Per trumpą laiką Italijos mieste Turine turėjom tokių nuotykių, kad net Italijos žiniose atsidūrėm. Dėl to iš pirmo žvilgsnio ramus Turinas mums įsiminė tikrai ne savo drobulėmis ir monumentais.
Mes aštuoni, susitikę iš skirtingų šalių Milano oro uostuose, savo žiemos kelionę pradėjome Italijos regiono Pjemonto sostinėje Turine. Į miestą atvykom gana vėlai, tai likusį vakarą praleidom pasakodami, klausydamiesi ir juokdamiesi, juk ilgokai visi nebuvom susitikę.
Sekmadienio rytas Turine išaušo saulėtas ir šaltokas. Nuvykę į miesto centrą ir šiaip ne taip radę, kur pastatyti automobilį, išėjom pasivaikščioti. Žmonių buvo visai nedaug, miestas atrodė sekmadieniškai apsnūdęs. Mes patys didelio plano neturėjom, tiesiog, ką įdomaus pamatom, ten ir užsukam.
Taip pastebėjom vieną, tarp Turino pastatų kyšantį bokštą. Tas bokštas yra Turino simbolis Mole Antonelliana, kaip Paryžiuje Eifelis, taip Turine šis bokštas puikuojasi ant bene kiekvieno suvenyro.
Šiame pastate yra Nacionalinis kino muziejus, o bokšto viršuje – apžvalgos aikštelė, kur galima pasidairyti po Turiną iš aukštai. Tas suvilioja visad – mums kur tik kokie bokštai, kalvos, laiptai į viršų, tai būtinai kabarosimės, kad tik pamatyti naują vietą iš kitos perspektyvos.
Užkilti į 167,5 m aukščio bokštą kainavo po 7 EUR. Kylant kupolo viduryje įtaisytu panoraminiu liftu su stiklinėmis sienomis ir lubomis, matosi muziejaus balkonai, ir iš to, ką matėm, galim pasakyti, kad kinomanams apžiūrėti tą kolekciją tikrai būtų įdomu. Daugiau informacijos apie šį muziejų galima rasti čia>>.
Liftas nedidelis, tai mus aštuonis perskyrė, vieni draugai užkilo anksčiau, bet mes prisijungėm po kelių minučių. Vos spėjom apeiti aplinkui, žvilgtelėti į Turino stogus ir padaryti kelias nuotraukas, kai už kelių minučių priėjusi moteris su uniforma pranešė, kad reikia evakuotis. Atseit dėl techninių nesklandumų turim kuo greičiau leistis žemyn.
Bet jokio skubėjimo ar nerimo nebuvo, kol laukėm lifto, dar ir selfių spėjom pasidaryti. Svarstėm ar dar galėsim sugrįžti, juk būtume daug ilgiau tam bokšte pabuvę. O dabar, sumokėjom už bilietus, ir vos užkilę, turėjom nešdintis.
Mus su kitais lankytojais išvedė pro atsargines duris ir sustatė už linijos – iš dviejų pusių pastatas buvo apvertas, kad pašaliniai neitų. Evakuotiems muziejaus lankytojams jokios informacijos niekas neteikė, darbuotojai šnibždėjosi tarpusavyje, aplink šmirinėjo pareigūnai. Šiek tiek palūkuriavę prie bokšto, nusprendėm negaišti savo atostogų laiko ir pasivaikščioti po kitas Turino vietas.
Netrukus išsiaiškinom, jog pastatas buvo evakuotas dėl anoniminio skambučio, pranešusio, kad pastate yra sprogmuo. Iš toli stebėdami, ar bokštas dar stovi, sekėm informaciją apie šį įvykį internete. Pasirodo, tą dieną apie bombą buvo pranešta ir kitoje Turino vietoje, bei buvo kilęs sprogimo pavojus viename Air France lėktuve. Anglų k. apie įvykius Turine rašė čia>>, itališkai – čia>>.
Nors ir stengėmės išvengti pavojų, nevykdami keliauti po Turkiją, bet pačią pirmą dieną patekome į situaciją, kuri kasdienybėje būtų labiau išgąsdinusi. Šiandieniniame pasaulyje pavojai gali tykoti bet kur, vis tiek reikia judėti. Juk spintoje užsidaręs netupėsi, kad saugus būtum…
Mums šis įvykis buvo tiesiog atostogų nuotykis, gerai, kad laimingai pasibaigęs. Vėliau, važiuodami Prancūzijoje, matėme, kaip mokamų kelių postuose pareigūnai apieško automobilius, kurių keleiviai buvo iš Artimųjų Rytų šalių, tai šiek tiek sustiprinto saugumo po nesenų įvykių, jautėsi.
