Kur geriausia pravėdinti nuo rutinos ir darbų pavargusią galvą? Vėjų saloje Fuerteventūroje! Keliauti saloje lengva, gamta ir paplūdimiai stulbinantys, pramogų netrūksta, bet sala nėra sausakimša turistų – idealus derinys kokybiškam poilsiui.
Fuerteventūra mūsų prisiminimuose visada užims ypatingą vietą. Per tiek kelionių metų nė kartą nebuvome Kanarų salose – šią spragą taisome Fuerteventūroje. Prieš kelionę pažiūrėję kelias laidas apie šią salą, nudžiugome – tai labiausiai laukinė, tinkama aktyviam poilsiui ir mažiausiai sukurortinta iš keturių didžiųjų Kanarų salų. Tokios vietos mums labiausiai patinka.
Gražiausias vietas iš salos sudėjome į šį video, o plačiau apie kelionės įspūdžius – skaitykite toliau 🙂
Pirmomis dienomis saloje vis stebėjomės „pliku“ kraštovaizdžiu, be augalų ir gyvūnų. Palmės, žolė ir gėlės auga tik urbanizuotose vietose, o už miestų – visiška dykynė, su kur ne kur išaugusiais dygliakrūmiais. Gyvūnų irgi nesimato, kol neatkreipi dėmesio į ožkas kalnuose, driežiukus ant žemės ir vikrias berberines voveres. Draugai gamtininkai sako, kad jas į Kanarų salas iš Afrikos atvežė piratai. Dabar ši rūšis saloje – invazinė, turistų prašoma voverių nemaitinti, kad jų populiacija nedidėtų. Anot įspėjamų ženklų, jos pridaro žalos augalams ir agrikultūrai. Bet nei tos agrikultūros, nei daug augalų saloje nematyti, gal voverės jau viską suėdė? Pasijuokėm ir pasidžiaugėm vikriomis voverėmis, bet suprantame, kad vietinių draudimų reikia paisyti.
Mums tokie dykumų ir kalnų kraštovaizdžiai labai patinka. O dar kai kiekvienas smėlio ar uolų plotelis veda link jūros ir nuo kiekvieno kalno matosi gražiausi paplūdimiai. Jų saloje tikrai netrūksta – Fuerteventūra turi daugiau kaip 300 kilometrų pakrantės. Salą skalauja Atlanto vandenynas, vakarinėje dalyje bangos didžiulės, o rytuose yra daugiau ramesnių paplūdimių, tinkamų maudynėms.
Antroji pagal dydį Kanarų sala pasitinka su malonia šiluma ir gaiviu vėju – kovo mėnesį oras nuostabus. Dieną šildo saulė, vakarais atvėsta. Per savo kelionę to žymaus Fuerteventūros vėjo nepatyrėme, buvo gana ramios dienos.
Keliauti saloje automobiliu lengva – Fuerteventūros keliai puikūs. Per kelionę apvažiavome beveik visą 1660 kv.km dydžio salą. Tiesa, prie kai kurių lankytinų vietų reikėjo šiek tiek pavažiuoti žvyrkeliais, bet nieko ekstremalaus. Salos ilgis – apie 100 km, o plačiausia vieta – apie 31 km.
Pirmosiomis dienomis apsistojome jaukiame miestelyje Gran Tarajal, atokiau nuo populiarių kurortų. Iš čia patogu pasiekti lankytinas vietas apatinėje salos dalyje: La Pared, Ajuy, Costa Calma, Jandia gamtos parką su aukščiausiais salos kalnais ir Cofete paplūdimį.
Neturistiniame miestelyje viešbučių beveik nėra, tad įsikūrę privačiai nuomojamuose apartamentuose, pasijutome lyg čia gyventume. Keliaudami užsienyje mėgstame bent vieną kitą vakarienę ar pusryčius pasiruošti patys, nueiti į parduotuvę ar turgų, pabūti tarp vietinių ir jų kasdienybės. Toks trumpas ‘pagyvenimas’ kitur, ko kurortuose ar viešbučiuose nepajusi.
