Bent kažkiek Britanijos sostinėje susigaudančiam žmogui Rytų Londonas asocijuojasi su šurmuliu, verdančiu kultūrų katilu, gal net su žemesniu gyvenimo lygiu, bet tikrai ne su ramiu, lėtai plaukiančiu gyvenimo ritmu. Apsilankius nuo miesto centro į rytus esančiame Wappingo rajone, daugeliui nuomonė apie Rytų Londoną gali stipriai pasikeisti – palei Temzę išdėsčiusiame Wappinge atsipalaiduos bei pailsės ir audringai savaitgalį praleidęs vakarėlių liūtas, ir šeima su mažais vaikais.
Iš chaoso į ramybę
Nors pačiame Wappinge yra London Overgound linijos metro stotis (pavadinimas – Wapping), o netoliese esančiame Shadwell sustojime stoja DLR traukinukai, siūlau pradėti pasivaikščiojimą nuo Whitechapel stoties. Nuo tų laikų, kai jos apylinkėse siautė žymusis Džekas Skerdikas, Temze nutekėjo daug vandens, bet rajonas ypatingai stipriai nepasikeitė. Jei galima taip išsireikšti, Whitechapelis taip ir liko ne pačiu švariausiu, tvarkingiausiu ar ramiausiu Londono rajonų, tik gyventojų sudėtis ženkliai pasikeitė. Žodžiu, pradedame nuo Whitechapel stoties tam, kad Wappingas atrodytų dar gražesnis ir ramesnis 🙂 Tiesa, Whitechapelio nereikėtų nuvertinti – čia tikrai yra įdomių vietų, kurias būtina aplankyti, tiesiog šis rajonas, nors ir yra visai netoli Wappingo, yra kitoks.
Iš Bangladešo į kovų su naciais gatves
Ką gi, išėję iš Whitchapelio stoties, sukame į dešinę, praeiname kitoje gatvės pusėje esančius didžiulius ligoninės pastatus ir sukame į kairę, į Cannon Street Road gatvę. Šia gatve einame tiesiai, kertame vieną pagrindinių Rytų Londono transporto arterijų kelią A13 (toje vietoje jis vadinasi Commercial Road) ir atsiduriame kur kas ramesniame Shadwello rajone. Vaikščiodami minėtomis gatvėmis, nenustebkite – neretai į akis kris keisti rytietiški užrašai. Tai – bengalų kalba, kuria kalbama Bangladeše (Pietų Azija), užrašyti įvairūs pranešimai ir net gatvių pavadinimai. Būtent iš Bangladešo kilę žmonės sudaro net trečdalį visų Tower Hamlets savivaldybės, kuriai priklauso ir Wappingas, ir Whitechapelis, gyventojų.
Priėję Cable Street gatvę sukame į kairę. Čia jau pakvimpa jūra – gatvės pavadinimas kilęs nuo virvių pynimo cechų. Būtent čia iš kanapių pluošto būdavo vijamos virvės po visą pasaulį plaukiojusiems prekeivių laivams. Tačiau ši gatvė išgarsėjo ne savo virvėmis, o 1936 metais įvykusiomis riaušėmis tarp čia norėjusių žygiuoti vietinių fašistų ir jų priešų. Jungtinės vietos žydų, airių, socialistų ir kitų panašių politinių pažiūrų atstovų pajėgos užtvėrė kelią sero Oswaldo Mosley‘io vadovaujamų britų fašistų eisenai. Fašistai nepraėjo ir tai laikoma šios ideologijos plitimo Britanijoje sustabdymu. Šis įvykis skambiai vadinamas Cable Street gatvės mūšiu, nors jo metu nežuvo nė vienas žmogus. Kai kas sako, kad toks pavadinimas yra per skambus, o pats įvykis ypatingai neįtakojo Britanijos istorijos. Palikime šiuos klausimus spręsti istorikams, o patys pasigrožėkime per visą buvusio rajono savivaldybės pastato sieną nupaišytu įspūdingu piešiniu, skirtu minėtų neramumų atminimui. Šio kūrinio autorius vietinis menininkas Dave‘as Binningtonas įkvėpimo sėmėsi iš žymaus meksikiečių dailininko Diego Rivera‘os.