Nors mūsų akys vis krypo į Mole Antonelliana, tikrinant, ar bokštas tebekyšo virš Turino pastatų, pamatėm ir daugiau įdomių miesto vietų. Eidami ilga Via Po gatve, kur pėsčiųjų taką gaubia daugybė arkų, galiausiai atsidūrėme Turino pagrindinėje aikštėje Piazza Castello.
Čia, vos prisėdus šalia istorinių rūmų Palazzo Madama, kur įsikūręs meno muziejus, netrukus apsireiškė suvenyrų ir visokių „reikalingų“ daiktų prekeivis. Jis surengė mums tikrą pasirodymą, pristatė savo prekes, nors matė, kad nesudomins mūsų nei selfie stick’ais, nei kepurėmis, nei naujais viršeliais telefonui. Galiausiai linksmai atsisveikinom ir jis, susirinkęs savo nešiojamą stendą, nukeliavo kitų turistų ieškoti.
Piazza Castello radome karališkuosius Turino rūmus (Il Palazzo Reale di Torino) ir moderniai sukonstruotą Kalėdų eglutę. Visai šalia karališkųjų rūmų yra Turino katedra (Duomo di Torino), kurioje saugoma katalikiškojo pasaulio relikvija – Turino drobulė (Sindone di Torino). Dėl šio lininio audeklo nesutaria patys katalikai – vieni teigia, kad tai klastotė, pagaminta apie 1350 m., kiti tiki, kad tai tas audeklas, į kurį buvo suvyniotas laidojamas Jėzus Kristus, ir kad ant jo yra likę Kristaus kūno kontūrai ir lašelis kraujo.
Turino katedroje kabo drobulės kopija, o originaliąją Turino drobulę galima pamatyti tik retais atvejais, kai suorganizuojamos parodos. Iki šiol originalioji drobulė buvo eksponuojama viešai tik 19 kartų, paskutinįjį kartą pernai balandžio-birželio mėnesiais.
Bet mes daugiau į jokius muziejus ar bokštus nelindom, po evakuacijos labiau norėjosi būti atvirose erdvėse. Kaip ir Turino gyventojai, tiesiog stebėjom aplinką aikštėje ir šildėmės žiemos saulėje.
Tada nusprendėm nukeliauti bent prie vienos upės, tekančios per Turiną. Turiną iš dviejų pusių supa Po ir Stura di Lanzo upės – pačiame mieste yra jų santaka.
Po upė Turine plati ir srauni, ir, išlindus iš gatvių labirinto, apsupto namais, į erdvią pakrantę, taip gera palieka, kad tiek daug ir plačiai galima matyti. Apskritai, kiekvienam mieste atėjus prie vandens – upės, ežero ar jūros, gera ir ramu pasidaro.
Bet vakarais Po upės pakrantė Turine nėra rami – teko skaityti, kad šiltuoju sezonu šalia upės duris atveria nemažai barų ir restoranų. Juos rasite šalia Po upės prieplaukų, vadinamų Murazzi, kurios išsidėsčiusios tarp Piazza Vittorio ir Valentino parko.
Turinas – didelis miestas, ketvirtas Italijoje pagal gyventojų skaičių po Romos, Milano ir Neapolio, ir norint jį visą apžiūrėti, tikrai prireiktų poros dienų. Mieste daug parkų, skverų, sodų, muziejų, bažnyčių, ilgų gatvių su baroko stiliaus pastatais ir parduotuvėmis – tereikia atsirinkti, kam kas įdomu.
Sporto mėgėjams turėtų būti įdomu pamatyti olimpinį stadioną (Stadio Olimpico di Torino) ar aplankyti jame vykstančias miesto futbolo klubo Torino FC varžybas. Turine yra dar vienas žymus stadionas – futbolo komandos Juventus FC namai.
O mes rekomenduojam pasidomėti vieta, kurią būtų įdomu patiems pamatyti. Lingotto pastatas ir trasa – tai XX a. pradžioje įkurta Fiat gamykla, tuo metu buvo didžiausia Europoje. Ant jos stogo įrengta automobilių testavimo trasa turėtų būti įdomi automobilių mėgėjams. Kas matė filmą Italian Job, tikrai prisimins sceną su Mini Cooper automobiliais, lenktyniaujančiais būtent ant šio stogo Turine. Gamykla buvo uždaryta 1982 m., o gamyklos pastate dabar įrengtas pramogų centras ir viešbučiai, bet trasą ant stogo vis dar įmanoma apžiūrėti.
Dar kartą pažiūrėję, ar Mole Antonelliana bokštas tebestovi, keliavom į savo autobusiuką – reikėjo vykti į Italijos pakrantės miestą Sanremą. Tą vakarą save pamatėm per televiziją, italų žinių reportaže apie bombos pavojų Turino bokšte… Vos prasidėjusios atostogos ir tokie, laimingai pasibaigę, nuotykiai – viskas kol kas puiku 🙂
[wpsgallery]