Restorano, kuriame vakarieniavome pirmąjį vakarą, šeimininkas pasakojo apie lietuvius, kurie gyvena miestelyje arba netoli jo, minėjo ir kelis žymius vardus. Lietuviai į Fuerteventūrą atvyksta ilgam, arba tik peržiemoti, arba praleisti motinystės atostogų. Neslėpsiu, šiek tiek pavydu. Valgydami pusryčius pakrantės kavinėje, stebime nerūpestingus miestelio gyventojus: vedžiojančius šunis, sportuojančius paplūdimyje, ar tiesiog prisėdusius pasimėgauti pokalbiu, saule ir kava. Ne savaitgalį, o darbo dieną. Aišku, būdami salos svečiai, matome tik gražų fasadą, bet kasdienybė su saule ir jūra turbūt malonesnė, ar ne taip?
Nuvykę į vakarinę salos dalį, La Pared paplūdimį saulėlydžiui, išvydome stiprių vandenyno bangų skalaujamą pakrantę. Ši vieta tinkama banglentininkams, tai viena iš populiariausių vietų saloje mėgstantiems banglenčių sportą. Palydėję saulę vakarinėje pakrantėje, sustojome apžvalgos aikštelėje kalnuose, kuri yra geriausia vieta sutemus stebėti Fuerteventūros dangų – tai Mirador Astronomico de Sicasumbre. Aplink visiškai nėra šviesos šaltinių, tad žvaigždės ir kiti dangaus objektai matosi labai ryškiai.
Keliaudami Fuerteventūroje atkreipėme dėmesį turbūt į kiekvieną kemperį saloje – patys Škotijoje mėgstame šį kelionių būdą. Fuerteventūra atrodo įdomi kelionėms kemperiu, vaizdingų sustojimų ir nakvynių vietų tikrai netrūksta. Bet neatrodo, kad saloje yra oficialių kempingų, tik vietos, kuriose leidžiama kempingauti – Zona Acampada.
Salos pietuose aplankėme gražiausius paplūdimius. Vienas iš jų – Playa de Sokovento del Jandia. Smėlio kopos ir neįtikėtino žydrumo bei skaidrumo vanduo. Čia puiki vieta maudynėms, nes bangos gana ramios.
Netoliese yra labai įspūdinga pakrantė, jūros bangų suformuotas smiltainio krantas. Galima pasivaikščioti takeliu, bet šalia skardžių būkite atsargūs, smėlis ant uolų gana slidus. Šią vietą rasite Costa Calma pakrantėje, į Google žemėlapius įvedę Mirador Atlantico.
Kita pakrantė, turbūt žymiausia Fuerteventūroje – Playa de Cofete, viena sunkiausiai pasiekiamų saloje, priklausomai nuo to, kokį kelią pasirinksite. Iki Jandia gamtos parke esančio paplūdimio galima važiuoti žvyrkeliu apie 19 km, arba eiti pėsčiomis per kalnus. Spėkite, ką mes pasirinkome?
Žygis per kalnus iki Cofete paplūdimio trunka apie 1,5-2 val. 6 km į vieną pusę, o atgal galima grįžti autobusu (važiuoja du kartus per dieną) arba pareiti tuo pačiu taku. Mes pasirinkome eiti pirmyn ir atgal, kad dar kartą pasigrožėtume tuo nuostabiu vaizdu, kuris atsiveria pakilus į kalnus. Toje vietoje galima matyti vakarinę ir rytinę salos pakrantes. Netoliese yra aukščiausias Fuerteventūros kalnas – 807 m aukščio Pico de Zarza.
Kilometrus besitęsiantis Cofete paplūdimys – visiškai laukinis, nuo kitų salos vietų atskirtas aukštų kalnų. Cofete gyvenvietėje tėra keli nameliai ir vienas restoranas. O nusprendus išsimaudyti, čia reikia būti atsargiems – bangos kelių metrų aukščio, ir pavojingos dėl labai stiprių srovių, traukiančių gilyn į jūrą.