Iš „mūšio“ lauko į kaimo kapines
Iš kiemo, kuriame yra siena su įamžintais Cable Street gatvės mūšio vaizdais pro vartelius su bengališku užrašu patenkame į ramų ir gražų parkelį, kuriame stovi trijų šimtų metų senumo bažnyčia, pavadinimu St. George in The East. Per karą į šią bažnyčia pataikė vokiečių bomba (vėl tie nelemti fašistai :)). Visas bažnyčios vidus sudegė, bet išorinės sienos ir bokštai liko. Šiuo metu pastatas yra restauruotas ir vėl veikia kaip bažnyčia. Atkreipkite dėmesį į parkelio pasieniuose sudėtus antkapius – visas plotas aplink bažnyčią daugelį metų buvo naudojamas kaip kapinės.
Dar vienas įdomus faktas apie šią, Wappingo pašonėje esančią bažnyčią – ją suprojektavo ir pastatė žymus britų architektas Nicholas Hawksmooras. Tai – viena iš šešių Londone pastatytų N.Hawksmooro bažnyčių. Beje, jis yra ir žymiosios Vestminsterio abatijos atnaujinimo autorius. Būtent jis suprojektavo gražiuosius abatijos vakarinės pusės bokštus.
Ten, kur jūros ir spaudos kvapas stipriausias
Išeiname iš St. George in The East bažnyčios kiemo, kertame kelią The Highway ir patenkame į Wapping Lane gatvę. Pagaliau mes pasiekėme patį Wappingo rajoną. Nebloga įžanga straipsniui apie šį rajoną? 🙂 Tikiuosi, dar nepavargote skaityti ir nepavargsite eidami mano aprašytu taku.
Eidami Wapping Lane, atkreipkite dėmesį į tai, kokios skirtingos šios gatvės pusės – kairėje stovi modernūs daugiabučiai namai, o dešinėje – senovinė siena. Visas Wappingo rajonas yra senovės ir modernumo mišinys. Nors seni, apleisti uosto pastatai buvo paversti brangiais butais, rajono gatvių išsidėstymas vis dar mena senus laikus – siauros gatvelės kertasi su kanalais, kuriais iš Temzės prekės būdavo gabenamos į čia stovėjusius (ir tebestovinčius) sandėlius. Tiesa, dalis kanalų buvo užkasta ir vandens kelių jau nėra tiek daug, kaip kartais norėtųsi.
Einant Wapping Lane gatve, turėtų kilti klausimas – kas čia per siena gatvės dešinėje. Šiek tiek paėjus į priekį viskas paaiškės – didžiulis užrašas skelbia: Tobacco Dock. Daugelį metų šioje teritorijoje buvo iš tolimų kraštų laivais atvežamo tabako sandėliai, tačiau jų, kaip ir daugelio senojo Londono uosto pastatų, laukė tas pats likimas – beveik visą XX amžių jie stovėjo apleisti. 90-ųjų pradžioje apsukrūs verslininkai bandė tabako doko teritorijoje atidaryti didelį prekybos centrą, bet ši idėja nepasitvirtino, nes Wappingo rajonas buvo… per ramus. Už tabako doko stovi didžiulė spaustuvė, kurioje spausdinamas bulvarinis laikraštis The Sun ir kiti News International grupei priklausantys leidiniai.
Alaus pinta ir kartuvės upės krantinėje
Prasiėję pro Wapping Lane apžiūrėję senus ir naujus rajono pastatus bei šalia tabako doko kanale stovinčius butaforinius senovinius laivus, pasiekiame pagrindinę Wappingo gatvę labai „nenuspėjamu“ pavadinimu Wapping High Street 🙂 Šalia Wapping Lane ir Wapping High Street gatvių sankryžos yra įėjimas į metro stotį. Jei tingite daug vaikščioti, savo pažintį su rajonu galite pradėti būtent nuo šios stoties.
Priėję minėtą sankryžą, sukame į dešinę ir lėtai vietine Hight Street gatve einame darydamiesi į kairę. Kodėl būtent į kairę? O todėl, kad tarp senovinių namų yra praėjimų, kuriais galima pasiekti laiptus, vedančius prie pat Temzės. Nusileisti prie upės rekomenduoju visiems, ypač atoslūgio metu, kai vanduo yra pasitraukęs. Niekas taip neatpalaiduoja, kaip vaikščiojimas Temzės dugnu apžiūrinėjant įvairių senovinių daiktų liekanas. Rimtai 🙂 Patys namai nuo upės irgi atrodo įspūdingai – per šimtus metų dumblu apaugusios sienos, senovinių įrengimų laivams švartuotis liekanos, kreivi langai, neaiškios paskirties durys.
Kokia gi Anglija be pintos šalto alaus? Aplankyti vieną iš trijų istorinių Wappingo užeigų tiesiog būtina. Ir ne vien dėl alaus. Pro barų langus atsiveria įspūdingi Temzės vaizdai. Jei diena graži, tokiame bare laisvai galima praleisti visą dieną spoksant pro langą.
Rekomenduoju barą pavadinimu The Captain Kidd. Šis senoviniame name įsikūręs baras yra vidurinis iš trijų legendinių Wappingo pakrantės „pubų“. Nuo jo arčiau centro stovi Town of Ramsgate, o į priešingą pusę, už Wapping metro stoties – The Prospect of Whitby. Niekas nežino, kada šie trys barai atsidarė, bet visi sutinka, kad tai įvyko ne prieš šimtą ir ne prieš du šimtus metų.
Baro The Captain Kidd pavadinimo kilmė yra tiesiogiai susijusi su pačiu rajonu. Škotas Williamas Kiddas buvo laivo, su kuriuo išmaišė visą pasaulį, kapitonas. Po vienos iš savo ilgų kelionių, Kiddas grįžo į Londoną ir čia buvo apkaltintas piratavimu. Tais laikais nuo piratų būdavo vienintelis vaistas – kartuvės. Teismas pripažino Kiddą kaltu ir skyrė griežčiausią bausmę. Jis buvo pakartas netoli baro stovėjusiose pakrantės kartuvėse. Jo kūnas kabėjo tol, kol buvo tris kartus apsemtas grįžtančio Temzės potvynio vandens.
Gal grįžtame prie malonesnių dalykų 🙂 Siūlau bare The Captain Kidd įsitaisysi antrajame aukšte (vaizdas geresnis) ir užsisakyti smulkios daryklos gamybos lengvo alučio. Prašviesinę gyvenimą pinta alaus, taure vyno ar tiesiog arbata, žygiuojame pakrante toliau iki Londono vandens policijos pastato. Iš šalia esančio skverelio galima apžiūrėti visą vandens policijos prieplauką su prišvartuotais kateriais bei dar pasigrožėti nuostabiais Temzės vaizdai. Kad ir kaip būtų gaila, bet čia savo pasivaikščiojimą ir bagiame.Apie Wappingą būtų galima rašyti ir daugiau – čia rasite įdomių kavinių, meno galerijų. Wappingas iš visiškai apleisto dokų kvartalo baigia pavirsti ramiu europietišku (bet todėl nepigiu) rajonu, kuriame galima gražiai praleisti visą dieną.
Specialiai Buvauten.lt – Remigijus Kostrovickas (www.cepelinas.co.uk)
One thought on “Wappingas – piratai, fašistai, Bangladešas ir visiška ramybė”