Į šitą vietą Anglijos pajūryje patogu vykti ir be automobilio. Iš Londono Victoria stoties į Eastbourne’ą veža Southern Railway traukiniai. Užsisakius iš anksto, bilietai gali kainuoti vos kelis svarus, o kelionė trunka apie pusantros valandos.
Iš pirmo žvilgsnio Eastbourne’o miestas nedaug kuo skiriasi nuo kitų Anglijos pajūrio kurortų – tradiciškai turi tiltą į jūrą, ant kurio stovi maisto kioskeliai ir kavinukės, šiek tiek sūpynių ir atrakcionų, promenadą palei jūrą, miesto centre – prekybos centrą ar parduotuvių alėją. Panašu į Brightoną, Bournemouthą. Eastbourne’as labiau tinkamas ramesniam poilsiui – tvakingas, su puikiais gėlynais, parkais, gražia aplinkine gamta ir šiek tiek pramogų šeimai. Tiek naktinių klubų, kaip kokiame Brightone ar Weymouthe, nerasite.
Eastbourne’as per Antrąjį pasaulinį karą buvo labiausiai subombarduotas Anglijos pajūrio miestas. Grįždami iš Londono oro atakų, bombonešiai tiesiog išmesdavo likusius sprogmenis ant Eastbourne’o – baltosios Beachy Head kalvos jiems buvo puikus kelrodis. Bet miestas buvo atstatytas ir dabar palei jūrą šviečia eilė idealiai baltų pastatų.
Nuo Eastbourne’o iki Beachy Head patartume eiti pėsčiomis. Tai gali būti nelengva, kylant vis aukščiau ir stačiau – netgi baisoka, tačiau ispūdžiai nepalyginimai geresni, negu atvykti tiesiai į vietą autobusu ar automobiliu. Nuo Eastbourne’o prieplaukos iki Beachy Head ėjome apie dvi valandas, sustodami trumpiems atokvėpiams ar pamatę kokią dėmesio vertą panoramą.
Vienu metu jau atrodė, kad nebeprieisime – aplink vien laukai, orientuotis padėjo tik jūra kairėje pusėje. Kuo toliau – tuo stačiau, daugiau saulės ir mažiau oro. Keliaujant į Beachy Head verta turėti galvos apdangalą. Nors ta diena nebuvo labai karšta, tačiau ten užlipus saulė labai kibo į pečius ir kaktas.Vis dar keliaujant aukščiausio kalvų taško link, atsisukus į jūros pusę jau šiek tiek drebėjo keliai – skardžiai labai statūs. Kai pamatėm iš už vienos kalvos kyšantį baltai raudoną švyturį, reiškė, kad liko nebedaug.
Beachy Head traukia žmones ne tik puikiais vaizdais pasigrožėti, atsipalaiduoti ar pagaudyti saulės. Ši vieta jau kelis šimtus metų yra populiariausia savižudybių vieta. Pavyzdžiui, vien praėjusią savaitę specialiai šiam reikalui įkurta labdaros organizacija Beachy Head Chaplaincy Team gavo pranešimų apie 20 incidentų ant kalvos. Septynis asmenis, nusivylusius gyvenimu, pavyko išgelbėti, tačiau vieno – ne, rastas tik jo kūnas.
Beachy Head neoficiliai siejamas ir su raganavimais – neva ten buvo rasti raganysčių įrankiai, žvakidės bei šaukštai su skaičiumi 13. Mistiniais dalykais tikintys ženklu laiko ir tai, kad į Beachy Head veža autobusai, pažymėti numeriais 12A ir 13, kad nacionalinis parkas, kuriam priklauso Beachy Head, šalies nacionalinių parkų sąraše yra žymimas numeriu 13…
Tačiau būdami toje vietoje apie šiuos reiškinius tikrai negalvojome. Tik priminimo apie nuo skardžių savo ar ne savo noru nukritusius žmones išvengti nepavyko – apie tai primena kryžiukai, puošti gėlėmis, susmaigstyti šalia skardžio. Gal ir gerai, kad primena ir priverčia pagalvoti apie savo saugumą ir neiti taip arti stačios uolos krašto. Keli įspėjamieji ženklai apie kalvų eroziją tokio efekto nepadaro, kaip tie kryželiai.
Toliausiai nukeliavome iki Belle Tout švyturio. Ten veikia ledų kioskelis, tad buvo visai smagu prisėdus šalia skardžio atsigaivinti. Dar norėjosi eiti tolyn, aukštomis pakrantėmis Seven Sisters kalvų link, bet kojos jau nebenešė ir skrandis reikalavo indėlio. Autobusu grįžom į Eastbourne’ą, dar pasižvalgėm po miestą ir pakrantę, ir pavakaryje, patenkinti išvyka, dundėjom traukiniu į Londoną.
Po šio pirmojo apsilankymo, Eastbourne ir Beachy Head tapo viena mėgstamiausių vietų Anglijos krante, kur atsivežam svečius, jei nėra laiko nulėkti toliau – į Devoną, Somersetą ar Kornvalį.
Pėsčiomis iš Eastbourne iki Beachy Head jau nebeinam – atvažiuojame automobiliu ir pasistatome vienoje iš kelių ten esančių stovėjimo vietų (beje, ten vykstant automobiliu, patariame turėti monetų – nei banknotais, nei kortele, nei telefonu atsiskaityti už parkingą negalima).
Balti skardžiai, švyturys jūroje ir horizontas, kuriame susielieja dangus ir jūra, nustebino kiekvieną, ką čia atsivežėm. O Eastbourne miestelis, kuriame jau turime mėgstamų restoranų, vieniems atrodė kaip Amerika, kitiems priminė Ispaniją 🙂
Papildyta 2014/08/01: Šią savaitę, po mūsų paskutiniojo vizito, ant Eastbourne tilto į jūrą kilo gaisras – pastatas, kuriame veikė žaidimų automatai, sudegė.
2015/07/24: Šiuo metu Eastbourne tiltas lankytojams atviras, tik sudegusi pastato dalis vis dar remontuojama. Žaidimų automatų nebėra, bet vaizdas į pakrantę toks pat geras!
- Dar viena įdomi vieta yra Birling Gap – pakrantė tarp Beachy Head ir Seven Sisters, kurią mėgsta visokių fosilijų ir kitokių lobių iš jūros ieškotojai. Daugiau informacijos apie Birling Gap čia>>
- Gal pravers – Eastbourne’o turizmo puslapis>>
[wpsgallery]
