Kiek daug gražios gamtos yra Italijos saloje Sicilijoje! Šį kartą pasakojam apie Alkantaros tarpeklį, kur vykom tiesiai po žygio į Etnos ugnikalnį. Tai vieta, kurioje kažkokia magiška jėga traukė eiti tolyn, ir kurią būtume patyrinėję labiau, jei nebūtume buvę tiesiogine to žodžio prasme iššvilpti iš vandens.
Per trumpą trijų dienų išvyką į Sicilijos rytinę dalį, laiko nuobodžiauti nebuvo. Per dieną nuveikdavom tiek, kiek būtų užtekę dviems ar trims dienoms. Bet tikrai neatrodė, kad skubam – gal dėl to, kad Sicilijos rytinėje dalyje atstumai nebuvo dideli, o fantastiškai gražios ir įdomios vietos arti viena kitos.
Dėl to per vieną kelionės dieną sugebėjom ir leistis į žygį po Etnos ugnikalnį, ir nuvykti prie Alkantaros tarpeklio (Gole dell’Alcantara). Tai buvo visiškai skirtingos vietos – į Etną žygiavom su nuomotom striukėm, pučiant velniškai stipriam vėjui (apie tai pasakojom čia>>), o pakeliui į Alkantaros tarpeklį vėl reikėjo sugrįžti į vasaros režimą.
Kelias, šalia kurio yra teka Alkantaros upė, labai vaizdingas – vingiuoja tarp žalių kalvų, mažų miestelių ir akvedukų. Kitą dieną, važiuodami į Cavagrande kanjoną, kur žalumos daug mažiau, stebėjomės, kaip drastiškai pasikeičia kraštovaizdis, nuvažiavus vos keliasdešimt kilometrų.
Alkantaros tarpeklis yra natūralus kanjonas, neįprastas formas gavęs dėl Alkantaros upės ir lavos veiklos. Prieš daug tūkstančių metų, Alkantaros upė buvo užblokuota lavos, išsiliejusios iš Etnos ugnikalnio. Ta lava vandenyje atvėso daug greičiau, nei būtų atvėsusi savaime, ir todėl susikristalizavo į daug kolonų, kurias vėliau, vėl per daug daug metų, ardė ir griaužė upės srovė, ir suformavo tokį siaurą tarpeklį. Šiuo metu tarpeklio sienų aukštis siekia 50 metrų, siauriausia vieta – 2 metrai, o plačiausia – 4-5 metrai.
Yra du būdai, kaip galima patekti prie Alkantaros tarpeklio. Vienas brangesnis – liftu už 10 EUR, kitas – pigesnis: laiptais per viešąjį įėjimą (Ingresso Comunale). Laiptai apmokestinti visai neseniai ir dabar kainuoja 1,5 EUR.
Kurį kelią rinktis verta? Kiek domėjomės prieš kelionę ir kaip išbandėme patys – laiptus. Nusileisti 200 laiptelių užtrunka kelias minutes. Leidžiantis liftu nieko mandresnio nepamatysi, atsidursi toje pačioje vietoje, kaip ir nusileidęs laiptais, o šiek tiek fizinio krūvio dar niekam nepakenkė 🙂 Kaip atrodo laiptai ir liftas (dešinėje nuotraukoje apačioje), matosi čia:
Nusileidę žemyn radome porą dešimčių žmonių ant kranto fotografuojančių tarpeklį. Tarpeklis, upė ir įspūdingos struktūros tarpeklio sienos stebina – sunku patikėti, kad esi Žemės planetoje, ir netgi Europoje! Ši vieta labai primenė Amerikoje esančio Ziono nacionalinio parko dalį, vadinamą The Narrows. Tai irgi siauras tarpeklis aukštomis sienomis, kurio apačioje teka upė.
