Barselona vakare tampa magiška ir užburia savo nuostabiais saulėlydžiais ir šviesomis. Tuo, kuo vakarinėje Barselonoje grožėjomės mes, tą siūlome pamatyti ir jums – šios vietos ir vaizdai įstrigo į atmintį ilgam.
Apžiūrėjus Barselonos grožybes (apie kurias rašėme čia>>) dienos šviesoje, būtina pamatyti ir vakarinį miestą. Siūlome jums nepražiopsoti nuostabių saulėlydžių Barselonoje – užlipus ant kokios aukštesnės kalvos mieste, pamatysit įspūdingų vaizdų.
Mes palydėti besileidžiančios saulės keliavome į nelabai turistinę vietą Barselonoje – į La Rovira bunkerius Guinardo parke. Šie bunkeriai, naudoti per civilinį karą, dabar yra apleisti, bet ten renkasi vietiniai ir šiek tiek turistų papiknikauti, pasigrožėti Barselonos vaizdais ir saulėlydžiais. Turistinėje literatūroje šita vietelė nepažymėta, apie ją perskaitėm vietinių rekomendacijose puslapyje spottedbylocals.com.
Norint pasiekti bunkerius, reikės šiek tiek lipti į kalną, bet patikėkite – verta. Pirmiausia, jei esate Barselonos centrinėje dalyje, likus bent valandai iki saulėlydžio, keliaukite šiaurinės miesto dalies link. Ten galima nuvažiuoti ir metro, taip būtų greičiau. Artimiausios stotelės – Alfonso X arba Guinardo.
Apie 17 val. vakaro mes buvome prie La Sagrada Familia bažnyčios ir nueiti iki La Rovira bunkerių užtrukome apie valandą (su įlipimu į kalną). Jau pusiaukelyje mums atsivėrė neapsakomo grožio Barselonos vaizdai – namų stogai, kuriuos šiltomis spalvomis nuspalvino besileidžianti saulė, ir tolumoje mėlynuojanti jūra.
Kol užkilome iki pačių bunkerių, saulė jau buvo gerokai pasislėpusi, bet dar spėjome kelias minutes pasigerėti vienu gražiausiu matytų saulėlydžių. Nuo šių bunkerių, tapusių apžvalgos aikštele, Barseloną galima apžiūrėti iš visų pusių.
La Rovira bunkerius rasite Guinardo parke, kildami aukštyn gatve Turó de la Rovira.
Viešint Barselonoje, vakare reikėtų nuvykti į Šv. Montžuiko (Sants-Montjuïc) rajoną. Geriausius vaizdus pamatysite turą pradėję nuo Ispanijos aikštės (Placa Espanya), kuri yra viena didžiausių aikščių Barselonoje.
Vos išlipus iš metro stoties Espanya, prieš akis iškilo įvairiaspalvėmis šviesomis apšviesta arena (Las Arenas). Šioje, 1900 metais pastatytoje arenoje vykdavo bulių kovos, o šiuo metu čia yra prekybos ir laisvalaikio centras.
Eidami toliau, pamatėm du didelius bokštus, vadinamus venecijietiškais bokštais (Torres Venecianes). 47 metrų auščio bokštai dvyniai, pastatyti 1929 metais, yra panašūs į Venecijoje esančią Šv. Morkaus katedros varpinę. Iš pradžių bokštais buvo galima naudotis kaip apžvalgos aikštelėmis, bet šiuo metu jie yra uždaryti ir dar apstatyti pastoliais, tai netgi tą panašumą su Venecijos varpine yra sunku pastebėti.
Šie du bokštai žymi gatvės Avinguda de la Reina Maria Cristina pradžią, kuri veda tiesiai prie nacionalinių rūmų (Palau Nacional). Šis pastatas, kuriame įkurtas Katalonijos meno muziejus, puikiai matomas nuo Ispanijos aikštės ir vakare atrodo ypač įspūdingai.
Eidami tiesiai palei nedidelius vandens fontanus, galiausiai priėjome įspūdingą reginį, mūsų to vakaro tikslą – magiškąjį Montžuiko fontaną (Font Màgica de Montjuïc). Tai tikras vandens, šviesų ir muzikos šou, pritraukiantis tūkstančius žiūrovų. Mums labai pasisekė, kad Barselonoje buvome penktadienį, kadangi šaltuoju metų laiku fontanas pagal muziką šoka tik penktadieniais ir šeštadieniais.
Šis fontanas, pastatytas 1929 metais, buvo restauruotas prieš 1992 metų Barselonos Olimpiadą, ir iki šiol pritraukia daugybę turistų. Rudenį ir žiemą fontano šou vyksta penktadieniais ir šeštadieniais nuo 19 iki 21 val., o pavasarį ir vasarą – nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, 21-23.30 val. Daugiau informacijos apie Barselonos fontaną rasite čia>>.
O štai taip atrodo magiškojo Barselonos fontano pasirodymas (vaizdas ne visai stabilus – operatoriui rankos virpėjo nuo gražių vaizdų) 🙂
Pažiūrėję fontano šou gal kokį pusvalandį, šiaip ne taip prasibrovėme pro minią ir užlipome prie nacionalinių rūmų pastato, esančio ant Montžuiko kalvos. Iš čia irgi galima stebėti šokantį fontaną ir vakarinės Barselonos panoramą, nuo čia matosi netgi toli, šiaurinėje Barselonos dalyje ant Tibidabo kalno stovinti bažnyčia.
Visos šios vietos neabejotinai būtų įdomios ir dieną, tačiau vakarinio miesto šviesos ir spalvos prideda dar daugiau žavesio.
Nors klajodami po Barseloną į tas pačias vietas dažniausiai nesugrįždavom, bet vieną miesto įžymybę pamatėme ir dienos šviesoje, ir vakare. Casa Batllo, žymusis kaulų namas, apie kurį daugiau pasakojome ankstesniame straipsnyje apie Barseloną, vakare atrodė dar įspūdingiau.
[wpsgallery]
