Kelionė po Pietryčių Aziją – TOP 10 aplankytų vietų

Per kelionę po Pietryčių Azijos šalis aplankėme daugybę įspūdingų vietų. Šis straipsnis buvo sunkus darbas – atrinkti tik 10 didžiausią įspūdį palikusių vietų iš Tailando, Vietnamo, Malaizijos ir Indonezijos.

Nors tris mėnesius keliavome po šiltus kraštus, retai mus būtumėte sutikę papūdimyje ar prie baseino su knyga/kokteiliu rankoje. Dažniau rinkomės ne pasyvų poilsį, bet nuotykius, klajones, atradimus. Kalnai, ugnikalniai, vaizdingi tarpekliai, įdomūs architektūriniai statiniai, fotogeniškos vietos mus traukė labiau, nei paplūdimys kaip iš atviruko. Šis sąrašas – būtent pagal tuos pomėgius, tai vietos, kurios dėl vienokių ar kitokių subjektyvių priežasčių mums įsiminė labiausiai.

Išsirinkti buvo sunku, nors mano ir Daliaus nuomonės beveik sutapo. Štai mūsų 10 įdomiausių vietų, kurių rekomenduojame nepraleisti lankantis šiose Azijos šalyse:

Booking.com

1. Ijen ugnikalnis, Java, Indonezija

Ijen ugnikalnis Javos saloje Indonezijoje konkuravo su ne ką prastesniais broliais, kuriuos aplankėme per kelionę Azijoje. Tai kaimynas Bromo vulkanas Javos saloje ir Batur ugnikalnis Balyje. Visgi Ijen papuolė į šį sąrašą vien dėl unikalių patirčių, kurių kituose žygiuose į ugnikalnius nebuvo.

Vidurnaktį mūsų paimti iš homestay kambario Ketapang miestelyje atvyko vairuotojas ir nuvežė į žygio pradžios vietą. Gavę dukojaukes ir prožektorius, 4 km žygį aukštyn į ugnikalnį ir žemyn kraterio siena pradėjome šiek tiek po 2 val. ryto. Ijen ugnikalnis yra 2799 m aukštyje virš jūros lygio. Prieš 4 val. buvome kraterio viduje, kur dega įžymioji mėlyna liepsna, rūksta sieros dūmai.

Aušros reikėjo palaukti apie pusantros valandos, buvo šalta ir drėgna nuo lietaus, akis ir gerklę graužė dūmai, bet kraterio viduje tikrai verta pasilikti, kol bus šviesu. Daug žygeivių, pamatę mėlyną liepsną, apsisuko ir lipo viršun, pasitikti saulės ant kraterio krašto, bet mes likome ir pamatėme tai, ko tikrai neiškeistume į saulėtekį. Švintant išryškėjo geltoni sieros luitai, kraterio viduje esantis rūgštinis ežeras,  tiršti geltoni dūmai. Prašvitus iš palapinės kraterio viduje išlindo ir keli darbininkai, kurie sieros luitus deda į krepšius, į maišus, ir neša viršun. Šis darbas vos ne prestižinis, nes uždirba daug daugiau nei kiti vietiniai tose apylinkėse. Sierakasiai gauna 50 000 – 75 000 rupijų (3-5 €) per dieną.

Už turą (su transportavimu, gidu, dujokauke, prožektorium ir įėjimo mokesčiu) mokėjome po 250 000 rupijų (apie 16€).

Adresas: Bumi Perkemahan Paltuding (žygio pradžia), koordinatės: -8.073917, 114.223278

2. Halong Bay/ Cat Ba, Vietnamas

Unikali vieta žemėje, kur iš jūros iškilę tūkstančiai kalkakmenio salų, yra Vietnamo šiaurės rytuose esanti Halongo įlanka. Įlankoje suskaičiuojama virš 1600 salų, beveik visos iš jų negyvenamos – jų plotis daug mažesnis už aukštį.

