Miestai, džiunglės, kalnai, arbatos laukai, paplūdimiai, egzotiškas maistas – atrodo, Malaizijoje yra visko, ko reikia įdomioms atostogoms. Prieš atvykdami į Malaiziją, įsivaizdavom, kad keliauti čia bus daug brangiau, nei, tarkim, Vietname. Ką tik pabaigę savo kelionę Malaizijoje, norim papasakoti apie maršrutą malajų pusiasalyje ir kiek kainuoja keliauti dvi savaites šioje šalyje.
Po kelionių Tailande ir Vietname, atvykom į Malaiziją. Pirmoji stotelė čia – sostinė Kvala Lumpūras (Kuala Lumpur), į kurį atskridome iš Hošimino (Ho Chi Minh City), didmiesčio Vietnamo pietuose. Kvala Lumpūro oro uostas yra vienas iš pagrindinių oro uosto Azijoje, tad tikimybė, kad keliaujant Azijoje, bus bent persėdimas Kvala Lumpūre, labai didelė.
Iš tiesų, mūsų planuose Kvala Lumpūras taip ir atsidūrė: iš Vietnamo pigiausi skrydžiai į Indoneziją yra per Kvalą Lumpūrą, tad jei jau skrendam čia, kodėl gi neišlipus pasidairyti po miestą? Vėliau nusprendėm Malaizijai skirti bent porą savaičių, tad maršrutas šioje šalyje susidėliojo gana netikėtai.
Vietos, kurias šį kartą aplankėme Malaizijoje, buvo tik Malajų pusiasalyje, kur Malaizijos šiaurinė siena ribojasi su Tailandu. Rytinės Malaizijos salų ir Malaizijos teritorijos Borneo saloje į maršrutą neįtraukėm, nes ten šiuo metu liūčių sezonas.
Lietuvos piliečiams vizos Malaizijoje nereikia. Atvykus pasienyje tiesiog nuskanuos pirštų atspaudus, padarys nuotrauką ir uždės antspaudą pase, leidžiantį šalyje turistauti iki 90 dienų. Visa tai nemokamai. Tiesa, prieš užsiregistruojant skrydžiui, Vietjetair oro linijos pareikalavo parodyti bilietą iš Malaizijos, nors pasienio pareigūnai to net neprašo. Šis reikalavimas priklauso nuo oro linijų, ir mums teko oro uoste užsisakyti patį pigiausią bilietą iš Malaizijos – rezervavom skrydį už 10 eurų į Singapūrą.
Kvala Lumpūras mus pasitiko labai draugiškai ir ramiai. Jokio chaoso, jokios minios motorolerių, kurie lyg bičių spiečius pasileisdavo mūsų link Hošimine. Atvykus iš Vietnamo, jausmas buvo toks, lyg būtume sugrįžę į civilizaciją. Automobiliai rieda tvarkingai, žmonių nedaug. Gyvenimas gatvėse Malaizijoje nevyksta taip, kaip paskutiniais mėnesiais įpratome Tailande ir Vietname, kur ant šaligatvių nudirbama viskas: pagaminamas maistas, pavalgoma, išplaunami indai, vanduo šliūkštelimas į gatvę; čia pat vyksta prekyba, tvarkomi batai, remontuojami motoroleriai… Malaizijoje daugiau uždarų durų, gyvenimas nėra toks viešas.
Žinodami, kad vykstame į šalį, kur dauguma gyventojų musulmonai (jų šalyje apie 60 proc.), buvom pasiruošę elgtis ir rengtis kiek kitaip, bent jau aš pirmom dienom vengiau trumpesnių sijonų, o rankinėje visada turėjau šaliką. Bet Malaizijoje jokių griežtesnių taisyklių aprangai nepastebėjom, viskas kaip ir visur kitur – einant į šventyklas reikia prisidengti, bet gatvėse tikrai nesijauti nejaukiai ir su šortais.
Mums patiko Malaizijos žmonės, kultūrų, religijų, skonių miksas. Čia galėjome laisvai bendrauti su vietiniais, daugelis labai gerai kalba angliškai. Šalis, buvusi britų kolonija, nepriklausoma tapo 1957 metais, tad britų kolonijinio palikimo šalyje daug – teisės ir politinė sistema, pastatai, vairavimas kairėje kelio pusėje, elektros kištukai. Nemažai žodžių, pasiskolintų iš anglų kalbos: pavyzdžiui, teksi, bas, feri, sekolah, polis – tai būtų taxi, bus, ferry, school, police.
