Koso sala: kai rudenį norisi maudynių ir saulės

„Po vasaros, atėjus lietingam rudeniui, taip ir norisi kur nors ištrūkti nuo darbų, rutinos, norisi poilsio ir saulės. Manau, kiekvienas pasvajojame apie gultą prie baseino su kokteiliu ar gera knyga rankoje. Mes buvome vieni iš tokių svajotojų, todėl, pradėję žiūrėti, kur čia spalį paatostogauti, išsirinkome Koso salą,“ – taip savo įspūdžius iš atostogų Graikijos saloje pradeda Viktorija.

Graikijai priklausanti Koso sala – trečia pagal dydį sala Dodekaneso salyne, gana populiari tarp turistų. Manau, kad esat girdėję, kad Koso sala žinoma kaip medicinos tėčio – Hipokrato – gimtinė, na o jei nebuvot to girdėję, jau išgirdot. Koso sala nėra labai didelė, apie 40 km ilgio, tai nuo vieno salos galo nulėkti į kitą tikrai ilgai neužtrunka. Aišku, su sustojimais apžiūrint vieną gyvenvietę, kitą gyvenvietę, o dar įsiamžinti vienoje, kitoje vietoje laiko atims daugiau, bet juk atostogos, niekur neskubam!

Skrisdami kalbėjom, kad pirmąsias dvi dienas skirsime poilsiui ir iš viešbučio teritorijos kojos nekelsim, tačiau jau pirmąją dieną, kai buvome pažadinti gyvų žadintuvų – gaidžių „kakariekū“ ir karvių „mūūū“, ir ryte keletą valandų pagulėjus prie baseino, pradėjo „kaisti padai”. Panagrinėję žemėlapį, nusprendėme išsinuomoti dviračius ir lėkti apžiūrėti Zia kaimelį, kuris įsikūręs ant aukšto Dikeos kalno.  Buvom skaitę, kad Zia kaimelis populiarus tuo, kad nuo jo vakarais atsiveria nuostabus saulėlydis. Tuo metu ant kalno būna turbūt daugiausiai žmonių per visą dieną.

Šio kaimelio aplankymui pasirinkome puikų transportą – dviračius! Dviračius galvojome nuomotis viešbutyje, kuriame gyvenome, nuoma vienai dienai vienam dviračiui viešbutis siūlė už 8 eurus, bet tą dieną dviračių nebeturėjo. Nuėjom į nuomos punktą toje pačioje gatvėje, ir ten gavome du dviračius visai dienai už 8 eurus. Todėl, kad neapsigautumėt dėl kainų, pirma geriau pasiklausinėti keliose vietose.

Nuomos punkte sulaukėme klausimo, kur važiuosime, kai pasakėm, kad į Zią kaimelį, vyrukas pasijuokė ir palinkėjo sėkmės.  Likom nesupratę, kas čia tokio juokingo, bet po poros kilometrų, kai jėgų nebebuvo minti į vieną įkalnę, kitą įkalnę, kai net nuo  dviračio teko nulipti, juoko priežastis tapo aiški. Paskui sunkioji mynimo priežastis tapo aiški, kai apžiūrėję vieną dviratį pamatėm, kad nustatytas sunkiausias bėgis, bet kam gi nepasitaiko, o ir sportas – sveikata, net per atostogas!

8 km atstumą mynėm pusantros valandos, bet tikrai buvo verta! Nepamirškit Zia kaimelyje aplankyti ir jame įsikūrusio Natural Traditional park (daugiau informacijos apie šį parką: www.kosnaturalpark.gr, įėjimas suaugusiam 3 eurai, vaikui – 1,5 euro). Parke yra kavinukė, kurioje galite pasimėgauti kava, ledais ir gražiu gamtos vaizdu. Pagrindinėje gatvelėje (iš tikrųjų, gatvelė ten tik viena) galima įsigyti lauktuvių – magnetukų, raktų pakabukų, gražių puodelų su asiliukais,  populiariosios kempinės ir daug gaminių iš alyvuogių aliejaus. O apie saulėlydį tik vienas žodis su trim skiemenim –  nuo-sta-bu!

Po vienos tinginio dienos prie baseino, nusprendėme, kad pats laikas aplankyti Koso miestelį. Nuo Marmari, kur buvome apsistoję, važiuoja autobusas, tai šią transporto priemonę ir pasirinkome. Nepamirškite, kad autobusai nevažiuoja labai dažnai, tai geriau laikus susižiūrėti iš anksto, kad dienos planai nesugriūtų. Bilieto kaina į vieną pusę – 2,10 euro.