Šią vietą pamatyti galima vykstant į turą laivu ir netgi nakvojant laive, bet mes pasirinkome alternatyvą – apsistoti didžiausioje Halong Bay saloje Cat Ba. Pagrindinis salos miestelis, nors ir turistinis, bet labai žavus, ir kainos, lyginant su Hanojum, mažesnės. Vieną dieną motoroleriu pavažinėjom po salą, užlipom į Ngu Lam viršūnę Cat Ba nacionaliniame parke, patyrinėjom Vietnamo karo reliktą – ligoninę uoloje; tris salos paplūdimius. Vakare nuo Cannon Fort stebėjome neįtikėtinus vaizdus į įlanką ir jos saleles leidžiantis saulei.

Kitą dieną, išplaukę į vienos dienos turą po Halong Bay, matėme gyvenimą ant vandens, tarp tūkstančių negyvenamų salų. Vietiniams žvejams vanduo yra namai. Praplaukėme plūduriuojančius kaimus, pavienius namus-plaustus. Ant plaustų stovi namukai, satelito lėkštės, gyvena ne tik žmonės, bet ir šunys bei katės.

Lėtai ir ramiai, beveik nesukeldami bangų, plaukėme tarp švelniam rūke paskendusių uolų. Nors dangus buvo pilkas, vis tiek vanduo aplink švietė ryškia smaragdo spalva. Iš arčiau aukštas uolas, iškilusias iš jūros, apžiūrėjome sėdę į kajakus. Iš pradžių kiek nedrąsiai, paskui vis drąsiau plaukėm pro plyšius po milžiniškomis uolomis. Mums tai buvo labai įsimintina patirtis.

Adresas: Một Tháng Tư, tt. Cát Bà, Cát Hải, Hải Phòng, Vietnam

3. Fairy Stream, Mui Ne, Vietnamas 

Ši vieta, visai šalia Mui Ne žvejų kaimelio ir Hàm Tien pajūrio kurorto, Vietnamo pietuose į mūsų sąrašą pateko turbūt dėl to, kad buvo daug įdomesnė, negu tikėjomės iš pradžių. Dažniausiai tos vietos, kurios yra labai lengvai pasiekiamos, būna perpildytos žmonių ir tai dažniausiai būna didelis minusas.

Be to, prie įėjimo į Fairy Stream (Suoi Tien) pasitiko toks baisus dvokas, kad stengėmės nekvėpuoti, parkuodamiesi motorolerį. To baisaus kvapo priėjus prie upelio, neliko, tai į vandenį žengdami, jau galėjom įkvėpti gaivesnio oro.

Molio spalvos Fairy Stream, arba pasakų upelis, vingiuoja šalia kanjoną primenančių molio ir kalkakmenio uolų. Kai kurios iš jų tikri gamtos šedevrai, per daugelį metų vėjo ir vandens sukurtos skulptūros. Spalvos ten stulbina – nuo balto byrančio kalkakmenio iki raudono molio.

Siauru upeliu bridome iki krioklio, o grįžtami atgal sugalvojome užlipti stačiu šlaitu aukštyn ir tai, ką pamatėme ten, buvo vieni geriausių vaizdų Mui Ne pakrantėje. Didžiuliai smėlio plotai, primenantys dykumą, ir puiki pakrantės panorama.

Fairy Stream mums pasirodė vaizdingesnė vieta nei netoliese esančios Raudonojo smėlio kopos (Red Sand Dunes), kur turistus terorizuoja vietiniai vaikai, ar Baltosios smėlio kopos (White Sand Dunes) apie 40 min. kelio nuo Mui Ne, kur  su savu motoroleriu geriau vykti anksti ryte, kol nestabdo policija.

Fairy Stream yra nemokama vieta, tik už motorolerio parkingą sumokėjome, jei dabar gerai pamenu, 10 000 dongų (apie 0,40 €). Turistų tuo metu, kai mes ten buvome (apie 15 val.), daug nebuvo, tai galėjome pasidžiaugti šiuo gamtos kūriniu ramybėje.

