Akmenės rajone lankytinų vietų nėra daug, bet jei lankysitės Šiaurės Lietuvoje, rekomenduojame užsukti į Menčių karjerą. Čia vaikštant atrodo, kad esi toli nuo lietuviškų lygumų – vaizdai lyg kalnuose, lyg kokiame tarpeklyje.
Būna, kai besižvalgydami į tolimus kraštus, nepastebim to, kas gražu ir įdomu visai šalia. Tam turime gerą pavyzdį – nors anksčiau gyvenome šalia tokios įspūdingos vietos, bet ją aplankėme tik dabar, sugrįžę pasisvečiuoti į gimtąjį kraštą.
Iš Anglijos, kur šiuo metu gyvename, parvykus į Lietuvą, laiko aplankyti nematytas vietas nelieka arba lieka labai mažai. Pastaruoju metu į gimtinę sugrižtam kas kelis mėnesius, gana trumpam, į vestuves, susitikti su tėvais, draugais, giminėmis ir viskas.
Tačiau šį kartą, važiuodami iš Rygos oro uosto namo, keliu nuo Žagarės, pamatę iš miškų kyšančią ekskavatoriaus strėlę, nusprendėm, kad bent trumpam nulėksim į Menčių karjerą, pamatyti labai didelį žingsniuojantį ekskavatorių.
Tryse išsiruošėm į trumpą apžvalgą, bet užtrukome ne taip trumpai – nesitikėjom, kad didžiulį, iš toli matomą ekskavatorių rasti bus gana sudėtinga.
Pirmiausia Menčių klinčių karjerą apžiūrėjom iš apačios. Čia puikiai matosi iškasto karjero klinčių atodangos, vaikščiojant ten net užsimiršti, kad esi lygumų krašte, kur rasti aukštesnę kalvą sudėtinga. Čia lengva pasijusti lyg kalnuose, lyg kokiame tarpeklyje. Toks keistas jausmas.
Vėliau, jau žiūrėdami nuotraukas, draugai lygino mūsų matytus vaizdus su Čederio tarpekliu Anglijoje, net Amerikos Didžiuoju kanjonu. Matyt, rausva spalva kūrė tą panašumą su Didžiuoju kanjonu, ar netgi Mamontovo apdainuotais Marso kanjonais.
Eidami taku, ant kurio matėsi seni sunkvežimių ratų įspaudai, iš abiejų pusių buvome apsupti stačių, keliasdešimties metrų aukščio karjero šlaitų. Galiausiai priėjome vieną didžiulį vikšrinį agregatą, kažkada naudotą klintims kasti.
Virš mūsų, ant tų aukštų šlaitų stovėjo tas didysis ekskavatorius, su 70 metrų ilgio strėle, kurį norėjome pamatyti iš arti. Tačiau nuo ten prie jo prieiti negalėjome – šlaitai buvo per daug statūs.
Tad sugrįžom prie automobilio ir nusprendėm paieškoti kito kelio, kaip privažiuoti prie didžiojo ekskavatoriaus. Beieškodami kelio, atradome kitų vaizdingų vietų. Viena iš jų – karjero duobė, užlieta vandeniu. Klintinės tvenkinio sienos atrodo įspūdingai, neprasčiau nei Anglijos Beachy Head pakrantė, nors ten kalkakmenio skardžiai keliskart aukštesni.
Prisiminėm, kad ant šito tvenkinio esam buvę, kažkada seniai, žiemą, kai jis visas buvo padengtas ledu.
Pavažinėję šalia tvenkinio krantų, apsisukom – buvo akivaizdu, kad tai dar ne tas kelias, vedantis prie didžiojo ekskavatoriaus. Kartą pabandėm surasti reikiamą keliuką per Google Maps, bet vien GPS ryšio neužteko, o mobilusis internetas buvo per silpnas toje vietoje.
Nusprendėm apsieiti be naujųjų technologijų ir, tiesą sakant, buvo savotiškai smagu pavažinėti ir paieškoti kelių be interneto – kaip senais laikais, kai tekdavo pasikliauti nuojauta, popieriniais žemėlapiais ir praeivių pagalba.
Bėda, kad popierinio žemėlapio šį kartą neturėjom, o sutikti vietiniai ant dviračių nebuvo visai vietiniai – sakė esantys iš Naujosios Akmenės, ir kaip rasti ekskavatorių, nežino. Tai liko vienintelis kelrodis – ekskavatoriaus strėlė, iškilusi virš miškų.
Taip ir važiavom, kol privažiavom, kaip mums atrodė, gana arti, ir sustojom šalia ražienų lauko – atrodė, kad perėję jį, prieisim didįjį agregatą. Kai ėjom link ekskavatoriaus, po truputį leidosi saulė, tai mūsų akis palepino nemažai gražių vaizdų.
Galiausiai priėjom tą vietą, kur buvome pačioje pradžioje, tik šį kartą viską matėm iš aukštai. Vaizdai – pasakiški.
Kai jau tikslas buvo beveik pasiektas, šiek tiek nusivylėm. Tiksliau, mano draugai nusivylė kiek labiau nei aš – jie labai tikėjosi ant tos ekskavatoriaus strėlės, iškilusios aukštai į dangų, užlipti ir pasižvalgyti aplink. Bet ekskavatorius buvo aptvertas ir saugomas signalizacija. Tai brautis nedrįsom.
Šis žingsniuojantis ekskavatorius savo pareigų nebeatlieka, tačiau jo broliai, dirbatys kituose karjeruose, naudojami nukasti žemės paviršių, kuris siekia iki kelių metrų, kad būtų galima prieiti prie klinčių klodų. Jei norėtumėte pasidomėti tokių mašinų techniniais duomenimis, informacijos anglų ir rusų kalbomis yra čia: www.nkmz.com.
Dabar apie šią vietą netoli gimtųjų namų pasakojam visiems ir rekomenduojam aplankyti. Vieni draugai po mūsų apsilankymo ten važiavo, tai papaišėm žemėlapį, kuris, tikiuosi, jiems padėjo lengviau rasti tas vietas.
Žemėlapyje pabraižėme pagrindinius maršrutus. Raudonai pažymėtu keliu nuvažiuosit į karjero apačią, mėlynai pažymėti keliai – aplinkui karjero tvenkinį, o žaliai pažymėjom kelią, kurio mes neradom, bet jis tikrai nuves prie žingsniuojančio ekskavatoriaus.
Menčių karjeras ne vienintelis toks Akmenės rajone, žymiame kalkamenio ištekliais. Šalia Naujosios Akmenės yra Karpėnų karjeras, kuris irgi turi savo žingsniuojantį ekskavatorių, ir teko girdėti, kad ten irgi puikūs vaizdai. Bus kitam kartui, kai grįšim į gimtinę.
Jei ieškot daugiau vietų, ką pamatyti aplinkui, idėjų rasite čia>>.
[wpsgallery]
Nuostabu..Nostalgija pazistamoms vietoms…
Aciu uz info, reiks ruostis savaitgali po Zemaitija pasibastyti 🙂
Idomu, bet pasistenkite kita karta sumazinti nuotraukas pries keliant i puslapi, nes krauna labai ilgai.
Nuotraukos puikios, man Airijoj net nesijaucia ,kad jos kraunas, tiesiog akimirksniu atsidaro. Turbut internetas geras. Aciu uz be galo grazius Lietuvos vaizdus.