Panaršę žemėlapį ir apžiūrėję vietoves, ką norėtume aplankyti, pamatėme, kad pėstute reikėtų daug vaikščioti, todėl nusprendėme vėl išsinuomoti dviračius. Šį kartą tikėjomės, kad važiavimas bus šiek tiek lengvesnis ir ne tiek kalnuotas 🙂  Pavaikščioję susiradome vieną punktą, kur nuomoja dviračius. Dienai vienas dviratis kainuoja 3 eurus, kaip užstatą gavome palikti vieno asmens dokumentą.

Koso saloje pasigrožėjome gražiu uostu su gražiausiais laiveliais, pravažiavome ir pasigrožėjome Neratzia pilimi, kuri pasitinka laivus, atplaukiančius į uostą, pravažiavome uosto pakrantę. Tuo metu pakrantė buvo pilna palapinių su ten apsistojusiais pabėgėliais. Dėl to didelio noro sustoti ir pavaikščioti nebuvo.

Koso miestelyje aplankėme Odeoną (Ancient Odeum), muzikinių ir teatro renginių vietą. Istorija byloja, kad šią vietą iš graikų perėmę romėnai, ją naudojo gladiatorių kautynėms.

Paskutinis  mynimo dviračiu taškas buvo apžiūrėti Asklepiono šventovės. Tai buvusi poilsio vieta ir puiki vieta pasimėgauti dar vienu Koso salos kraštovaizdžiu, iš kurios matosi Turkija. Iėjimas į Asklepioną – 4 eurai.

Sugalvoję papietauti Kose, tai galėsite padaryti pagrindinėje gatvėje prie uosto, kur kavinės, restoranai vienas prie kito, tik rinkis. Jau einant gatve, restoranų darbuotojai pasitinka mojuodami rankom, su šypsenom ir dienos pasiūlymais. Išsirinkę vieną su vaizdu į uostą nusprendėme išbandyti kažka vietinio, tai išbandėme Gyros – kažkas panašaus kaip Lietuvoje kebabai lėkštėje, bulvytės fri, salotos.

Jei pėsčiomis noro vaikščioti nėra, bet lengvam sportui su dviračiais nenusiteikę, Kosą apžiūrėti galima kitaip – po miestelio pagrindines vietas kursuoja raudonasis traukinukas, kuris už kelis eurus jus mielai pavežios.

Iš Koso salos galima persikelti į Turkijos miestelį Bodrumą. Kelionės būna kiekvieną dieną, tik geriausia iš anksto susižinoti išvykimo laiką, ko mes nepadarėme, ir dėl to Bodrumo neaplankėme. Šiai kelionei būtinas asmens dokumentas. Taip pat iš Koso uosto vyksta kelionės ir į kitas Graikijos salas – Nisyros, Rhodos, Kalymnos, Samos…

Dviračius išbandėm, viešąjį transportą išbandėm, tad kitą dieną salą apžiūrėti nusprendėme keturračiais. Per kelias dienas jų tiek prisižiūrėjom, kad negalėjome nepabandyti  – atrodo, kad ši transporto priemonė yra pati populiariausia Kose.

Nusprendėme aplankyti linksmuolį vyruką nuomos punkte, kuris juokėsi iš mūsų kelionės į Zia kaimelį. Mus pasitiko su šypsena ir, užsipildę popierius, pasižadėję, kad nelakstysime per smėlį, parodę vairuotojo pažymėjimus (neturi  vairuotojo pažymėjimo – keturračio neišsinuomosi) ir susimokėję 40 eurų dienai, pajudėjome į kitą salos galą – Kardameną, Kefalos.

Keturratį pasiemėme su 2 litrais kuro bake, tiek pat turėjome ir grąžinti. Pradėję dienos kelionę, papildėme baką 10 litrų, judant link Kardamenos rodyklė pradėjo žymiai kristi, tai nenorėdami kur ant kokio kalno užstrigti, galvojom, ką jau, pildom dar kartą, kad paskui nebūtų problemų.