Adresas: khu phố 4, Hàm Tiến, Phan Thiet, Binh Thuan, Vietnam

4. Kajakinimas Ao Thalane, Krabi, Tailandas

Tai viena įdomiausių ir keisčiausių vietų, kur esame plaukioję kajakais. Į nedidelį Ao Thalane uostelį atvykome patys, šalia uosto yra tokie kaip svečių namai/restoranas/kajakų nuoma. Už 500 Tailando batų (apie 12 €) išsinuomojome kajaką ir patraukėme link Ao Thalane tarpeklio ir mangrovių.

Plaukdami link tarpeklio uolų, prasilenkėme su turu su gidais, jie grįžinėjo atgal, tad kai mes įplaukėme į tarpeklį, ten buvome visiškai vieni.

Kai kuriose vietose, kur vanduo visiškai nepermatomas, truputį nejauku – aplink džiunglėse viskas juda, krebžda, garsų visokiausių, betrūko, kad koks krokodilas pasirodytų iš vandens!

Praplaukus tarpeklį, aukštas, upę įrėminančias sienas pakeičia mangrovės – pelkynai su medžiais ir krūmais, augančiais tiesiog vandenyje. Vaizdai surrealus, vanduo, lyg veidrodis, atspindi krūmynų šaknis.

Adresas: šią vietą Tailande galite rasti Krabio regione, Khao Thong, Mueang Krabi District, Krabi 81000, koordinatės: 8.145208, 98.748397

5. Tab Kak Hang Nak kalnas, Krabi, Tailandas

Dar viena vieta Krabyje, Tailande. Žygis į vaizingiausią regiono apžvalgos aikštelę – akmenį liežuvį, virš žavių Krabio kalvų.

Pats žygis lyg ir neilgas – tik 3,7 km į vieną pusę, esame įveikę daug ilgesnių ir sudėtingesnių trasų, bet tą karštą gruodžio dieną lengva nebuvo. Nors saulė tarp medžių nespigina, bet drėgnas karštis buvo dar baisiau. Vietomis takas į viršų buvo labai status, ir reikėjo kabintis už medžių šaknų.

Bet galiausiai, užlipus į viršų, laukė atpildas – neapsakomi vaizdai į Krabio pakrantes ir žalias kalvas. Ant pačio liežuvio, kaip matėme, lipa ne visi, bet tiems, kam užtenka drąsos, parsiveža puikių kadrų prisiminimams.

įėjimas nemokamas, tačiau darbuotojai paskatina palikti arbatpinigių, jei žygis patiko 🙂 Mes, pradėję žygį 11 val. ryte, į pradinį tašką grįžome 15 val., gerokai nusikalę. Netoliese esančiam pliaže atsigaivinti nepavyko –  vanduo per karštas, bet vakare tailandietiškas pėdų masažas buvo būtent tai, ko reikėjo po tokio žygio.

Adresas: Tab Kak Hang Nak Nature Trail, 6024, Tambon Nong Thale, Amphoe Mueang Krabi, Chang Wat Krabi. Koordinatės: 810008.097132, 98.74931

6. Cameron Highlands, Malaizija

Čia radome amžiną pavasarį. Iš pakrantės karščių pakilome į žalias, minkštai atrodančias kalvas,  kur oras gaivus ir šviežus. Malaizijos kalnuose Cameron Highlands žalia spalva tokia sodri ir gaivi, kad norisi visą tą gaivumą sugerti į save. Miesteliai šiose apylinkėse mums priminė kalnų kaimelius Europoje, architektūra gana panaši.

Cameron Highlands galima paklajoti po arbatų laukus, samanotus miškus ir džiunglėmis apaugusius kalnus. Seniausias arbatos laukas Cameron Highlands – tik 87 metų.  Mossy Forest, arba samanotasis miškas, dar viena unikali vieta šiame regione. Čia samanos padengusios ne tik žemę, bet ir visas medžių šakas! Mistiška vieta ir atmosfera! Mossy Forest dangą dėl spalvos vietiniai vadina šokoladiniu pyragu, o einant ji linguoja – žemę čia užklojęs storas komposto sluoksnis.

