Vartai tarp Rytų ir Vakarų, modernusis Azijos miestas-valstybė-sala Singapūras – išskirtinė vieta. Tiek vaizdais lyg iš ateities, tiek geografine padėtimi, tiek kultūrų gama. Singapūras yra daug daugiau nei dangoraižiai: čia radome ir džiunglių, ir paplūdimių, ir įdomių tradicijų, bei didžiules porcijas įvairiausio maisto.
Miestas, kurio vizitinė kortelė – dangoraižiai, mūsų maršrute po Pietryčių Aziją buvo tarpinė stotelė iš Malaizijos Langkawi salos į Balio salą Indonezijoje. Skrydis iš Malaizijos salos netruko nei dviejų valandų, vizų Singapūre Europos Sąjungos šalių piliečiams nereikia (ir galima būti šalyje iki 90 dienų), tai pase greitai atsirado dar vienas antspaudas ir mes jau Singapūro teritorijoje.
Iš oro uosto Airbnb adresą greitai pasiekėme Uberiu, bet po dviejų dienų, praleistų Singapūre, į oro uostą vykome metro – labai pigu ir patogu, metro tinklas jungia daugelį Singapūro vietų. Per dvi dienas kelionėms mieste ir nuvykimui iki oro uosto, užteko 10 Singapūro dolerių (su metro tinklo Smartcard kortele).
Singapūras, deimanto formos sala, su žemynine Azija sujungta dviem tiltais, yra vieta arčiausiai pusiaujo, kur mums iki šiol teko būti. Tik 137 km arba 1 laipsnis į šiaurę nuo pusiaujo! Be to, Singapūre yra piečiausias kontinentinės Azijos taškas, o šalies teritorijai priklauso virš 60 salų – tokius įdomius geografinius faktus apie Singapūrą sužinojom vos prieš išlipdami iš lėktuvo. Skrydžio metu buvo laiko paskaitinėti apie Singapūro istoriją, kelias įdomesnes detales, kurios įsiminė, pasakosiu, gal ir jums bus įdomu.
Singapūro teritorija priklausė Džohoro sultanatui, kol 1819 metų buvo parduota britų bendrovei East India Company, kuri ten įkūrė savo prekybos tašką. Tuo metu Singapūre gyveno tik apie 1000 gyventojų, bet šis skaičius greitai augo – į šalį plūdo darbininkai, daugiausiai iš Kinijos, dirbti kaučiukmedžių plantacijose.
Šiuo metu Singapūre gyvena virš 5.5 mln. gyventojų – didelis šuolis per mažiau kaip du šimtmečius! Tik 38 proc. Singapūro populiacijos yra singapūriečiai, o likusieji – užsieniečiai.
Singapūras nepriklausomybę nuo Britanijos gavo 1963 metais, kai susijungęs su aplinkinėmis teritorijomis tapo Malaizijos federacija, tačiau ilgai čia tokioje sąjungoje neužsibuvo. Po dviejų metų, dėl ekonominių ir politinių nesutarimų bei ideologinių konfliktų, Singapūras buvo išmestas iš naujosios federacijos – tai vienbalsiai nusprendė Malaizijos parlamentas, ir Singapūras tapo nepriklausoma respublika.
Miestas valstybė Singapūras, kurio šūkis – Pirmyn, Singapūre! (Majulah Singapura), išsiveržęs į priekį daugelyje sričių, ne tik tarp Azijos šalių, bet ir visame pasaulyje. Singapūro ekonomika pripažinta laisviausia, inovatiškiausia, konkurencingiausia ir draugiškiausia verslui. Singapūras yra ofšoras, mažų mokesčių rojus, o korupcija šalyje yra žemiausia pasaulyje, kartu su Skandinavijos šalimis ir Naująja Zelandija.
Singapūras toli pažengęs žmogaus teisių, sveikatos, mokslo, gyvenimo trukmės srityse; gyvenimo kokybės indeksas čia irgi aukštas. Vienintelės sritys, kur Singapūrui reikėtų pasitempti lyginant su Vakarų šalimis – demokratija bei žiniasklaidos cenzūra.
Nors šalis nedidelė, bet ne visi Singapūro gyventojai kalba ta pačia kalba, turi tuos pačius papročius ar išpažįsta tą pačią religiją. Šalyje yra net keturios oficialios kalbos: anglų, mandarinų, malajų ir tamilų. Visgi labiausiai vartojama yra anglų, dauguma singapūriečių kalba dviem kalbomis. Nedidelėje teritorijoje draugiškai gyvena skirtingų religijų atstovai: budistai, krikščionys, musulmonai, indusai bei žmonės, neišpažįstantys jokio tikėjimo. Tiesa, Singapūre nepripažįstami Jehovos liudytojai ir Susivienijimo bažnyčia.