Kvala Lumpūre apsigyvenome idealioje vietoje – per Airbnb radome kambarį su privačia vonia ir vaizdu į visą miestą: pro savo langą ir didžiulį bendrą balkoną matėm Petronas bokštus dvynius, TV bokštą ir kitus didmiesčio dangoraižius. Ir dar bendras baseinas su tuo pačiu vaizdu yra!
Pagalvojom, kad turbūt nedaugelyje pasaulio sostinių galėtume sau leisti tokį vaizdą pro langus, bet šitame mieste tai įmanoma už 25 € už naktį. Jei keliausite į Kvalą Lumpūrą, rekomenduojame šį kambarį>>, o jei nesate užsiregistravę Airbnb, tai padarę per šią nuorodą gausite 29 € nuolaidą nakvynei (tiek pat gausime ir mes).
Dėl to, kad gyvenom aukštai, į Petronas bokštus dvynius ar TV bokštą, kurie yra populiarios apžvalgos aikštelės mieste, nekilom. Bet Petronas bokštai įspūdingi ir iš žemesnės perspektyvos, pavyzdžiui, iš šalia esančio KLCC parko, kur vakarais vyksta fontanų šou.
Keliauti mieste patogu traukiniais ir metro. Jei arti metro stotelės nėra, tuomet kvietėme Uber, kuris čia irgi pigus: kelionės mieste kainavo 3-5 RM, į priemiestyje esančią TBS autobusų stotį –15 RM, o iš oro uosto Uber parvežė už 85 RM (apie 19 €). Nuvykti į Batu Caves iš miesto greita ir pigu traukiniu – bilietai dviems pirmyn-atgal apie 10 RM.
Kad Malaizijoje keliauti bus pigiau, tikrai nesitikėjome. Bet kainos buvo žemesnės, negu galvojome iki atvykdami. Maisto kainos labai panašios į Vietnamo ir Tailando: kepti ryžiai arba makaronai su priedais 4-8 ringitai (1 – 1,5 €), rimtesni mėsos ar žuvies patiekalai – 10-20 RM (2-4 €). Aišku, kaip ir kitose Azijos šalyse, taip ir Malaizijoje, kainos gali būti daug didesnės prabangiose vietose, bet mes kalbam apie maisto kainų vidurkį pigiuose bei vidutinių kainų restoranuose. Maisto turguose galima valgyti išvis už centus, pavyzdžiui, Malaizijos tradicinis patiekalas Nasi Lemak turgelyje kainuoja nuo 1 ringito (apie 0,20 €).
Bet atostogaujantiems Malaizijoje ir norintiems pasimėgauti alkoholiu, teks plačiau atverti pinigines. Malaizijos parduotuvėse alus kainuoja apie 2 eurus, baruose – nuo 2-3 eurų. Išimtis – Lankavio (Langkawi) sala šiaurinėje Malaizijos dalyje, kur galioja bemuitis (duty free) režimas, tai tiek alus, tiek kiti alkoholiniai gėrimai už labai mažas kainas (jei esate buvę Andoroje ar Livinjo kalnų kurorte Italijoje, žinosite, apie kokias kainas kalbame). Lankavio salos baruose kainos irgi mažesnės nei kitose Malaizijos dalyse. Tačiau alaus kainos mūsų biudžetui Malaizijoje įtakos nedarė, nes po Vietnamo, kur alus pigiau už vandenį, buvo gerai padaryti pertrauką.
Pirkti Malaizijoje man patiko labiau nei Tailande ar Vietname. Niekas primygtinai nesiūlo, kainos nėra beprotiškai užkeltos. Vietname buvome įpratę, kad turguose prašomos kainos visiškai nesąmoningos, pavyzdžiui, už maikutę prašo 350 tūkst. dongų, o nusiperki už 70 tūkst., bet dėl to tenka kelis kartus apsisukti ir nueiti, žodžiu, pažaisti. Ir vis tiek dar permoki turbūt dvigubai, jau nusiderėjęs penkis kartus mažesnę kainą.
O Malaizijoje kiek kitaip – čia jau prašoma kaina būna tokia, kurią gali mokėti ir dėl kurios Vietname reikia derėtis. Labiau po Malaizijos turgelius pasižvalgėme Langkavio saloje, tai kainos maždaug tokios: smulkūs suvenyrai 3-5 RM (0,6-1 €), akiniai nuo saulės – 15 RM (3 €), maikutės po 15-20 RM (3-4 €). Derybos Malaizijoje labiau vyksta dėl paslaugų, pavyzdžiui, kajakų, motorolerių nuomos, viešbučių kambarių. Čia daugiau veikia toks principas – nuomojuosi dvi tris dienas/valandas, todėl sutariam tam tikrą sumą.