Cameron Highlands yra nemažai žygių takų, kuriais galima patyrinėti kalvotas vietas. Mes patys užlipome į Gunung Jasar viršukalnę 1696 m aukštyje,  o ant aukščiausio Cameron Highlands kalno – Gunung Brinchang 2032 m, samanotąjį mišką ir į arbatos plantacijas vykome su turu.

7. Erawan kriokliai, Tailandas

Erawan kriokliai, Kanchanaburi regione Tailande buvo pirmoji iš įspūdingų vietų, aplankytų per mūsų kelionę Azijoje, turbūt dėl to taip įsiminė.

Iš Bankoko į Kanchanaburi miestelį atvykome senu traukiniu. Dviejų valandų kelionė kainavo 100 Tailando batų (apie 3 €). Apžiūrėję Mirties tiltą, praplaukę Kwai upe, ir apžiūrėję kitas įdomias vietas netoli upės, išsinuomojom motorolerius ir kitą dieną pajudėjome link Erawan krioklių nacionalinio parko. Nuo Kanchanaburi iki Erawan yra apie 70 km, tą kelią įveikti motoroleriu nebuvo sunku – išvažiavus iš miesto, eismas nedidelis, o pakelėse vaizdai geri.

Erawan kriokliai iš tikrųjų verti dėmesio! Eidami nuo pirmosios krioklių pakopos iki septintosios, vos atsispyrėm norui šokti į turkio spalvos vandenį tuoj pat. Iš kartu krioklių takeliais lipusio keturmečio keliautojo gal kokį dvidešimt kartų išgirdom klausimą “ar jau dabar maudysimės?”.

Galiausiai, įveikę 2 km taką per džiungles aukštyn, pasiekėm aukščiausią, septintąją krioklio pakopą. Leisdamiesi žemyn, ilgiau užtrukom trečiojo krioklio baseinėlyje, kur galima palįsti po kriokliu. Šiuose krioklių baseinėliuose pilna tų SPA žuvyčių, kurios pėdų odą kramto… Įprasti prie to kutenimo nelengva!

Įėjimas į Erawan nacionalinį parką kainuoja 100 Tailando batų.

Adresas: Tha Kradan, Si Sawat District, Kanchanaburi 71250, Thailand, koordinatės: 14.375003, 99.144895

8. Beji Guwang, Balis, Indonezija

Beji Guwang, slaptas kanjonas arba angliškai Hidden Canyon, turistams atidarytas kiek daugiau nei prieš metus ir dabar labai populiarus. Į kanjoną lydi gidai, dirbantys už arbatpinigius.

Eiti beveik visą laiką reikia upe, prieš srovę, kai kuriose vietose gana gilu – gidas rodė, kad vandens bus maždaug iki pažastų, kai paklausėm, jam ar mums, tai labai prajuokinome savo gidą. Giliausioje vietoje vandens mums buvo iki liemens, bet ir tai tuo metu ėjom ant uolos vandenyje, žengus žingsnį nuo uolos, būtų daug giliau.

Kanjone jokių atitvarų nėra, matėme kelis turistus, kurie netyčia pliumptelėjo į vandenį, paslydę nuo uolų, keli sukosi atgal po pirmojo kanjono, bet mes pasiryžom eiti iki galo – per visus tris kanjonus. Šis žygis buvo tikras nuotykis, pusantros valandos bridom upe, ėjom kanjono sienomis, pamatėm įspūdingų vaizdų. Siūlome išbandyti lankantis Balyje!

Įėjimas į kanjoną kainuoja 15 000 rupijų (1 €) žmogui. Mums mūsų gidas ir pats žygis labai patiko, tai  jam sumokėjome 150 000 rp.