Su tokiomis žiniomis apie Singapūrą, atvykome į ramų gyvenamąjį miesto kvartalą, netoli Potong Pasir metro stoties. Dideli erdvūs namai, tvarkinga ir švaru, beveik kiekviename name po šunį – gal taip atrodo idealus gyvenimas mieste? Name, kur mes apsistojome, buvo net du draugiški šunėkai.
Svarbiausiais dalykais Singapūre mus aprūpino dar Malaizijoje sutikti keliautojai. Gerų patarimų, ką aplankyti Singapūre, gavome iš belgo, kuris neseniai lankėsi Singapūre. O metro korteles mums padovanojo Malaizijoje sutiktų lietuvių šeima. Startui po Singapūrą buvom visiškai pasiruošę!
Pirma stotelė – Chinatown (ir to paties pavadinimo metro stotis). Tvarkingesnio kinų kvartalo turbūt jokiam pasaulio mieste nesu mačiusi, o aplankėme jų nemažai, ir Azijoje, ir Europoje, ir Amerikoje. Turgus čia užima kelias gatves, taip pat yra kinų maisto restoranų bei tiesiog gatvėje ruošiamo maisto. Čia valgyti neskubėjome, nes turėjome rekomenduotą vietą kiek toliau.
Singapūro kinų kvartale užsukome į įspūdingą budistų šventyklą-muziejų Buddha Tooth Relic Temple. Tiek šventyklos išorė, tiek interjeras verti dėmesio. Tuo metu šventyklos pagrindinėje salėje vyko apeigos, bet lankytojai vis tiek buvo įleidžiami, ir galėjo stebėti giedančius budistus, kurių buvo pilna salė.
Toliau keliavome pėsčiomis link Singapūro verslo rajono. Žemėlapio čia nereikėjo, kelrodžiai buvo aukšti dangoraižiai. Tem, tų aukštų stiklinių pastatų apsuptas, išdidžiai stūkso istorinis turgaus pastatas, kuriame šiuo metu įsikūrę maisto kioskai ir stalai valgymui. Čia pietauja aplinkinių dangoraižių darbuotojai, užsuka ir turistai. Maisto pasirinkimas didžiulis, yra turbūt visų aplinkinių Azijos šalių virtuvių kioskai, taip pat sveiko, vegetarinio maisto. Ši vieta vadinama Lau Pa Sat arba Telok Ayer Market.
Šioje vietoje pirmą kartą gyvai išvydome vieną įdomų Singapūro paprotį, apie kurį buvo tekę skaityti. Tai toks vietos rezervavimo metodas, vadinamas chope. Jei kas nors padėta ant stalo ar kėdės, reiškia vieta užimta. Matėme, kai į Lau Pa Sat atėjo trys vyrukai, padėjo žiebtuvėlį, servetėlę ir popieriuką ant kėdžių ir ramiai nuėjo užsisakyti maisto. Grįžę vietas ras neužimtas, nes šį reikalą singapūriečiai gerbia ir, matyt, tokia sistema jiems tinka.
Singapūre radome ir kitų maisto kioskų (food courts), kuriuos galime rekomenduoti. Tai Makansutra Gluttons Bay azijietiško maisto kioskai visai šalia Marina Bay ir Esplanade teatrų, bei VivoCity prekybos centre esantis Food Republic.
Šiuose maisto kioskuose pasirinkimas didžiulis, greita, skanu ir nebrangu. Tokiuose maisto kioskuose patiekalai kainuoja 4-8 Singapūro doleriai (apie 2,5 – 5,5 €). O be to, porcijos didžiulės! Kiekvieną kartą, kai valgėme Singapūre, nesugebėjom pabaigti patiekalo.
Apskritai, Singapūre šiek tiek pigiau, nei tikėjomės. Mums brangiausiai atsiėjo nakvynės (80 € dviems naktims per Airbnb), o pačiam Singapūre per dvi dienas išleidom 150 SGD (apie 100 €).
Po sočių pietų galima judėti toliau, o kitas taškas – Marina Bay. Čia yra Singapūro simbolis Merlion, Esplanade teatrų pastatai, Marina Bay Sands – populiariausias Singapūro viešbutis, su turbūt visiems girdėtu Infinity baseinu; vandens lelijos formos mokslo ir meno muziejus, Helix tiltas ir visai netoliese – modernieji miesto medžiai ir sodai.
Šias vietas matėme ir dieną, ir vakare. Ir galim pasakyti, kad vakare Singapūras dar puošnesnis ir žavesnis, šviesos ir spalvos sukuria dar didesnį įspūdį, kad matai vaizdus lyg iš ateities. Be to, vakarais mieste vaikštinėti daug lengviau. Dienomis Singapūre buvo labai karšta, toks tikras atogrąžų karštis ir drėgnumas, mums buvo sunkiai pakeliamas.
Antrąją dieną Singapūre nusprendėm aplankyti Sentosos salą, kuri yra didžiausia iš mažųjų Singapūro salų. Į šią vietą patekti nesunku, sala su pagrindine Singapūro dalimi sujungta tiltais, keltuvais bei monorail traukinuku. Mes metro nuvykom iki VivoCity prekybos centro (Harbourfront stotelė), iš ten pėsčiiųjų taku perėjome upę. Sentosos sala yra tikras kurortas, čia įsikūrę pramogų parkai, restoranai, viešbučiai, kazino; yra ir paplūdimių bei dirbtinių salų.
Mums įdomiausias Singapūro paplūdimys buvo Palawan, kur yra mažutė sala, kurią su Sentosa jungia kabantis tiltas. Šioje saloje yra pats piečiausias žemyninės Azijos taškas – tai patvirtina ir saloje stovintis ženklas.
Palawan paplūdimyje ilsėjomės ir gaivinomės vėsiame vandenyje tol, kol neišvijo tikra tropinė liūtis. Valandėlę pasėdėję po stogu, o nurimus audrai, grįžom į Singapūro centrą nemokamai monorail traukinuku.
Mūsų kitas tikslas turėjo būti netoli kranto esantis Faber kalnas, į kurį kelia keltuvai, bet kaina tikrai per didelė – 29 SGD vienam (19 €), o atstumas juokingas. Laipteliais ir takeliais į neaukštą kalną užlipome per 20 minučių, grožėdamiesi į ryškiai žaliu miesto atogrąžų mišku.
Nuo Faber kalno atsiveria puikios panoramos – tiek į Sentosos salą, tiek į gyvenamųjų namų rajoną kitoje pusėje. Nuo Faber kalno galima eiti per penkis ar šešis Singapūro parkus pėsčiųjų takais. Tai Southern Ridges Walk, takeliai miškais, taip pat takai šalia medžių viršūnių.
Šioje atkarpoje dėmesio vertas aukštai virš greitkelio pėsčiųjų takus sujungiantis Henderson Waves tiltas. Medinis banguotas tiltas yra ne tik architektūrinis šedevras, bet ir puiki vietelė prisėsti atsipūsti nuo Singapūro kaitros bei pasigrožėti miestu iš aukščiau.
Lankantis Singapūre, neįmanoma nepastebėti, kad tai – draudimų ir baudų miestas. Tiek ženklų, draudžiančių taip ar anaip elgtis, turbūt nerasit jokiam kitam pasaulio mieste. Štai nematytas ženklas, draudžiantis maitinti benamius gyvūnus. Prie miesto parko – didžiulė instrukcija, kaip elgtis susidūrus, su beždžionėmis (nemaitinti, nežiūrėti į akis, neturėti plastikinių maišelių, nefotografuoti su blykste ir t.t.).
Šiukšlinti SIngapūre griežtai draudžiama, rūkyti viešose vietose negalima bet kur; matėme rūkančiuosius besispaudžiančius į poros kvadratinių metrų teritoriją, apibrėžtą geltonomis linijomis. Išeisi už jų su rūkstančia cigarete – gausi baudą. Metro negalima valgyti ir gerti, o visame Singapūre uždrausta kramtomoji guma. Nusipirkti jos niekur negalima, o atsivežti į šalį, netgi savo naudojimui, yra nelegalu.
Taip pat vienas iš įdomesnių dalykų, už ką Singapūre galima gauti baudą – už nenuleistą vandenį tualete. Singapūre baudžiami pėstieji, einantys per kelią ne pėsčiųjų perėjose, tai verta prisiminti, vaikštinėjant po Singapūrą.
Mes švariajame Singapūre elgėmės tvarkingai, na, gal porą kartų gatvę ne per pėsčiųjų perėją perbėgom, bet išsisukome be baudų, ir iš Singapūro oro uosto iškeliavom į kitą savo kelionės tikslą – Balio salą. Singapūro oro uostas turi daug skrydžių įvairiausiomis kryptimis, tad jei keliaujant reikės persėsti šiame mieste, nepraleiskite progos bent porą dienų skirti prabangiajam Azijos nykštukui.
Naudinga informacija keliaujantiems į Singapūrą:
- Metro ir traukinių žemėlapis čia>>
- Singapūro turizmo puslapis su naujausia informacija apie lankytinas vietas ir renginius: www.yoursingapore.com.
[wpsgallery]
Turbūt naktį ten įspūdingiau nei dieną?
Pačiame mieste tikrai naktį gražiau, spalvų ir šviesų labai daug! Bet dieną pats tas patyrinėti Singapūro žaliuosius plotus 🙂