Visgi motorolerių/kajakų nuomos kainos Malaizijoje buvo didesnės nei Tailande ar Vietname. Pangkoro saloje motoroleris dienai kainavo 45 RM (9 €), o Lankavyje sutarėm už 30 RM dienai (6 €), nes nuomojom trims dienoms. Kajakai valandai kainavo 20-25 RM, nusilygome nuo prašomų 40 RM už valandą. Vandens motociklas pusvalandžiui Pangkoro saloje kainavo 100 RM (20 €), bet negaliu palyginti su kitomis vietomis, nes nėra tekę nuomotis.
Iš Kvala Lumpūro vykome į salą, kurią savaitgalio poilsiui renkasi vietiniai. Pangkoro sala (Palau Pangkor) nėra labai ypatinga ir įžymių lankomų objektų neturi, bet tinka poilsiui paplūdimyje netoli Kvala Lumpūro.
Ši sala mažytė, turistų nedaug, įdomių vietų beveik nėra, tai dvi dienas tiesiog poilsiavom prie jūros. Šiek tiek pakajakinom, šiek tiek su vandens motociklu palakstėm, šiek tiek skaitėm, šiek tiek nuobodžiavom, šiek tiek nebaigtus darbus pasidarėm. Gera sala tokiam nuobodžiam poilsiui, nes ten, kur yra ką pamatyti, pliaže nei kelių valandų neišbūnam, norisi patyrinėti.
Visgi prieš vykstantį Pangkorą reikėtų apsvarstyti tai, kad savaitgaliais saloje dėl atvykstačių vietinių kainos sukyla (Nelayan Hotel mums kainavo po 25 € už naktį) ir kad restoranų pasirinkimas gana ribotas.
Nukeliauti į Pangkoro salą iš Kvala Lumpūro galima taip: autobusas iš autobusų stoties Terminal Bersepadu Selatan iki Lumut miesto autobusų stoties (5 val., kaina 27,10 RM žmogui), nuo Lumut stoties paėjus kelias minutes, bus Lumut Jetty prieplauka, iš kur keltas per 45 minutes už 14 RM (bilietas į abi puses) nuplukdins į salą.
Po Pangkoro salos vykom į amžino pavasario kraštą – Malaizijos kalnus Cameron Highlands. Iš Pangkoro salos keliavome taip: keltu iki Lumuto (45 min.); autobusu nuo Lumuto iki Ipoh Amanyaja stoties (3 val., 9 RM žmogui), kur susitikom su lietuvių šeima ir visi kartu sėdom į autobusą, vežantį į Cameron Highlands miestelį Tanah Rata (kaina 17 ringitų žmogui, trukmė 2 val.).
Kamerono aukštumose žalia spalva tokia tobulai ryški ir gaivi, kad norisi visą tą gaivumą sugerti į save. Per porą dienų paklajojom po arbatų plantacijas, džiunglėmis apaugusias kalvas, samanotus miškus.
Cameron Highlands gyvenom jaukiuose svečių namuose Father’s Guesthouse, naktis čia kainavo 14 €. Pusdienio turas į arbatos plantacijas, Mossy Forest ir aukščiausią Cameron Highlands kalną Gunung Brinchang (2032 m) kainavo 53 RM (11 €) vienam.
Po dviejų dienų Malaizijos aukštumose, atsisveikinom su lietuviais keliautojais – jie patraukė tolyn į džiungles, į Taman Negara, nacionalinį parką, kuris saugo seniausią pasaulyje atogrąžų mišką. O mes judėjom į Penang salą, kurioje yra antras pagal dydį Malazijos miestas Džordžtaunas (George Town). Iš Cameron Highlands Penangą galima pasiekti taip: autobusu iki Butterworth miesto (4,5 val., 32 RM žmogui), tada keltas (15 min., 1,2 RM žmogui) iki Džordžtauno.
Džordžtaunas žymus į UNESCO pasaulio paveldą įtrauktu senamiesčiu ir kulinariniu palikimu. Bet naujasis miesto simbolis – piešinys ant sienos, vaizduojantis du malajų vaikus, važiuojančius dviračiu. Jo autorius – lietuvis! Ernesto Zacharevičiaus Vaikai ant dviračio puošia ne tik šią senamieščio sieną, bet ir turbūt pusę Penange parduodamų suvenyrų.
Ieškoti lietuvio ir kitų autorių piešinių ant sienų buvo vienas iš įdomesnių užsiėmimų Džordžtaune. Jei būsit čia, ir norėsite pavaikščioti po gatves lietuvio menininko takais, visai neblogas žemėlapis yra čia>>.
Nors ketinom išsinuomoję motorolerį išvažiuoti iš miesto ir nulėkti į Penango nacionalinį parką, bet buvo taip karšta, kad galėjom būti tik patalpoje su kondicionieriumi. Beieškodami pastogės nuo vidurdienio kaitros, atradom visai smagią pramogą mieste – muziejų aukštyn kojomis (Upside Down Museum), kur galima pavaikštinėti po butą taip, lyg eitum sienomis ar lubomis. Įdomiausia, kad tikrasis vaizdas išryškėja peržiūrėjus nuotraukas, fotografuojantis net neįsivaizduoji, kaip tai atrodys aukštyn kojomis. Įėjimas į šią vietą suaugusiam kainuoja 27 RM.
Džordžtauną galima apžiūrėti iš aukštai – mieste yra apžvalgos aikštelė The Top, bet mums pasirodė, kad kaina per didelė – 150 ringitų (30 €) vienam. Tai mes geriau apsigyvenom viešbutyje visai netoli, kur iš 25 aukšte esančio baseino ant stogo atsiveria neprasti vaizdai. Šį viešbutį Penango saloje galim drąsiai rekomenduoti: Neo+ Penang. Naktis viešbutyje kainuoja apie 35 € su labai gerai pusryčiais, mes atsiskaitinėjom Avios taškais, tai dvi naktis gavom visiškai nemokamai.
Iš Penango į paskutinę savo stotelę Malaizijoje – Lankavio salą, plaukėme keltu. Nuo viešbučio iki kelto nuvykom Uberiu už 5 RM, nuo ten keltas kainavo 70 RM. Plaukėme 3 val., keltas nelabai patogus ir jau pagyvenęs, bet salą pasiekėme saugiai. Nuo Kuah prieplaukos Lankavio saloje iki Cenang paplūdimio, kur apsistojome, taksi kainavo 30 RM (atstumas apie 25 km).
Lankavio salyną, kuris yra netoli Tailando sienos, sudaro net 104 salos, bet apgyvendintos tik kelios iš jų. Lankavio oro uostas aptarnauja keliaujančius ne tik Malaizijoje, bet ir pietiniame Tailande. Oro uostas mažas, bet gana užimtas – danguje virš salos gana dažnai pamatysi lėktuvą, besileidžianti tiesiai virš paplūdimio.
Beje, ši sala – tikras duty free rojus. Prekybos centrai su neapmokestintomis prekėmis įsikūrę tiek pagrindiniame salos mieste, tiek Cenang paplūdimio pagrindinėje gatvėje. Kvepalai, rūbai, batai, akiniai, saldainiai, alkoholis ir kitos prekės – žymiai pigiau nei kitur Malaizijoje.
Langkavio simbolis – lenktas tiltas danguje, arba Sky Bridge, pastatytas virš Mat Cinchang kalno, 700 metrų aukštyje virš jūros lygio. Vien jau pakilti keltuvais iki šio tilto įdomu, o einant juo vaizdai irgi pasakiški! Sky cable car vienam kainuoja 45 RM (9 €), o įėjimas į Sky Bridge – dar 5 RM (1 €).
Lankavyje yra įdomių krioklių, paplūdimių, aplinkines salas galima aplankyti kajakais arba turais/privačiais laivais. Mes išbandėme ir kajakus, ir turą. Saulėlydžiai Cenang paplūdimyje mums patiko – vakarais čia veiksmo labai daug. Įdomu stebėti kas kelias minutes į dangų kylančius vandens parašiutinininkus, saulėlydžio nuspalvintą vandenį drumsčiančius vandens motociklus. Dar vienas kitas lėktuvas dangų virš paplūdimio papuošia… Vienu iš tų lėktuvų iš Lankavio išskridome tiesiai į Singapūrą. Kelionė po Pietryčių Aziją tęsiasi 😉
Daugiau nuotraukų iš kelionės Malaizijoje – šiame nuotraukų albume.