Dar viena įspūdinga vieta vakarinėje salos dalyje – juodo smėlio Ajuy pakrantė. Takeliais palei kranto skardžius galima nueiti iki gamtos kūrinių – dviejų jūros urvų. Vieno iš jų kontūrai primena Lietuvos žemėlapį. Į Ajuy geriausia vykti ryte arba vakarop, dieną turistų srautai gali būti dideli – Ajuy miestelis mažas, bet populiarus.
Iš pakrantės važiuojame į salos vidurį, kur yra Barranco de las Penitas. Tai išdžiūvusi upės vaga, kurioje slepiasi mažytė koplytėlė – ermita. Sako, kad koplytėlėje palikus užrašytą norą, jis išsipildys. Baltos koplytėlės sienos aprašytos norais ir maldomis, prie žvakių paliktos žmonių nuotraukos, kryželiai ir kitokios relikvijos. Tokia maža patalpa, bet daugeliui suteikianti didelę viltį.
Netoli koplytėlės yra šiek tiek sunkiau pasiekiamas gamtos stebuklas – smiltainio arka (Arco de las Penitas), kurią galima pamatyti įveikus statų akmenuotą taką. Įspūdinga vieta, labai rekomenduojame čia užlipti.
Važiuodami iš pietų į šiaurę, vingiuotais keliais per kalnus, sustojome pamatyti Fuerteventūros malūnų (molinas), kurie primena apie salos agrikultūrinę praeitį. Salos viduryje yra Betancuria, kuri gali drąsiai vadintis gražiausiu salos kaimeliu. Ispaniška architektūra, išpuoselėti augalai, jaukūs restoranai ir suvenyrų parduotuvės – verta užsukti pasidairyti bent trumpam.
Atvykus į Corralejo – didžiausią salos kurortą, po daug ramesnių ir autentiškesnių salos vietų, ištiko lengvas šokas. Pasijutome lyg patekę į Fuerteventūros Basanavičiaus gatvę – daug žmonių, parduotuvių, eilės iki restoranų su meniu penkiomis kalbomis; aplink tik viešbučiai, atostogų vilos ir apartamentai.
Visgi Corralejo atradome smagių pramogų ir sutikome įdomių žmonių. Iš čia patogu pasiekti šiaurinės salos įdomybes – popkornų paplūdimį, smėlio kopas, El Cotillo pakrantę, mistišką labirintą viduryje niekur, nuplaukti į Isla los Lobos ar Lanzarotės salą.
Mūsų tikslas salos šiaurėje buvo palaipioti Fuerteventūros vulkanų krateriais. Šie milijonus metų skaičiuojantys krateriai be galo dramatiški. Iki jų užlipti galima visai nesunkiai – trumpą žygį įveiktų tiek maži, tiek vyresni, bet vaizdai, atsiveriantys vaikštant kraterio kraštu – išties nežemiški. Mes lipome į Calderon Hondo ir į netoli esančią kalvelę, pamatyti kraterį iš kitos perspektyvos.
Paskutiniąją kelionės dieną ilsėjomės smėlio kopų apsuptyje. Dunas de Corralejo dengia net 25 kv. km plotą – tai didžiausios smėlio kopos visose Kanarų salose. Lapkričio mėnesį čia vyksta kasmetinis aitvarų festivalis.
Fuerteventūra tokia įvairiapusė ir įdomi, ir viskas gana arti – pasitaškęs vandenyno bangose, netrukus gali lipti į kalnus, tyrinėti kontrastingas salos pakrantes, pietauti ir vakarieniauti skirtingose salos pusėse. Bet laiko per daug ten nebus – ir mums tikrai būtų pravertusios kelios papildomos atostogų dienos. O gal tai reiškia, kad Fuerteventūra liks neišbraukta iš mūsų ateities kelionių sąrašo 🙂
Rekomendacijos:
Gran Tarajal – Atlantic Sea apartamentai
Gran Tarajal – Restaurante da Nonna
Betancuria – La Sombra
El Cotillo – La Azotea del Cotillo
Corralejo – La Taberna – Juan&Anna
Corralejo – Sunset Lounge
Automobilio nuoma – Autoreisen
