Kelionė po Šiaurės Italiją: Verona

Verona
Į Veroną atvykome aplankę Sirmionę prie Gardos ežero, tad miestui apžiūrėti turėjome tik pusdienį. Pamatyti Veronos grožį to užtenka, bet jei nori pašmirinėti jaukiomis senamiesčio gatvelėmis ilgiau ir apžiūrėti viską atidžiau, reikėtų bent šiek tiek daugiau laiko.
Picture
Veronos arena – trečias pagal dydį romėnų amfiteatras pasaulyje

Neabejoju, kad anglų poeto Šekspyro tragedijos personažus Romeo ir Džiuljetą ir jų graudžią meilės istoriją žino visi. Kas mokyklos suole skaitė pjesės ištraukas, kas matė lietuvišką roko operą „Meilė ir mirtis Veronoje“, tie tikrai girdėjo ir apie Italijos miestą Veroną, kuriame neva gyveno jaunų įsimylėjelių porelė.

Vienas žinomiausių ir lankomiausių adresų Veronoje – Džiuljetos namas (Casa di Giulietta), 23 Via Cappello. Kai mes čia užsukom, kiemas buvo sausakimšas turistų, Džiuljetos balkone bučiavosi porelė, ant sienų įsimylėjeliai rašė savo meilės objektų vardus, kabino spyneles ir prisiekinėjo amžiną meilę. Atrodo, kad toje vietoje įmanoma grįžti į praeitį ir net suaugę žmonės gali prisiminti paauglystės laikus, kai „myli – nemyli“ klausimas buvo pats svarbiausias, kai medžių kamienuose ir ant mokyklos suolų buvo raižomi slapti kodai X+Y=KLM, kai skabydavom ramunės žiedlapius bandydami gauti atsakymą į tą kamuojantį klausimą. Panašiai žmonės elgiasi ir Džiuljetos kieme. Ten ir suaugęs gali legaliai grįžti į tuos nerūpestingus laikus, išsakyti savo slapčiausias meilės viltis, užrašyti jas ant lapelio, ant sienos ir netgi išsiųsti laiškelį su širdį draskančiu klausimu Džiuljetai.

Kiek mažiau turistų dėmesio sulaukia Romeo Montekio namas, esantis netolimoje gatvelėje – Via delle Arche. Apsilankius šiose vietose, ne vienam pasidaro įdomu, ar gyveno tokie Romeo ir Džiuljeta Veronoje, ar tai tik jaukas turistams? Veronos gide rašoma, kad Montekių (Montecchi) šeima tuo metu tikrai galėjo gyventi toje Veronos dalyje. Tai gal ir yra kažkiek tiesos legendoje apie įsimylėjelius. Kad ir kaip būtų, už turistų srautus Verona turi dėkoti Šekspyrui.

Džiuljetos balkonas ir siena, ant kurios rašomi mylimųjų vardai
Džiuljetos balkonas ir siena, ant kurios rašomi mylimųjų vardai

Nors labiausiai Verona siejama su šia literatūros tragedija, tačiau ji nėra vien tik Romeo ir Džiuljetos miestas. Iš tiesų, man tas Džiuljetos namas padarė mažiausią įspūdį lyginant su kitomis vietomis, kurias matėme Veronoje. Tačiau su tuo, kad Verona yra meilės miestas, netgi labiau nei Paryžius, sutinku šimtu procentų. Verona daug mielesnė, jaukesnė, labiau alsuojanti meile, ar bent jau troškimu mylėti, dramatiškesnė ir spalvingesnė už Paryžių.

Dar Verona pasirodė labai švari ir rami, ir nors apsilankius ten šeštadienį turistų buvo daug, tačiau dauguma jų sukinėjosi prie Džiuljetos namo,  aplinkinėse aikštėse ir gatvėse, kur daugiausiai parduotuvių. Kitose miesto vietose, ypač perėjus į kitą upės pusę, turistų buvo labai labai nedaug.

Ką dar pamatyti Veronoje? Būtinai apsilankykite Bra aikštėje (Piazza Bra), ten stūkso trečias didžiausias pasaulyje romėnų amfiteatras (Arena di Verona), pastatytas prieš beveik 2000 metų. Ten ir aplinkinėse gatvėse daug barų ir restoranų, turistus netoli Arenos linksmina „gyvosios skulptūros“ ir šiaip visokius triukus ir vaidinimus rodantys gatvės aktoriai. Turistai juos mėgsta, aplink įdomiausius ir juokingiausius ten susiburia kelios dešimtys smalsuolių. Toks turistų pinigų viliojimas ir man priimtinesnis nei jų kaulijimas už visokias nesąmones, kaip Milane ir Genujoje, kur visokie tamsaus gymio tipai prie turistų lenda per daug įkyriai. Veronoje tokių nebuvo – tai ir nudžiugino, ir nustebino.
Adigės upė ir itališkais kiparisais apaugęs Castel San Pietro
Adigės upė ir itališkais kiparisais apaugęs Castel San Pietro

Asmeniškai man didžiausią įspūdį paliko Adigės upės pakrantės ir miesto vaizdai, atsiveriantys nuo kalno. Upę iš istorinio Veronos senamiesčio kirtom dailiu akmeniniu tiltu Ponte Pietra ir atsidūrėm tiesiai priešais laiptelius, vedančius į kalvą, ant kurios stovi Šv. Petro rūmai (Castel San Pietro). Nors į pastatus turistai nėra įleidžiami, tačiau nuo kalvos matosi visa gražioji Verona. Tikrai vertėtų nepagailėti laiko ir jėgų apžvelgti visą miestą iš aukštai.

Dar vienas iš įspūdingų Veronos statinių kitoje upės pusėje yra Šv. Jurgio (San Giorgio) Romos katalikų bažnyčia. Bažnyčių ir visokių kitokių monumentų Veronoje galima rasti beveik ant kiekvieno kampo – senamiestyje jų gausu. Tai ir Veronos katedra (Duomo di Verona), ir Šv. Anastasijos bažnyčia (Santa Anastasia), įspūdingai atrodo Porta Borsari arka, skirianti Corso Cavour ir Corso Porta Borsari gatves. Senoji Veronos pilis (Castelvecchio), kai mes lankėmės Veronoje, buvo remontuojama ir apstatyta pastoliais, tad nieko nepamatėme.

Kad ir kaip nenorėjau Veronos sieti vien „Romeo ir Džiuljeta“, bet po apsilankymo ten, norom nenorom užsimanai pasiskaitinėti žymiausią visų laikų meilės tragediją:

Meilė;
Tai ji parodė kelią man čionai;
Ji davė ryžtą man, aš jai akis.
Nesu jūreivis, bet jei nuo manęs
Tu būtumei už marių tolimų,
Dėl tokio lobio leisčiaus vandenynan.

Gali praversti:

  • Atsisiųsti ir išsispausdinti labai aiškų turistinį Veronos žemėlapiuką galima iš čia>>.
  • Veronos puslapis turistams čia>>

[wpsgallery]

3 thoughts on “Kelionė po Šiaurės Italiją: Verona

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *