Jei gyvenate ar bent planuojate apsilankyti Didžiojoje Britanijoje, rekomenduojame nuvykti į Snoudoniją. Trečią pagal dydį nacionalinį parką Britanijoje apžiūrėti reikia šiek tiek laiko. Buvauten.lt pasakoja, ką pavyko pamatyti per tris dienas.
Gyvenant Londone ar kur kitur pietinėje Anglijos dalyje, kelionei į Snoudoniją (Snowdonia National Park) reikia prisiruošti – laukia ilgas kelias. Išvykai gerai būtų skirti bent tris dienas, dviejų būtų per mažai, nes vien kelionė į vieną pusę trunka apie 6 valandas. O ir pamatyti ten yra ką.
Mes iš pietų Londono pajudėjome apie 5 val. ryto ir Snoudonijos nacionalinio parko pradžią pasiekėme apie 11 val. Tiesa, dar užsukome į Birmingemą paimti vieno draugo, bet tai buvo beveik pakeliui.
Vos įvažiavus į nacionalinio parko teritoriją, vairuoti reikia labai atidžiai, jei nenori nubraižyti automobilio šonų – keliukai siauri, aptverti akmenine tvora, vingiuoja tarp kalnų. Bet kaip viskas gražu! To žodžiais nenupasakosi, tad pažiūrėkit video, kaip važiavom Snoudonijos keliais ir ką matėm nuo Snoudono viršūnės, į kurią įlipom kitą dieną (apie tai pasakojome čia>>).
Pirmoji mūsų stotelė Snoudonijoje buvo Betws-y-Coed miestelis. Jis yra labai patogioje vietoje, pačioje parko pradžioje, įvažiavus iš pagrindinių kelių. Ten norėjome užsukti į turizmo centrą pagriebti lankstinukų ir pamatyti vaizdingą tiltą virš upės. Prie to paties jaukiame miestelyje pavalgėm pietus ir pasigrožėjom akmeniniais namais, žaviu stoties peronu ir išbandėm kelias atrakcijas, vieną nelabai vykusią.
Iš turizmo centro gavę žemėlapį, keliavom prie tilto. Perėjus stotį, už kelių minučių priėjome kabantį pėsčiųjų tiltą, kuris mūsų krašte būtų pramintas beždžionių tiltu (Sapper’s Suspension Bridge). 1930 metais pastatytas tiltas jungia du Conwy upės krantus ir nuo tilto galima prisižiūrėti labai gražių vaizdų, kaip upės vandenyje atsispindi aplinkinė gamta ir pastatai.
Grįždami nuo tilto sugalvojom išbandyti vieną miestelio pramogą, į kurią vertėtų lipti nebent su vaikais. Tai toks miniatiūrinis traukinukas, kuris apveža gal pusę kilometro miniatiūriniais bėgiais. Susėdom į traukinuką visi septyni suaugę žmonės ir susimąstėm, koks velnias mus čia nešė. Turėjom atrodyti juokingai, kai prasilenkėm su kitu tokiu traukinuku, pilnu vaikų su tėvais. Už traukinuką mokėjom po 1,5 £, tačiau ne pinigų buvo gaila, o laiko. Susitarėm, kad niekam nepasakosim, kad čia buvom, bet neišturėjau 🙂
Tačiau kita pramoga buvo verta 1,5 £. Tiek mokėjome už įėjimą pamatyti Swallow krioklius (Rhaeadr Ewynnol). Swallow kriokliai yra labai netoli to miestelio, pavažiavus vos kelias mylias.
Tuo metu tas mokestis nustebino, kažkaip nesitikėjom, kad kriokliai bus aptverti tvora, bus pastatyta kasa, ten sėdės dėdė ir rinks mokestį už įėjimą. Juk praėjusį kartą, kai buvome kitame Velso nacionaliniame parke, Brecon Beacons, už įėjimą pamatyti Henrhyd krioklį mokėti nereikėjo. Bet tada ir ėjom pažliugusiais miško keliukais, lipom į kalną, leidomės žemyn. O čia viskas paprasta, net batų neišsitepėm – pastatyti takeliai, laipteliai, apžvalgos aikštelės.
Kriokliai vaizdingi, bet šiek tiek nusivylėm, kad arti prie šių krioklių prieiti nebuvo galima, net vandens paliesti negalėjom. O praėjusį kartą, prie Henrhyd krioklio, vienas iš mūsų net išsimaudė!
Aplankius krioklius, atėjo laikas imtis rimtų reikalų – rasti kempingą. Tačiau bevažiuodami Snoudonijos keliais, dar keletą kartų sustojome, pamatę puikius vaizdus ar kitokias įdomybes, kurių negalėjome praleisti.
