Ši vieta, kurią vadina vaiduoklių kaimu, viešai prieinama tik savaitgaliais. Taip yra todėl, kad apleistas kaimas Tyneham yra britų kariuomenės pratybų ribose. Aplankę Tynehamą, pasakojam, ką ten pamatyti ir dėl ko verta nuvykti.
Tynehamas yra pietinėje Anglijos dalyje, Purbecko pusiasalyje, pietų Dorseto grafystėje, visai netoli vietų, kurios yra labai populiarios ir kurias jau aprašėme: Durdle Door, Swanage bei Old Harry Rocks.
Važiuodami link Tynehamo vingiuotais siaurais keliukais matėme daugybę įspėjamųjų ženklų apie britų karių apmokymus toje vietoje. Angliški užrašai skelbia, kad pašaliniams eiti draudžiama, vyksta šaudymai, važiuoja tankai ir panašiai.
Pakilus aukščiau ant kalvos, matosi ir pačios pratybų vietos – didžiuliai plotai, stovi seni surūdiję tankai, žemė išvagota vikšrinių transporto priemonių, kai kur laukai sužymėti skaičiais. Aplink nė gyvos dvasios, kiek aprėpia akys, nesimato nė vieno gyvenamojo pastato.
Tokios vietos supa Tyneham kaimą, kuriame niekas nebegyvena nuo 1943 m. Iki tų metų Tynehamas buvo jaukus kaimelis, kuris turėjo savo bažnyčią, mokyklą, paštą, o daugelis gyventojų buvo fermeriai. Tais metais kalvotoje vietoje, netoli pakrantės įsikūrusio kaimelio gyventojams buvo pranešta, kad jie turi išsikelti.
Tuo metu kaimelyje gyvenę žmonės apleido savo namus, kuriuose per kelis šimtmečius gyveno kelios kartos. Apie tai jiems buvo pranešta lapkričio mėnesį, o išsikraustyti reikėjo prieš Kalėdas. Už tai, kad išsikelia iš savo namų, žmonėms buvo skiriama labai nedidelė kompensacija – tik už tai, ką paliko augant savo darže. Bent jau tokią informaciją radome viename iš stendų, kabančių bažnyčioje.
Išvykdami, kaimelio gyventojai paliko raštelį, prisegtą ant bažnyčios durų, prašydami saugoti jų bažnyčią ir namus, kuriuos jie apleidžia norėdami padėti vyrams kare. Jie teigė, kad vieną dieną sugrįš į savo namus ir iš anksto dėkojo už pasirūpinimą kaimeliu.
Teoriškai susitarimas toks ir buvo – po karo kaimelis atiteks jo gyventojams. Tačiau šis susitarimas buvo tik tuščias pažadas iš valdžios pusės. 1948 m., jau karui pasibaigus, kaimelis buvo nupirktas armijos reikmėms. Pasirinkimo neparduoti nebuvo. Buvę kaimelio gyventojai ir žemės savininkai po karo bandė atgauti savo nuosavybę, tačiau Tynehamas ir aplinkinės vietos iki šiol priklauso Gynybos ministerijai.
Šiandien apleistas kaimas Tyneham yra kaip gyvas muziejus. Nors iš daugelio kaimo pastatų likę tik griuvėsiai, tačiau keli pastatai yra geriau prižiūrimi ir atstatyti. Tai bažnyčia, mokykla ir visai neseniai restauruota Tynehamo ferma. Šie pastatai dabar yra muziejai, suteikiantys nemažai informacijos apie kaimo istoriją ir jame gyvenusius žmones. Mokyklos pastate galima pamatyti, kaip atrodė britiška klasė 1920 metais.
Į apleistą kaimelį pirmieji lankytojai buvo įleidžiami nuo 1975 m., kai gavusi vietinių ir turistų skundų, Gynybos ministerija atidarydavo takelius link kaimo rugpjūčio savaitgaliais. 1994 metais lankytojams buvo atidaryta mokykla. Vėliau restauracijos darbai persikėlė į bažnyčią ir kai kuriuos kotedžus, bandant atkurti ir išsaugoti tai, kas liko.
Šiek tiek toliau nuo kaimelio centro, kuriame yra mokykla, bažnyčia ir paštas, stovi keli Tynehamo fermos pastatai. Įėjus pro vartus, pasitinka įdomi ekspozicija – raketos, sprogmenys ir kitokios nuolaužos, surinktos iš apylinkių ir sudėtos į tvorelę.
2008 metais lankytojams duris atvėrė atstatyta Tynehamo ferma, pavadinta istorijos daržine (The History Barn). Fermos pastatų išsaugojimo darbai tebevyksta šiuo metu. Fermoje galima aplankyti arklides, klėtį, pamatyti rakandus ir transporto priemones, naudotas darbams ūkyje.
Jau einant link automobilio, užsukom į jaukesnį kampelį – fermos sodelį. Čia žydi gėlės, griuvėsių ir karinio arsenalo liekanų nebesimato. Tai šiek tiek nuvijo slogesnes mintis, kurios, aplankius Tynehamą nori nenori lenda į galvą. Apie tai, kaip kaimelis iš jaukaus kaimelio virto griuvėsių krūva dėl karo, ir apie tai, kaip būtų gerai taika pasaulyje. Utopinės naivios mintys…
Tik nepagalvokit, kad apsilankymas Tynehame nuteikia blogai. Tikrai ne! Tai tik prisilietimas prie skaudžios istorijos, ir dar stipresnis noras, kad galų gale būtų mokomasi iš tos istorijos, o ne kartojamos tos pačios klaidos, po kurių vėliau lieka tokie žmonių gyvenimų griuvėsiai.
Jei nuspręsite keliauti į Tynehamą, nepamirškit, kas kaimelis pasiekiamas tik savaitgaliais ir kai kuriomis švenčių dienomis. Tačiau yra keli savaitgaliai per metus, kai keliai į kaimelį būna uždaryti. Pasitikrinti datas galima čia>>.
[wpsgallery]
Kaip jaukiai ta bažnytėlė atrodo 🙂