Bled – taip vadinasi ežeras, sala ir miestelis Slovėnijoje, esantis visai netoli nuo sostinės Liublianos. Lietuviams šis pavadinimas kelia šypseną, bet tai toli gražu ne vienintelė priežastis, dėl ko verta aplankyti šią populiarią vietą Slovėnijoje.
Keliaudami per Europą šią žiemą, jau aplankę Italijos kalnus, Šveicariją, Austriją ir Vokietiją, vykome į Slovėniją. Buvome nusprendę, kad naktį praleisim sostinėje Liublianoje, o kaip tik pakeliui, nusukus vos kelis kilometrus nuo magistralinio kelio, vedančio į sostinę, yra Bled miestelis. Tad kodėl neužsukus pažiūrėti, ką dar įdomaus, be pavadinimo, ten galima rasti.
Tą dieną oras buvo labai žiemiškas. Nuo Miuncheno iki Slovėnijos Radovljicos regione esančio miestelio ir ežero apsnigtais keliais turėjome važiuoti apie 360 km, ir atvykome tik po pietų.
Populiariu keiksmažodžiu pavadintas ežeras daug dėmesio iš lietuvių sulaukė per Europos vyrų krepšinio čempionatą, vykusį prieš porą metų Slovėnijoje. Tada dauguma tautiečių, keliavusių į varžybas, nepraleido progos užsukti ir į šį žavų miestelį. Populiariausia pramoga, kaip pasirodė iš sirgalių nuotraukų, talpinamų socialiniuose tinkluose, buvo nusifotografuoti prie ženklo, ant kurio puikavosi lietuviams puikiai žinomas keiksmažodis.
Nors taisyklingai kalbant (ir rašant), pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nurodymus, prie originalaus pavadinimo reikėtų pridėti galūnę, ir ežeras bei miestelis taptų Bledas, bet čia vadinkime šias vietas taip, kaip vadinome ir per kelionę – tikraisiais vardais. Miestelis slovėniškai ir angliškai yra tiesiog Bled. Labai lengvai ištariamas ir prisimenamas pavadinimas.
Slovėnai ežerą vadina Blejsko jezero, o salą jame – Blejsko otok. Šio pavadinimo reikšmės net slovėnų kalboje nėra – manoma, kad šis žodis yra labai senas, ir ką jis reiškė, šiuolaikiniai slovėnai jau nežino.
Taigi pirmas dalykas, dėl kurio turistai keliauja į Bled – pasakiški ežero ir salos vaizdai. Bet tų vaizdų, dėl kurių šis miestelis, ežeras ir sala yra giriami, mes nepamatėme. Vietoj spalvingų panoramų, verčiančių aikčioti turistus vasarą, pavasarį ar rudenį, mes matėme rūką ir sniegą. Snigo taip, kad net pilnai atsimerkti buvo sunku – tuoj pat prisnigdavo į akis.
Tai, ką matėme mes, buvo kažkas panašaus, kaip gražų vaizdą matytum per nespalvotą „šilelį“ – viskas baltai pilka, sala ežero viduryje vos įžiūrima. Pamačius nuotraukas internete, seilė tysta – net ir žiemiškos nuotraukos atrodo kaip pasaka, o jei žiema šalta ir ežeras užšalęs, iki salos galima nueiti pėstute.
Bet juk keliautojai ne tik dėl atvirukams tinkamų vaizdų keliauja. Įdomu pamatyti gyvenimą tokį, koks jis yra – nenuspalvintą, nesufotošopintą, kartais apniukusį ir pilką, kaip iš tiesų būna.
Užtat pasivaikščiojimas palei ežero pakrantę, kad ir be tų atvirukinių vaizdų, buvo geras. Stebėjome, kaip ežere ir šalia ežero žvejoja žvejai, viena kita valtis plaukia į salą. Atrodė tokia tingi, tyli ir rami diena – pravažiavo tik vienas kitas automobilis, takelyje palei ežerą prasilenkėm tik su keliais žmonėmis, nežinau, vietiniais ar turistais. Visai ne taip, kaip būtų galima tikėtis šiltą vasaros dieną, kai Bled tampa turistų traukos centras.
Sala ežere, kurią tą dieną matėme vos vos, yra vienintelė Slovėnijoje. Į ežero viduryje esančią salą plukdina mediniai turistiniai laiveliai, tradiciškai vadinami pletna. Sala labai populiari tarp jaunavedžių – norinčių susituokti bažnyčioje, kuri stovi saloje, nusidriekia eilės. Tai gali būti išbandymas jaunikiui – pagal tradicijas, nuotaką jaunikis turi užnešti į viršų 99 laiptelius, kurie veda į bažnyčią.
Ant aukštos kalvos šalia ežero yra Bledo pilis (savo akimis nematėme, per daug rūko buvo). Rašytiniai šaltiniai žymi, kad tai seniausia Slovėnijos pilis. Taip pat tai pats lankomiausias statinys visoje šalyje. Sako, kad nuo pilies sienų atsiveria puikūs vaizdai į ežerą ir salą. Mes to net nebandėme pamatyti – nors planuose turėjome daug veiklos, pavyzdžiui, užlipti į kalną ir apsižvalgyti po ežero apylinkes iš aukštai. Bet jei jau nuo kranto ežero viduryje esančios salos per rūką beveik nesimatė, tai užlipus į kokį aukštesnį kalną, išvis nieko nebūtume pamatę.
Planuose buvo maršrutas į Velika Osojnica kalną, kuris yra 756 m aukštyje virš jūros lygio. Nuo šio taško atsiveria geriausi vaizdai – gražiausios ežero ir salos bei juos supančių kalnų panoramos fotografuotos būtent čia. Informacijos apie kitas kalvas aplinkui ežerą galima rasti čia >>.
Tokie vaizdai, kuriuos galima rasti internete, vilioja aplankyti Bled miestelį tada, kai šilta ir oras gražus, tačiau ir žiemą miestelio apylinkėse yra veiklos. Viena jų – slidinėjimas. Aplink ežerą yra slidinėjimo trasos ant Straža kalno, bet įpratusiems prie tokių trasų, kokias galima rasti, pavyzdžiui, Alpėse, Straža kalno trasos gali būti per žemos. Vertikalus nuolydis yra apie 500 metrų, o aukščiausias taškas – 634 metrai. Tačiau netoli Bled yra rimtesnių Slovėnijos Alpių slidinėjimo kurortų: Vogel, Krvavec and Kranjska Gora.
