Savaitgalis Anglijoje: Doverio baltosios uolos ir karo tuneliai

Kartais užtenka kelių valandų pasivaikščiojimo tokioje vietoje, kad atsigautų kūnas ir mintys – vėjas, kedendamas plaukus, išpučia visus rūpesčius, susukaupusius galvoje, o puikius vaizdus pamačiusios akys vėl ima spindėti… Štai ką mūsų akys matė, kai nuvykom prie Doverio baltųjų uolų – štai kodėl į Doverį verta užsukti ne tik išplaukiant keltu.

Ilgą laiką Anglijos pakrantės miestas Doveris, esantis Kento grafystėje, mums asocijavosi tik su keltu į Prancūziją. Doveryje buvom labai daug kartų, bet tik uoste, kai plaukdavom į Prancūziją. Šis apsilankymas buvo kitoks – tai buvo pirmas kartas, kai atvykom į Doverį, bet  niekur neplaukėme.

Pietinėje Britanijos pakrantėje esam aplankę daugelį nuostabiai gražių vietų, pavyzdžiui, Kornvalį, Durdle Door, Old Harry Rocks, Vaito salą… Bet Doverio uolos, daug arčiau mūsų namų, liko viena paskutinių neaplankytų įdomių vietų toje pakrantėje.

Taigi vieną angliškos vasaros sekmadienį išsiruošėm pamatyti Doverio baltąsias uolas (White Cliffs of Dover). Ši, National Trust saugoma ir administruojama pakrantė, yra visai šalia Doverio uosto, iš kurio keltai plaukia į Europos žemyną.  Atvykus automobiliu, reikės sumokėti 3,5 £ aikštelės mokestį, ir tuomet jau galima leistis į žygį kalkakmenio uolų pakraščiais.

Vos pradėjus eiti pakrante, Dalius klausė: – „Kodėl mes čia dar nebuvom?!“. Iš tikrųjų, kodėl?  Nes vaizdai čia fantastiški! Doverio pakrantės skardžiai nė kiek nenusileidžia Beachy Head pakrantei ar Seven Sisters kalvoms.

Doverio pakrantės baltosios uolos yra pirmasis dalykas, kurį pamato keltais iš Prancūzijos atplaukiantys keliautojai. Tai lyg Doverio ar net visos Anglijos vizitinė kortelė. Bet iš toli šios kalvos neatrodo taip įspūdingai ir dramatiškai, kaip užlipus ant jų. Stačias kalkakmenio uolas, kurių aukštis vietomis siekia 110 metrų, skalauja mėlynas  vanduo. Prieiti arčiau krašto iš pradžių nejauku, bet nebe taip baisu, kaip buvo pirmąjį kartą, kai buvau panašioje vietoje prie baltųjų uolų, tas buvo Beachy Head prieš keletą metų.

Bet atsargumas tokioje vietoje gėdos nedaro, ypač matant uolas, atsiskyrusias nuo pakrantės. Taip po truputį, kasmet po kelis milimetrus ar centrimetrus, skardžiai trupa žemyn į jūrą.

Atrakcija, kurios rekomenduojame nepraleisti atvykus prie Doverio baltųjų uolų – II pasaulinio karo tuneliai Fan Bay Deep Shelter. Šie tuneliai, pastatyti 1940 m.,  viešai prieinami tapo visai neseniai – po to, kai 2012 metais National Trust įsigijo žemę aplink šiuos tunelius, savanoriai ėmėsi darbo. Per 18 mėnesių tuneliai buvo atkasti ir išvalyti, ir dabar juose organizuojamos ekskursijos.

Įėjimas ir 45 min. ekskursija su gidu po šiuos tunelius, kurie yra 23 metrai po žeme, kainuoja 10 £ vienam. Ekskursija tikrai verta šios kainos, jei suprantate angliškai – įdomu ne tik po pačius tunelius pasivaikščioti, bet ir sužinoti įdomių faktų apie tai, kam, kaip ir kodėl buvo iškasti bei naudojami šie tuneliai.

Išlindus iš tamsių, vėsių ir drėgnų tunelių atgal į dienos šviesą, takeliai palei pakrantę vedė tolyn link South Foreland švyturio. Doverio uostas tolo, pakrantės takas vingiavo aukštyn ir žemyn, atvesdamas prie viena už kitą gražesnių panoramų ir skardžių. Kai kuriose vietose buvo gera tiesiog prisėsti ir gėrėtis baltų uolų ir žydro vandens kontrastu, stebėti iš Doverio ir į Doverį plaukiančius laivus ir keltus.

Artėdami prie švyturio abu prisiminėm, kad nieko nevalgėm nuo pusryčių. Tą rytą į Doverį išsiruošėm nieko iš anksto neplanavę, tai maistu kelionei nepasirūpinom. Pasivaikščiojus pakrantėmis ir po ekskursijos tuneliuose, būtų buvę idealu papiknikauti prisėdus ant skardžio krašto.

Tačiau žinojom, kad švyturyje veikia kavinukė, arba tiksliau, arbatinė – Mrs Knotts Tea Room, kur galima gauti tradicinės popiečio arbatėlės iš porcelianinių puodelių su pyragaičiais. Tikėjomės ten gauti ką nors užkąsti, bet įėjus ir pamačius gal 30 žmonių eilę, net valgyti nebesinorėjo.

Tad teko pasitenkinti ledais iš kioskelio šalia švyturio, ir tas buvo kaip dejavu – kai pirmą kartą buvome prie baltųjų uolų Beachy Head, lygiai taip pat įveikę kelią pakrantėmis iki Belle Tout švyturio, sėdėjome ir mėgavomės ledais. Jau tampa tradicija: balti skardžiai, švyturiai ir ledai 🙂

Nuo švyturio, kuris yra apie 2 mylios nuo automobilių stovėjimo aikštelės, sukome atgal ir dar tikėjomės nusileisti žemyn prie jūros, laipteliais uolos siena. Ši vieta pažymėta žemėlapyje, bet priėjus arčiau, teko nusivilti – takas žemyn į pakrantę uždarytas. Pasirodo, 2013 metais buvo nemaža griūtis, dėl kurios į vandenį nugarmėjo dalis tako, vedusio žemyn į Langdon Bay pakrantę.

Nuo baltųjų skardžių šalia Doverio uosto matosi didžiulė pilis.  Tai Doverio pilis (Dover Castle), viena didžiausių Anglijoje, taip pat su požeminiais tuneliais, kurie buvo naudojami karo metu.  Mes į pilį nebeužsukome, buvo per mažai laiko. O kai oras geras, dažniausiai renkamės praleisti daugiau laiko po atviru dangumi, o pilis, muziejus ir bažnyčias paliekam lietingam orui.

Apie Doverio pilį labai išsamus pasakojimas yra Kūtvėlos blog’e, tai jei ruošiatės aplankyti, rekomenduoju paskaityti. O kita naudinga informacija apie pilį – čia>>.

Doverio kalvas rasite adresu Langdon Cliffs, Upper Road, Dover, Kent, CT16 1HJ.

Artimiausia traukinių stotis yra Dover Priory, kurią galima pasiekti traukiniais iš London St Pancras, London Victoria arba London Charing Cross stočių. Nuo stoties iki kalvų – apie 2 mylios kelio.

[wpsgallery]