Netoli Vilniaus esantis Europos parkas garsiausiame keliautojų forume TripAdvisor apibūdinamas kaip spąstai turistams, apiplėšimas vidury dienos ir beveik kiekviename pasisakyme – pasipiktinimas kosmine bilietų kaina. Šioks toks šokas ištiko ir mus, mokančius už įėjimą į šį muziejų po atviru dangumi…
Spalio pabaiga, šiek tiek apsiniaukusi ir šaltoka diena, bet lauke būti dar įmanoma. Atvykę į Vilnių pateikti dokumentų į Tailando konsulatą dėl vizų, turėjom kelias laisvas valandas, kurias nusprendėm praleisti grynam ore. “Lekiam į Europos parką!” – siūlau. Kažkada, ieškodama įdomių vietų aplink Vilnių, mačiau kelias nuotraukas iš šios vietos, kurios įsiminė. Europos parkas yra Vilniaus rajone, netoli Joneikiškių kaimo, tad pavažiavę gal pusvalandį, atvykom į vietą.
Automobilių aikštelė visiškai tuščia. Šmėstelėjo mintis, gal parkas šaltuoju metu visai neveikia, bet mūsų dvejonės išsisklaidė pamačius bilietų kioske sėdinčią moterį. Čia mes, iš anksto nepasidomėję bilietų kainomis, buvome nustebinti. Bilietai dviems 16 € (po 8 € suaugusiajam), kas atrodo gana brangu. Ir tai dar ne viskas. Papildomai reikia mokėti už automobilio stovėjimą tuščioje aikštelėje viduryje miškų – 2 €, ir už leidimą fotografuoti – 1,5 €. Bendra suma – 19,50 € už įėjimą į parką dviems. Nusistebėjome, bet kasininkė labai maloniai aiškino, sako, kad Lietuvoje kainos kaip ir visur Europoje. O mes, ką tik grįžę iš kelionės po Europą, žinom, kad nė vienoje panašioje vietoje tiek daug nemokėjom. Kasininkė sako, kad Europos parke net 130 meno instaliacijų ir skulptūrų! Gerai, einam, žiūrim, gal tikrai per anksti šokas ištiko dėl kainų, gal verta tiek mokėti!
Gaunam krūvelę lankstinukų apie Europos parką, Liubavo dvaro reklamą ir labai prastos kokybės žemėlapį. Reklamos spalvotos, geras popierius, o tas, kas iš tiesų būtų reikalingas – žemėlapis, – tik juodi pakeverzojimai ant paprasto A4 formato balto lapo.
Pirmasis menas, kurį prieinam – senų televizorių instaliacija. Įdomu, gražu, parko pušys atsispindi tose retro dėžėse, kurios kažkada savo nespalvotais kaip parko žemėlapis vaizdais sukviesdavo šeimas ir kaimynus į vieną kambarį.
Ši instaliacija 2000 metais gavo Guinness World Records pripažinimą kaip didžiausia pasaulyje skulptūra iš televizorių. Bet mes žiūrim, kad tų televizorių ne tiek ir daug… Instaliacija turėtų būti didžiulė, iš tūkstančių senų televizorių, medžio formos (mat pavadinimas Infomedis). O mes kažkodėl matome tik nedidelę dalį tos instaliacijos, tik kokį šimtą televizorių, o toliau tik stovai vingiuoja palei žemę, kur kažkada buvo tas TV labirintas. Kur tie kiti televizoriai dabar?!
Bestovint ir beskaičiuojant televizorius, pradeda lynoti. Aišku, spalio pabaiga, oras nepastovus, mes be skėčių, laikom kumščius, kad nepradėtų lyti smarkiai, ot būtų nuostolis, jei vos įėjus, reikėtų sukti atgal į mašiną su savo brangiais bilietais. Bet nieko, neištirpom, tarp medžių lietus ne taip jautėsi, nors lijo beveik visą laiką, kol buvom parke.
