Ši kelionės po Italiją diena buvo visiškai kitokia, nei kitos – be jokio plano ir žemėlapio. Pavažinėję po Apuano alpes, užsukom į Luką, kuri mums buvo atradimas. Keliaujantiems po Italijos regioną Toskaną, siūlom neaplenkti šio įdomaus miesto.
Į Luką (Lucca), esančią Toskanoje, rekomenduojame nuvykti, jei lankotės netoliese esančiuose žymiuose Italijos miestuose Florencijoje, Pizoje ar penkiuose spalvotuose kaimuose Cinque terre.
Mūsų apsilankymas buvo visiškai netikėtas ir neplanuotas, apskritai, visa priešpaskutinė diena buvo skirtinga nuo kitų. Dažniausiai, taupydami laiką, ypač dideliuose miestuse, turime planą, ką pamatyti. O po Apuano alpes, ir paskui po Luką klaidžiojom be jokių išankstinių tikslų (na, išskyrus tikslą papietauti mieste).
Lukos senamiestis aptvertas aukšta akmenine tvora, tad automobilį teko palikti išorėje. Ši XVI a. pradėta statyti tvora, vadinama Mura di Lucca, yra Renesanso laikų paminklas. Skaičiau, kad Luka yra vienintelis Italijos miestas, kurio senamiestį vis dar juosia gynybinė siena.
Įėję į miestą, stebėjomės kaip čia tuščia ir ramu – atrodė, kad netgi veikiančio restorano nerasim. Bet situacija pasikeitė priėjus arčiau senamiesčio centro – pamatėm, kad ne toks jau tuščias šis miestas.
Lukos senamiestyje pastatai arti vienas kito, gatvelės siauros, toks jausmas, lyg būtum patekęs į labirintą. Tik priėjus kokią aikštę įmanoma apsižvalgyti aplink ir nuspręsti, kur eiti toliau. Vieninteliai kelrodžiai buvo keli miesto bokštai, nors ir šie savo panašumu gali suklaidinti.
Papietavę vietiniame restorane, patraukėm link Lukos arenos, ėjom palei ženklus, rodančius kryptį link amfiteatro, o priėję nustebom – tai buvo visiškai kitokia arena, nei matėme Puloje, Romoje ar Veronoje. Lukos arena yra ovaliai sustatyti namai, žiūrintys į aikštę. Šioje aikštėje daug restoranų ir parduotuvių, tai miesto centrinė aikštė.
Visą aikštę ir namus aplink ją įmanoma pamatyti tik iš viršaus, tad jei lankotės Lukoje, būtinai užlipkite į bokštą, pavyzdžiui, Torre Guinigi.
Tačiau vis dėlto toje vietoje, kurioje aplink ovalią aikštę (Piazza dell’Anfiteatro) stovi namai, tikro romėnų amfiteatro būta. Šis prieš 2000 m. pastatytas amfiteatras, talpinęs 10 tūkst. žiūrovų, tik iš pradžių naudotas pagal paskirtį – romėniškoms linksmybėms. Vėliau buvo paverstas į gynybinę sieną, paskui – į kalėjimą. Galiausiai jis buvo sugriautas ir vietoje jo išdygo tos pačios formos aikštė su namais aplinkui. Senojo amfiteatro liekanas galima pamatyti tik šen bei ten, keliaujant per Piazza dell’Anfiteatro.
Koks italų miestas be bažnyčių? Aišku, ir Lukoje jų yra ne viena. Žymiausios – Šv. Frediano bazilika (Basilica di San Frediano), seniausia šventykla mieste, San Martino katedra (Duomo di San Martino) ir San Mišelės bažnyčia (Chiesa di San Michele in Foro).
Dar verta aplankyti Pfanner rūmus (Palazzo Pfanner) ir pamatyti jų sodus, su įvairia augmenija ir skulptūromis. Daugiau informacijos apie rūmus galima rasti čia>>.
Visų Lukos įdomybių apžiūrėti nespėjom, nes pastebėjom, kad neužilgo baigsis laikas automobilių stovėjimo aikštelėje. Baudos gauti nenorėjom, tad pasukom link išėjimo iš miesto. Išėję, kaip mums atrodė, pro tą pačią Lukos tvoros pusę, pro kurią įėjom, netrukus supratom, kad esam visiškai priešingoje. Lukos gatvelių labirintas taip susuka galvą, o ir išėjimai pro gynybinę sieną labai panašūs, tai pasimesti šiame mieste nesunku. Žygiavom aplink tvorą daugiau nei du kilometrus, kol pasiekėm kitoje senamiesčio pusėje laukiantį automobilį.
Jau ne vienoje kelionėje turėjom tokių netikėtų dienų. Keliaudami Prancūzijoje priešpaskutinę dieną nesėkmingai ieškojome turkio spalvos ežero, bet atradome kitokių, šiek tiek keistų, pramogų, o keliaudami šiaurės Italijoje netyčia aptikome apleistų sodybų prie Komo ežero ir vietinį restoraną, kuriame siūlė patiekalus iš asilo ir arklio… Tikrai, gerai bent vieną kelionės dieną skirti tokiems paklaidžiojimams.
[wpsgallery]
Kaip dieviskai grazu! Taip ir nosiri griebt kelione kokia is keliauti, jau labai laukiu vasaro 🙂