Ne visi ten buvę žmonės drįso įmerkti kojas į gana šaltą upės vandenį. Mums net klausimų nebuvo, lipsim ar ne. Kojas gėlė, vanduo išties šaltas, reikėjo atlaikyti srovę, bet kažkokia magiška trauka kvietė eiti tolyn, į tarpeklio gilumą. Tas vaizdas buvo tokio nežemiško grožio – spindintis saulėje upės vanduo, tekantis tarp neįprasčiausių formų uolų, o kas dedasi už posūkio, jau nematyti.
Noras bristi ir pasižiūrėti patiems, kas dar nežemiško yra už to upės vingio, buvo toks didelis, kad daug negalvoję, susiruošėm keliauti tolyn į tarpeklį prieš srovę. Buvom skaitę, kad braidyti upėje ir taip tyrinėti tarpeklį niekas nedraudžia, jokių ženklų, kad negalima, nebuvo ir aplinkui tarpeklį.
Šalia atsirado porelė iš Belgijos, taip pat norėję bristi upe į tarpeklio gilumą. Nuėję gal 20 metrų nuo kranto gilyn link tarpeklio, išgirdom švilpimą – atsisukę pamatėm sparčiai link kranto žingsniuojantį ir rankom mosikuojantį darbuotoją. Sustojom vidury upės, žiūrim, kas bus – jis pirmiausiai visų ant kranto buvusių žmonių rūbus, sudėtus ant akmenų, patraukė šalin, o paskui, toliau švilpdamas, kvietė mus sugrįžti, rodydamas į ženklą, kad akmenys byra.
Taip, beveik net neprasidėjęs, baigėsi mūsų žygis į Alkantaros tarpeklio gilumą. Teko apsieiti pasibraidymu prie „įėjimo“ į tarpeklį. Kol mes dar buvom įmerkę kojas į upės vandenį, pastebėjom merginą, irgi susiruošusią keliauti tolyn į tarpeklį, bet greitai ir jos planus sujaukė tas pats švilpimas. Gal tas švilpikas kažkur aukštai turi postą, iš kurio stebi turistus prie tarpeklio?
Iš tikrųjų, iki šiol nežinau, kodėl mus iššvilpė iš vandens – kai išlipom į krantą, to darbuotojo aplinkui jau nebuvo, tai paklausti negalėjom. Tad neaišku, ar neleidžiama buvo tik tą dieną, nes akmenys byrėjo, ar visada taip būna? Bet jei būsit prie Alkantaros tarpeklio, pabandykit pabraidyti toliau nuo kranto, ten vaizdai geresni ir gal pavyks prasmukti tolyn 😉 O jei norėtumėte būti užtikrinti, kad pateksit į tarpeklio gilumą, tai yra tokių organizuojamų turų, daugiau apie juos čia>>.
Alkantaros tarpeklis yra ta vieta, kurios verta nepraleisti, būnant Sicilijos rytinėje dalyje. Nuvykimas prie tarpeklio daug laiko nepareikalaus, tačiau matyti vaizdai įstrigs visam gyvenimui. Alkantaros tarpeklis yra visai netoli nuo Taorminos miestelio, kurį aplanko turbūt kiekvienas turistas Sicilijos rytuose.
Daugiau apie Sicilijos rytinę dalį: https://buvauten.lt/italija/sicilija/trys-dienos-sicilijoje-rytines-pakrantes-stebuklai
Tarpeklio parko (Gole Alcantara Parco Botanico e Geologico) adresas yra Via Nazionale, 5, Motta Camastra ME, Italy. Čia rasite stovėjimo aikštelę, kuri nieko nekainuoja, tačiau ten vaikšto toks neoficialus „prižiūrėtojas“ ir renka „aukas“. Už tai duoda parko žemėlapį. Netgi nusprendę lipti laiptais, automobilį galite palikti šioje aikštelėje, ir tada šiek tiek paėję tuo pačiu keliu, kuriuo važiavote, į priekį, rasit Ingresso Comunale – laiptus žemyn prie tarpeklio.
[wpsgallery]