Gerai, baigiam zirzti, reikia mėgautis akimirka ir bandyti suprasti, ar ne veltui tuos 20 eurų išleidome. Be to, parke esam vieninteliai lankytojai, niekas nesimaišo po kojom ir netrukdo fotografuoti. Praeinam daugiau skulptūrų, vienos sudomina, sustojam apžiūrėti, paskaityti lentelių šalia. Kiti menai mums nesuprantami, neužkabina. Ilgesniam laikui sustojam mobilioje žaidimų aikštelėje, išbandyti judančias skulptūras.
Ilgiau sustojom prie didžiulių akmenų, ši instaliacija turbūt ir buvo tas jaukas, paviliojęs mus atvykti į Europos parką. Kažkada internete matyta nuotrauka su šiais akmenimis pasirodė tokia mistiška, tai norėjosi šią vietą pamatyti savo akimis.
Tai lenkų skulptorės Magdalenos Abakanowicz darbas Neatpažinto augimo erdvė, Europos parke esantis nuo 1998 m.
Apžiūrėję vieną parko pusę, pasukom į miško takelius ieškoti ten pasislėpusių skulptūrų. Tas buvo įdomu, nežinant, kas laukia už kito medžio ar posūkio. Tokia paslaptinga aplinka, ypač kai buvom vieninteliai lankytojai.
Žemėlapis nelabai kuo gelbėjo, kelis kartus bandėm žiūrėti, ar visas skulptūras matėme, bet galiausiai popierius sulijo, ir sunku buvo suprasti, kuri keverzonė popieriuje kurią skulptūrą vaizduoja. Tai tiesiog ėjom, ir ką radom, tą pamatėm. Internete virtualų turą po parką galima rasti čia: www.europosparkas.lt/virtualikelione.
Šioje vietoje turbūt didžiausią įspūdį paliko didžiulė metalinė skardinė konstrukcija, kurią priėjom iš kitos pusės, per užkulisus. Iš pradžių pamanėm, kad tai koks skardinis angaras, į kurį galima įeiti. Įėjom, apsižvalgėm ir išėję laukan per vieną iš angų – nosį, akį ar burną, pamatėm, kad ši skulptūra vaizduoja žmogaus galvą. Tai didžiulė Adomo Jacovskio skulptūra Gulinti galva.
Tai ar verta keliauti į Europos parką? Mums kelios instaliacijos ir skulptūros iš tų 130, pasirodė įdomios, išskirtinės, įkvepiančios ir jas buvo verta pamatyti gyvai, ir dar kasininkė labai miela moteriškė, linkėjimai jai! Bet jei kainas būtume žinoję iš anksto, turbūt būtume gerai pagalvoję, ar ten vykti. Nesakom, kad ši vieta turėtų būti nemokama, juk žmonės kuria, dirba, atlyginimus turi gauti. Bet jei bilietų kainos būtų malonesnės Lietuvos gyventojų kišenėms, gal daugiau žmonių pritrauktų? Ir užsieniečių turistų atsiliepimai TripAdvisor būtų palankesni?
Mes sakom taip: jei kolekcionuojate apsilankymus šiuolaikinio meno muziejuose, ar norit žūtbūt pamatyti kurią nors iš skulptūrų savo akimis, ir jūsų kišenėse dvidešimtinių daugiau negu reikia, tuomet be dvejonių apsilankykite. O jei taip nėra, ir jei iki Vilniaus rajono jums tolokai, tuomet medinių skulptūrų ir akmenų visiškai nemokamai galima pažiūrėti Akmenės pušyne, kviečiam užsukti 😉
Beje, nors Europos parkas vadinamas Europos centro muziejumi, tikrasis geografinis Europos centras yra visai ne šioje vietoje. Europos geografinį centrą rasit 18 km nuo Europos parko (čia žemėlapis). Ši vieta nemokama.
[wpsgallery]
