Trys slidinėjimo dienos Andoroje mums nebuvo lengvos, bet užtat įdomios, ir suteikė daug laimės: vieni išmoko, kiti patobulėjo arba tiesiog atidavė duoklę savo kalnų ir adrenalino aistrai.
Šiemet per Kalėdų atostogas, trečius metus iš eilės, keliavom į kelionę. Ir vienas iš svarbių tikslų buvo pratęsti tradiciją ir paslidinėti. Pirmąjį kartą su kalnais susipažinom Prancūzijos Alpėse, netoli Grenoblio, antrą kartą ant slidžių užlipom Italijos kurorte Livinjo.
Todėl šią žiemą, keliaudami po Ispaniją, buvom nusprendę bent kelias dienas skirti kalnams ir išbandyti Pirėnų trasas. Nors Ispanija turi slidinėjimo kurortų, bet norėjom nuvykti į Andorą, mažą valstybę, įsispraudusią Pirėnų kalnuose tarp Ispanijos ir Prancūzijos, kur vien tik kalnai ir parduotuvės, kuriose nėra muito mokesčio (duty free). Tas kalnų duty free mus sužavėjo jau pernai, slidinėjant Livinjo kurorte.
Andoroje yra dvi slidinėjimo zonos: Vallnord ir Grandvalira. Abi susideda iš kelių mažesnių miestelių. Mes vykome į Arinsal, priklausantį Vallnord kurortui. Pačioje Andoroje negyvenome, keturioms dienoms apsistoję buvome Ispanijos pasienio miestelyje La Seu D’Urgell, kur būsto kainos turistams daug pigesnės nei pačioje Andoroje. Nuo La Seu D’Urgell iki Arinsal buvo apie 40 minučių kelio.
Pirmąją slidinėjimo dieną Andoroje oras nelepino ir netgi trukdė. Atvykome į tikrą pūgą: smarkiai snigo, kalnus buvo aptraukę debesys, buvo vėjuota ir šlapia. Vienintelis dalykas, ko per atostogas nesuplanuosi, tai oras, tai labiausiai džiaugėmės, kad keltuvai ir trasos nebuvo uždarytos dėl prastų oro sąlygų.
Tačiau kildami atvirais keltuvais į kalno viršų, pučiant stipriam vėjui ir sniegui į veidą, keikėmės – viskas, tikrai paskutinis kilimas šiandien. Bet nučiuožę į kalno apačią ir atitirpę, vėl sėsdavom į keltuvus – noras paslidinėti nugalėdavo nenorą sušalti.
Protarpiais užeidavo tokių pūgų, kad nematydavom nei priešais čiuožiančio draugo, nei kur čiuožti, stodavo keltuvai. Draugai sakė, kad tokioje pūgoje ant keltuvo buvo užstrigę kelioms minutėms ir jautėsi labai nejaukiai.
Bet oras ne kliūtis, kai yra noro. Per tokį nepalankų orą aš ir dar viena draugė išmokom slidinėti. Laimės pilnos kelnės! Arinsal slidinėjimo trasos buvo geros pradedantiesiems: plačios, nestačios, o prastu oru ir kitų slidinėtojų buvo mažiau, tai po kojomis niekas nesimaišė 🙂
Po pirmosios slidinėjimo dienos svarstėm, ar Andoroje visada toks oras – juk kiek kartų buvom Alpėse, visada buvo saulėta ir šilta. Antroji diena mums pateikė atsakymą į tą klausimą – kitą dieną mus, atvykusius į Arinsal, pasveikino saulėti kalnai. Kilti keltuvais nesningant ir nepučiant vėjui buvo malonumas, galėjom pasigrožėti Pirėnų vaizdais.
Trečią dieną gavom visko po lygiai: ir sniego į veidą, ir saulės, ir rūko. Pusdienį pustė, o likusią dienos dalį buvo giedra, bet kartais kalnus aptraukdavo debesys ar rūkas, ir protarpiais toliau savo slidžių galo nematydavai.
