Ar įmanoma ramiai poilsiauti, kai visai šalia riaumoja vienas aktyviausių pasaulio ugnikalnių? Italijos ugnikalnis Stromboli išsiveržia kasdien, kas keliasdešimt minučių, bet tai neatbaido turistų nuo kelionės į šią mažytę salą. Jei ieškote unikalių patirčių, kelionė į Stromboli ugnikalnį tikrai paliks įspūdžių visam gyvenimui. Skaitykite toliau ir sužinokite, kaip ten patekti.
Stromboli ugnikalnis-sala, priklausantis Silicijai, yra Lipario (Eolijos) salose, į šiaurę nuo Sicilijos. Kai lankėmės pačioje Sicilijoje, ugnikalniais už salos ribų nesidomėjome, aplankėme tik Etną. O apie Stromboli sužinojome jau keliaudami Italijos Kalabrijos regione. Giedromis dienomis Kalabrijos pakrantėje, žvelgiant į horizontą, galima pastebėti jūroje iškilusį kūgio formos ugnikalnį, o vakarais, ypač nuo Tropėjos pakrantės arba Vatikano kyšulio, matosi net išsiveržimai.
Strombolis žinomas kaip „Viduržemio jūros švyturys“, nes išsiveržia kas 10–20 min., išmesdamas į orą pelenų, dūmų ir lavos fragmentus. Ugnikalnis aktyvus jau daugiau kaip 2000 metų, o paskutiniai rimti išsiveržimai įvyko 2019 ir 2022 metais.
Ugnikalnis iškilęs 926 metrus virš jūros lygio, o nuo jūros dugno – virš 2,7 km. Saloje, kuri yra 12,6 kv. km ploto, panašaus dydžio kaip Birštonas, kad būtų lengviau įsivaizduoti, gyvena keli šimtai nuolatinių gyventojų.
Kaip pasiekti Strombolį?
- Iš žemyninės Italijos: į Stromboli ir kitas Eolijos salas vasaros mėnesiais plukdina keleiviniai keltai iš Neapolio ir Kalabrijos uostų. Nuo balandžio iki spalio pabaigos dvi-tris dienas per savaitę organizuojamos dienos ekskursijos bei naktiniai turai. Gegužę mes plaukėme į Stromboli by Night ekskursiją iš Tropėjos, 8 valandų ekskursija kainavo po 60 EUR suaugusiems, plius 5 EUR uosto mokestis asmeniui. Plaukimas į vieną pusę truko apie 1,5 val.
- Iš Sicilijos: keltai ir kateriai kursuoja iš Milazzo uosto. Kelionė į Stromboli trunka virš valandos. Dienos ekskursijų galima rasti ir iš kitų Sicilijos vietų.
Ar saugu?
Toks buvo mūsų pagrindinis klausimas, ypač plaukiant su mažu vaiku. Strombolis garsėja savo reguliaria, nedidele vulkanine veikla, kuri vadinama „Strombolio tipo išsiveržimais“. Ši reguliari veikla paprastai nėra pavojinga, jei laikomasi saugaus atstumo. Pagrindinis salos kaimelis yra saugiu atstumu nuo aktyvių kraterių, o lavos srautai į jūrą teka kitoje pusėje esančiu šlaitu, vadinamu Sciara del Fuoco (Ugnies srovė).
Svarbiausia taisyklė, išsiruošusiems į žygį arčiau vulkano kraterių, kopti tik su sertifikuotu su gidu. Gidai išmano ugnikalnio elgesį, veda saugiausiais takais ir žino, kaip elgtis, jei pasikeistų sąlygos. Lipti leidžiama iki tam tikro aukščio, šiuo metu – tik iki 400 metrų (nes vulkano aktyvumo pavojus – geltonas). Savarankiškai leidžiama lipti iki 290 m aukštyje esančios apžvalgos vietos.
Vulkano aktyvumą nuolat stebi Italijos civilinės saugos departamentas ir kitos tarnybos. Jei būtų pranešimų apie padidėjusį vulkano aktyvumą, laivai į salą tikrai neplauktų.
Būnant saloje, apima keistas jausmas – vaikštinėji ramiomis salos gatvelėmis ir stebi įprastą vietinių gyvenimą, o šalia – įspėjamieji ženklai, girdisi ugnikalnio riaumojimas ir beveik nuolat rūksta dumai. Praleisti saloje dieną ar dvi – kaip ir nieko tokio, bet gyventi ten nuolat, visiškai šalia tokios galingos ir nenuspėjamos gamtos jėgos, žinant, kad bet kada gali tekti evakuotis – tikrai rimtas pasiryžimas.
Saloje visiškai nėra automobilių, tik motoroleriai ir keturračiai golfo automobiliukai. Visų būtiniausių paslaugų įmanoma gauti – yra parduotuvė, vaistinė, degalinė, bažnyčia, veikia nemažai sezoninių restoranų.
Kur apsistoti?
Saloje yra nedidelių viešbučių ir privačių apgyvendinimo vietų. Sezono metu, kai saloje lankosi daugiausiai turistų, geriausia nakvynę rezervuoti iš anksto. Rekomenduojame La Sciara Resort Hotel.
Nors į šią salą turistai tikrai neplaukia tik dėl poilsio viešbutyje ar paplūdimių, tačiau apžiūrėjus ugnikalnio panoramas, pamačius salos gyvenimą, aplankius sicilietiškų rankdarbių parduotuves, visai smagu pailsėti ar pasivaikščioti juodo vulkaninio smėlio paplūdimyje.
Saulėlydžiai saloje viduryje jūros taip pat labai gera patirtis. Mes saulę palydėjome jau laive, stebėdami vulkaną iš kitos pusės, ten, kur teka lava. Deja, tą vakarą ugnikalnis savo lavos šou mums neparodė – viršūnėje pakibo tankus debesis, ir išsiveržimų nesimatė.
Jau visiškoje tamsoje parplaukėme į Tropėją, su daug įspūdžių iš tokios unikalios vietos pasaulyje. Vien paviešėti tokioje ugnikalnio saloje labai įdomu, na, o ugnikalnio išsiveržimai, kam pasiseka juos pamatyti, kaip vyšnia ant torto.