Adresas: Jalan Sahadewa, Banjar Wangbung, Guwang, Sukawati, Kabupaten Gianyar, Bali 80582, Indonesia

9. Langkawi Sky Bridge, Malaizija

Naujasis Malaizijos salos Lankavio (Langkawi) simbolis – lenktas tiltas danguje, arba Sky Bridge, pastatytas virš Mat Cincang kalno, 700 metrų aukštyje virš jūros lygio. Prie jo pakilti galima keltuvais, o tada šiek tiek nusileisti laipteliais. Į šį Sky Bridge sąrašą patenka todėl, kad buvo vienas įdomiausių tiltų gamtoje per mūsų kelionę. Einant juo vaizdai įspūdingi, keliose vietose tilto grindyse yra stiklas, ant kurio užlipti bijantiems aukščio gali būti kiek baisu.

Kalnai, kuriuose yra Sky Bridge, yra seniausiai susiformavusios uolienos visoje Pietryčių Azijoje. Lankavio geoparkas yra pirmasis toks gamtos parkas Azijoje. Pakilus keltuvais, galima aplankyti daugiau įdomių apžvalgos aikštelių keltuvų stotyse, nuo kurių atsiveria vaizdai į Lankavio kalvas, salas ir pakrantes.

2079 m ilgio keltuvų linija taip pat unikali, tai vienas iš stačiausių keltuvų pasaulyje. Pakilti keltuvu žmogui kainuoja 45 RM (apie 12 €), o įėjimas į Langkawi Sky Bridge – dar 5 RM (apie 1,2 €).

Adresas: Langkawi Cable Cars, Cable Car Stations, Jalan Telaga Tujuh, Teluk Burau, Kedah, 07100 Langkawi, Kedah, Malaysia

10. Gili salos, Indonezija

Tarp Balio ir Lomboko salų yra trys maži giliukai – salos Gili Trawangan, Gili Meno ir Gili Air, trumpiau vadinamos Gili T, Gili M ir Gili A. Iš Balio rytinėje pakrantėje esančio Amed iki didžiausios salos – Gili T, atplaukėme kateriu per maždaug valandą.

Nuostabios spalvos vanduo, balti paplūdimiai, sūpynės jūroje – Gili salų vizitinė kortelė. Nei vienoje saloje nėra motorinių transporto priemonių, tad geriausias susisiekimas – pėsčiomis, dviračiu arba arkliukų tempiamais vežimaičiais.

Gili T turi vakarėlių salos reputaciją. Turistų kaip tokioje nedidelėje saloje daug, beveik visą pakrantę užėmę barai, restoranai, viešbučių pasirinkimas irgi didžiulis. Gili T salą pėsčiomis apeiti galima per porą valandų, bet dar populiariau ten važinėti dviračiais. Gili Meno – ramybės ir poilsio sala, tai pasijaučia vos išlipus iš valtelės. Viešbučių ir restoranų daug mažiau, mažiau ir žmonių mažiau. Vietomis pasijauti lyg negyvenamoje saloje, o paplūdimiai čia tikrai gražiausi, nukloti baltu iš jūros išmestų koralų kilimu. Gili Air radome tai, kas geriausia iš kitų Gili salų – ramu beveik kaip Gili M, bet pasiūlos ir pasirinkimų beveik kaip Gili T.

Kodėl mums šios salos taip įsiminė? Nes tai buvo kitokia patirtis, mes, įpratę nenuobodžiauti, giliukuose turėjome sulėtinti tempą. Apeini ar dviračiu apvažiuoji salą per valandą ar dvi, daugiau ką veikti lyg ir nėra. Belieka prisėdus kokioje pavėsinėje ant jūros kranto, ar ant sūpynių vandenyje, mėgautis akimirka. Tiesa, jei oro sąlygos tinkamos, geriausias užsiėmimas šiose salose – panardyti tarp vėžlių.

Be to, Gili Meno ir Air salose tuo metu nebuvo elektros, naktimis siautė vasario liūtys, tai kelios dienos be civilizacijos, apsuptiems vaizdų lyg iš rojaus, buvo neužmirštama patirtis.