Nepaisant tokių gamtos išdaigų, sukėlusių šiek tiek keblumų, visi buvom patenkinti, grįžom be didelių traumų, tik su keliomis mėlynėmis, kurios dar ir dabar primena kalnus 🙂
Daugiau apie Vallnord
Vallnord slidinėjimo kurortą sudaro trys miesteliai: Arcalis, Pal ir Arinsal. Arinsal ir Pal trasos yra sujungtos keltuvais, o Arcalis yra šiek tiek toliau. Visose trasose galioja tas pats keltuvų bilietas. Skaičiau, kad Arcalis yra labiau mėgstamas vietinių, o į Arinsal ir Pal vyksta nemažai britų ir airių turistų.
Keltuvų bilietai
Keltuvų bilietas dienai (Ski Pass) Vallnord slidinėjimo zonoje kainuoja 39 eurus (2013-2014 m. sezonu). Pusei dienos – 30,50 euro, o įsigyjant bilietą dviems ar daugiau dienų, išeina šiek tiek pigiau, nei perkant atskirai. Visą Vallnord kainyną galite rasti čia>> . Arinsal ir Pal zonose yra 31 keltuvas, Arcalis turi 15 keltuvų.
Trasos
Vallnord slidinėjimo trasos tinka ir pradedantiesiems, ir patyrusiems slidinėtojams. Pagal sudėtingumo lygius Arinsal ir Pal zonose yra 7 žalios, 15 mėlynų, 16 raudonų ir 4 juodos trasos, taip pat laisvo čiuožimo (freeride) trasa bei slalomo zona. Slidinėjimo trasos yra nuo 1550 m iki 2560 m aukštyje virš jūros lygio.
Arcalio trasos prasideda aukščiau: nuo 1940 m ir kyla iki 2625 m virš jūros lygio. Arcalyje galima rasti 7 žalias, 6 mėlynas, 10 raudonų, 2 juodas trasas, 2 laisvojo čiuožimo zonas.
Vallnord trasų žemėlapis čia>>, o pasitikrinti, ar atidarytos visos trasos ir ar veikia keltuvai, galima čia>>.
Įrangos nuoma
Taisyklė, kad ilgiau paieškojus, rasi geriau, pasiteisino ir šioje vietoje. Į Arinsal atvykę pirmąją dieną, niekur toli nevaikščiojom: netoli stovėjimo aikštelės ir keltuvų buvo nuomos punktas, ten ir nuėjom. Mokėjom 27 eurus už slides ir batus, tiek kainavo sidabrinis paketas. Ekonominis paketas būtų kainavęs apie 20 eurų, bet nusprendėm nerizikuoti – būtume gavę kokias labai nudrožtas slides.
Kitą dieną nuomos punkte sustojom dar neprivažiavę slidinėjimo kurorto. Kainavo pigiau – 21 eurą dienai už tokį pat sidabrinį paketą, bet nebuvom patenkinti aptarnavimo kokybe. Atrodė, kad darbuotojams trūksta patirties ir jie nelabai išmano, ką daro – reikėjo aiškinti, ko norime, ir atrodė, kad jie labiau remiasi teorija, o ne praktika.
Trečiasis kartas neapgavo – kainos ir kokybės santykis buvo idealus. Už 21 eurą gavom slides, batus ir patyrusių darbuotojų patarimus. Šitą nuomos punktą galime drąsiai rekomenduoti. Nuomojomės La Massana miestelyje esančiame Escports Rossell punkte, ir matėme, kad jie turi daugiau parduotuvių visame Vallnord kurorte.
Iš kelionės parsivežėm nemažai filmukų su savo slidinėjimo nuotykiais. Jums siūlom pažiūrėti kaip mūsų nutrūktgalvis draugas, kalnų erelis, leidžiasi Pirėnų kalnais:
[wpsgallery]
Kalnu erelis : tiksliai pasakyta ! 🙂