgiją.
– Keliaudamas atsisakote komforto ir nebijote rizikos bei pavojų… Kokią pavojingiausią situaciją iš savo kelionių prisimenate?
– Su tuo, kad gali būti pavojų – tenka susitaikyti. Svarbu intuicija ir blaivus protas, o geriausius dar ir sėkmė lydi. Afrikoje buvo daug įdomių ir pavojingų nutikimų, kad ir muštynės su vietiniais nuošaliame Kongo pasienio kaime. Mes buvome šešiese, o jų – visas kaimas. Laimei – spėjome pabėgti.
– Kokios vietos Lietuvoje jums mieliausios ir kur tikrai patartumėte apsilankyti – gal kokių slaptų gimtojo krašto lobių žinote?
– Po Lietuvą keliauti mėgstu nemažiau, nei po užsienį. Kai pamatai daug pasaulio, gali palyginti daug dalykų, kaip yra kitur ir kaip pas mus. Mes turime labai švarią, tvarkingą, išpuoselėtą šalį su stulbinančiai tyra gamta. Išvažiuoji už miesto, ir esi vienas apsuptas miškų. Visus svečius iš užsienio nusivežčiau į Pamario kraštą, į tyros gamtos prieglobstį Nemuno deltoje. Nors, daugybė lietuvių taip pat nėra ten buvę. Bet čia turbūt išlenda patriotizmas, nes pats esu kilęs iš Pamario. O iš kitų Lietuvos kampelių išskirčiau Trakų nacionalinio parko teritoriją ir pietų Dzūkiją, kraštą aplink Marcinkonis. Kokie miškai, kokie ežerai…
– Aplankėte tiek daug pasaulio, bet vis grįžtate į Lietuvą…
– Gyvenau JAV, Škotijoje ir Filipinuose, bendrai sudėjus ne Lietuvoje praleidau apie tris savo gyvenimo metus. Lietuvoje jaučiuosi geriausiai ir niekada nenorėčiau jos palikti visam laikui. Tačiau mane vis traukia išvykti bent trumpam. Kažkur apsigyventi, pramokti kalbą, tada vėl sugrįžti. Manau, vėl pritapčiau kokioje Škotijoje, gal Norvegijoje. Nesu karštųjų kraštų fanatas, man reikia keturių metų laikų.
– Šiuo metu vadovaujate savo įkurtai įmonei Magelano kelionės. Kokios yra lietuvių kelionių tendencijos šiuo metu – kur mes norime keliauti? Ar keičiasi mūsų keliavimo įpročiai bei kryptys?
– Lietuvių keliautojų įpročiai labai keičiasi ir priklauso nuo mados. Taigi, vis tik esame labai madingi. Prieš porą metų ant bangos buvo Gruzija ir Marokas, dabar pastebiu, kad lietuviai vis mieliau renkasi labai tolimus kraštus, geriau keliauja toliau, bet rečiau. Prieš penkerius metus apie Filipinus Lietuvoje mažai kas žinojo. Džiaugiuosi, kad šiek tiek prisidėjau prie to, kad dabar į Filipinus traukiama būriais. Ši šalis to verta. Dar būriais traukiama į Vietnamą, Indiją, Šri Lanką. Netrukus, mano nuomone prasidės Indonezijos, Irano, Kenijos bumas.
– Kaip gimsta Magelano kelionių maršrutai, kaip jaučiate, ką pasiūlyti žmonėms?
– Mūsų maršrutai buvo suguldyti mano galvoje per keliolika kelionių metų po visą pasaulį. Tai, ką geriausio ir įdomiausio pamačiau, sudėjau į mūsų maršrutus. Žinoma, yra tokios gražios šalys, kaip Kamerūnas, Angola ar Gabonas, kur dėl įvairių priežasčių keliones dar nukelčiau neapibrėžtam laikui. Stebime rinką, klausiame, kur mūsų keliautojai nori nuvykti ir būtinai atsižvelgiame į jų norus. Dabartiniai egzotiškų kraštų tyrinėtojai jau nebenori tradicinių maršrutų ir tuo mes labai džiaugiamės.
– Kokia sekanti kelionė, ar turite sau naujų iššūkių?
