Alpių viršūnėse: didysis Monblanas ir stiklo dėžė (VIDEO)

Tik atvykę į Šamoni (Chamonix), Prancūzijos Alpių kurortą, skubėjom kilti į viršų ir pamatyti Monblaną (Mont Blanc) – aukščiausią kalną Vakarų Europoje, iškilusį 4810 m virš jūros lygio. Čia buvome antroje kovo mėnesio pusėje, tai miestelyje, esančiame šiek tiek daugiau nei kilometro aukštyje, švietė saulė ir buvo pavasariškai karšta, tačiau į kalnus kilom pasiruošę žiemai – su striukėmis ir kepurėmis.

Arčiausiai Monblano be kopimo į kalną galima pakilti iš keltuvų stoties, vadinamos Téléphérique de l’Aiguille du Midi, visai šalia Šamoni centro. Mes įsigijom Mont Blanc Unlimited bilietus (po €56,5 vienam), su kuriais galima pakilti visais keltuvais į kalnus aplink Šamoni slėnį, važiuoti Monblano tramvajumi ir senoviniu traukinuku į Le Montenvers prie ledyno ir patekti į ledo urvus.

Daugiau apie šią kelionę: Šamoni Prancūzijos Alpėse: poniškas kalnų kurortas >>

Ši kortelė veikia ir kaip slidinėjimo bilietas visuose trijuose Šamoni slidinėjimo kurortuose: Balme, Grands-Montets ir Brevent/Flegere. Tačiau visu tuo  pasinaudoti ir viską pamatyti per vieną dieną laiko nelabai užtenka. Į Šamoni atvykome ryte, ir turizmo centro darbuotoja mus įspėjo paskubėti, vėliau ir patys pamatėme, kad laikas mums nepavaldus – užsižiūrėjęs į kalnus visiškai užsimiršti ir nenori skubėti.

Norint pakilti į pačią viršūnę reikės keliauti dviem keltuvais ir liftu. Pirmasis keltuvas pakelia iki Plan de l’Aiguille 2317 m aukštyje, tada dar vienas keltuvas kelia iki 3777 m aukščio ir galiausiai paprastu liftu uoloje galima pasiekti pačią viršūnę – Aiguille du Midi 3842 m aukštyje.

Keltuvai kelia greitai – nuo Šamoni 1030 m aukštyje iki Aiguille du Midi atlėkėme per 20 minučių! Buvau nusiteikusi kokių 45 minučių kelionei, bet pakilome labai greitai – vos spėjom užtektinai pasigerėti Šamoni slėnio vaizdais, kuriuos ir nufilmavome:

Bijantiems aukščio tie keltuvai gali būti rimtas išbandymas – beveik 4 km aukštyje esi keltuve, pakabintame ant lyno. Prieš kelerius metus man pačiai nuo tokio aukščio būtų širdis laukan išlipus iš baimės.

Prisimenu, kai prieš trejus metus pirmą kartą kilome keltuvu Grenoblyje į kelių šimtų metrų aukščio statų kalną, buvo žiauriai baisu. Vėliau, kai pradėjom slidinėti, vis dar nejaukiai jausdavausi kildama į kalnus atvirais keltuvais. O dabar keltuvai yra malonumas, ir kuo aukščiau, tuo smagiau. Taip ir prisipratinau prie aukščio po truputį.

Nuo 3842 m terasos matėme slidininkus, pasiruošusius dideliam išbandymui – čiuožti Baltuoju slėniu (Vallée Blanche) – 20 kilometrų ilgio laisvojo čiuožimo trasa, kuri leidžiasi 2700 m į apačią. Aiguille du Midi yra trasos pradžia, o pabaiga – prie Le Montenvers ledyno, arba, jei yra pakankamai sniego, Šamoni miestelio centre.

Pasigrožėję Monblanu iš toli, toje pačioje terasoje 3842 m aukštyje, radome dar vieną, visiškai naują ir labai įspūdingą pramogą: 2013 m. gruodį atidarytą stiklinį balkoną, įtaisytą pačioje Aiguille du Midi viršūnėje. Ši stiklo dėžė, pavadinta „žingsniu į prarają“ (Step into the Void arba Pas dans le Vide), kabo virš 1035 m skardžio ir 3842 m virš jūros lygio. Įeiti į šią vietą galioja tas pat Mont Blanc Unlimited bilietas.

Buvom šiek tiek nustebę, nes eilė nebuvo tokia ilga, kaip tikėjomės. Palaukėm gal 10 minučių, ir kai atėjo mūsų eilė, mums liepė pasidėti visus daiktus, į vidų fotoaparatų, telefonų ir panašių daiktų įsinešti neleidžiama, nufotografuoti mūsų fotoaparatais pasisiūlė prižiūrėtojai. Ir dar prieš įžengiant į stiklo dėžę, ant batų turėjome užsidėti labai dideles šlepetes, kad nesubraižytume stiklo.

Žengti pirmąjį žingsnį ant stiklinių grindų virš skardžio iš pradžių baisu – iš tikrųjų atrodo, kad po kojomis yra tik oras. Draugai iki šiol juokiasi, kad man labai kojos drebėjo, bet aš tai netgi džiaugiuosi savimi, kad nebijojau taip, kaip būčiau bijojusi prieš kelerius metus.

Daugiau apie šią kelionę: Prancūzijos Alpių stebuklai: gyva ledo jūra ir urvas ledyne >>

Daug laiko toje stiklinėje dėžėje nepraleidome – šiek tiek apsižvalgėme, nusifotografavome po vieną ir visi, ir užleidome tą balkonėlį kitiems keliauninkams, laukiantiems eilėje.

Šiek tiek nustebome paskaitę statistiką, kad Aiguille du Midi viršukalnę per metus aplanko 500 tūkst. turistų. Toks skaičius, lyginant su tuo, ką ten galima pamatyti, yra nedidelis. Vien jau vaizdai iš stiklinės dėžės verti kelionės į Šamoni – stovėdamas ten, atrodo, visiškai susilieji su kalnais.

Užtektinai prisižiūrėję vaizdų iš aukštybių, keliavome žemyn prie kito neįtikėtino gamtos kūrinio – ledyno, pavadinto ledo jūra (Mer de glace) ir urvų, ir apie tai papasakojome čia>>.

[wpsgallery]