Papildėme dar 9 litrais ir jau kiek važiuojam, tiek važiuojam – rodyklė nebekrenta. Supratom, kad linksmuolis nuomos punkte bus dar linksmesnis, kai keturratį grąžinsime su daugiau nei 2 litrais. O gal tai vietinių triukas, išgąsdinti turistą ir atgauti nuomojamą priemonę su daugiau kuro? O va, kodėl tik į rodyklę žiūrėjome, bet bako nepatikrinome, tai dar ir šiai dienai atsakymo nežinom. Ko nepasitaiko 🙂

Tikėjomės iš Kardamenos tą pačią dieną persikelti į Nisyros salą, bet nepavyko, uoste sužinojom, kad keltas plaukia vieną kartą ryte ir vakare grįžta atgal. Labai nenusiminėm, nes ir taip turėjom, ką aplankyti.

Kardamenos paplūdimys mus sužavėjo – smėlis, žydra pakrantė ir nesimatė nė vieno žmogaus, tai galėjom pasijausti kaip negyvenamoje saloje.

Pavaikščiojome po vietines gatveles, apžiūrėjom suvenyrų parduotuves, nupirkom lauktuvių ir pajudėjom link Kefalos. Žemėlapyje užmatėm aukštą tašką – Lathra 427 m tai nusprendėm kad nuo ten ir matysis gražus salos kraštovaizdis. Ir tikrai, neklydom. Taip ir norėjosi atsisėsti ir sėdėti bei grožėtis vaizdu visą dieną iki kol saulė nusileis…

Tačiau šio malonumo sau neleidome, nes pagalvojome, kad neaplankėme dar vienos labai svarbios vietos Koso saloje – karštųjų versmių (Embros Thermes)! Karštosios versmės populiarios tuo, kad vieta įsikūrusi šalia jūros ir žmonės tiki, kad jos turi gydomųjų savybių. Vietovė neturi labai didelio grožio, kvapas irgi gali užspausti nosį, bet įdomu įmerkus kojas žiūrėti į vandenį ir matyti kaip kyla burbuliukai. Ilgai neišbuvome – kas pabėgo dėl kvapo, kas dėl karščio.

Šios versmės įsikūrusios 12 km nuo Koso miestelio, jas pasiekti galite autobusu, kurie kursuoja iš Koso arba savo transporto priemone. Mes karštąsias versmes norėjome aplankyti tą dieną, kai lankėme Koso miestelį ir buvom išsinuomoję dviračius, bet po mynimo į Asklepiono šventovę, buvo nuspręsta, kad “nėra čia ko per atostogas per daug sportuoti ir per karščius save kankinti”.

Keturratį atidavėm su visais keturiais ratais, be jokių nuostolių (nors nedaug trūko, kad galėjo ir kitaip pasibaigti, juk visko gali pasitaikyti, kai už vairo moteris) ir beveik daugiau nei puse bako kuro. Smagiai ir greitai lekiant Graikijoje patyrėm tą šaltį, nuo kurio net dantim kalenom, ir tikrai ne perkeltine prasme! Išvažiavus ryte, kai saulė kaitino, nekilo net minčių, kad vėliau gali būti šalta… O lekiant prie versmių, paskui nuo versmių, 70km/h greičiu, tik su maikutėm trumpom rankovėm, vėjas nebuvo toks draugiškas kaip saulė! Net ir dabar atsiminus dar girdžiu tą dantų kalenimą “tik tik tik tik tik“…

Nusipirkę kelionę spalio pirmai savaitei, svarstėm, ar orai bus geri, nes sezonas į pabaigą. Bet nenusivylėme – dienos buvo gražios ir šiltos, mėgavomės 25-27 laipsnių temperatūra. Vakarai jau buvo vėsoki, tai prireikė šiltesnio megztuko. Merginos, neprisikraukit daug suknelių, nes paskui ir pas jus jos liks lagamine verkti, kaip mano verkė… 🙂

Lėktuvo bilietus įsigijome tiesiogiai iš Ryanair. Skridome iš London Stansted oro uosto, skrydžių į Kosą yra ir iš Lietuvos Kauno oro uosto.

Viešbutį nuomojomės per www.summervillagekos.com. Rekomendacijos dėl viešbučio būtų tokios: savininkai labai paslaugūs ir malonūs žmonės, duodam 5 balus! Maitinimas – tikrai liksit pavalgę! Vieną dieną skaniau, kitą sūriau, bet kadangi mes ne tokie išlepinti, tai duodam 4 balus! Daugiau viešbučių pasiūlymų galite rasti www.booking.com puslapyje.

Trumpai ir aiškiai – mums patiko Koso saloje! Verta aplankyti ir akis po gražius vaizdus paganyti!

Nuotraukų ir teksto autorė: Viktorija Galminaitė

[wpsgallery]