Išlipom pasižiūrėti užtvankos, atradom visai įdomų griuvėsį – pilies bokštą. Pilių ir visokių griuvėsių Snoudonijoje daug, lankytinas vietas galima rasti čia>>.
Kempingą rasti tą savaitgalį buvo šiek tiek keblu. Prieš išvažiuodami buvome nužiūrėję tokį didžiulį Snoudono kalno papėdėje ir šalia ežero esantį kempingą, kuris net nepriima rezervacijų, nes yra toks didelis. Sako, kad ten vietos visada yra. Bet kaip tyčia, tą paskutinįjį vasaros Bank Holiday savaitgalį, vietos ten nebuvo. Jei važiuosite į Snoudoniją, šį Llyn Gwynant Campsite rasite pagal pašto kodą LL55 4NW.
Kadangi telefono ryšio ten nebuvo, teko pavažiuoti šiek tiek toliau, kad galėtume paskambinti į kokį kitą kempingą. Pakeliui dar užsukome į vieną, bet ten mums pasiūlė ieškoti Bed&Breakfast, nes kempingo tai jau tikrai negausime.
Kai atsirado mobilusis ryšys, paskambinome vienam iš kempingų sąrašo, kurį turėjom (tokį apsimoka turėti, nes tarp kalnų interneto ryšio beveik nepagausi) – ir be jokių problemų gavom vietas kempinge šalia Bala ežero (Bala Lake arba Llyn Tegid).
Apsistojome Glanllyn Lakeside Caravan & Camping Park, kurį galite rasti pagal pašto kodą LL23 7SS.
Geriausias dalykas tame kempinge buvo ežero ir kalnų vaizdai ir tai, kad ten buvo galima deginti laužą. Kituose kempinguose nacionalinio parko teritorijoje tas griežtai draudžiama.
Ir žvejams Snoudonijoje tikras rojus. Savo kompanijoje turėjome viena žveją, kuris kopimą su mumis į Snoudono viršūnę iškeitė į dieną su meškere šalia Snoudonijos ežerų. O mes tą dieną mes praleidome kopdami į Snoudoną ir apie tai pasakojome straipsnyje Snoudonijos parkas: maršrutas į Snoudono viršūnę.
Iš Snoudono viršūnės į kempingą grįžome maloniai nuvargę, o iš savo žvejo gavome vakarienę – jo sužvejotus upėtakius, keptus ant laužo.
Paskutinįjį rytą, susipakavę savo stovyklą, pajudėjome į pajūrį. Snoudonijos pakrantės labai gražios ir prieš išvykstant buvome pasiruošę keletą vietų, kurias įdomu pamatyti. Tačiau į vakarus važiuoti nebenorėjome – iki namų ilgas kelias, tad vykom į Llandudno, pajūrio miestelį, kuriame viena iš pramogų – išbandyti senovinius keltuvus.
Turim vieną patarimą dėl tų keltuvų – geriau kilti į viršų, negu leistis į apačią. Mes užkilome į kalvą, kuri vadinasi Great Orme, nuo ten leidomės žemyn į pajūrį, vadinamą Happy Valley. Jau perkant bilietus mums nepardavė į abi puses, nes neaišku, koks bus oras. Sumokėjom už bilietus į vieną pusę (po 8 £), ir kasininkas sakė, kad grįžtant paduosim po 50 pensų ir mus įleis.
Nusileidom į pajūrį, pavaikštinėjom pakrante ir tiltu į jūrą, ant kurio, kaip įprasta Didžiojoje Britanijoje, daug suvenyrų parduotuvių ir žaidimų automatų.
Kai susiruošėm grįžti atgal į kalną prie savo automobilių ir nuėjom į keltuvų stotį, pamatėm didžiulę eilę ir nė vieno išvažiuojančio ar grįžtančio keltuvo. Na taip, mus įspėjo, kad keltuvai gali neveikti, jei vėjas pakils. Bet neatrodė, kad vėjas padidėjo, darbuotojai jokios informacijos apie tai, kada pradės veikti keltuvai, nepranešė, tai šiek tiek palaukę, nusprendėm savo jėgomis pasiekti automobilius.
Lipti į kalną apie dvi mylias nesiryžom – iš po vakar buvom pavargę po lipimo į Snoudoną. Tai susiradom taksi, kuris nugabeno mus visus už £5 į kalną. Jei būtume darę atvirkščiai – automobilius pasistatę apačioje ir užkilę į kalną, tuomet nulipti būtume galėję ir savom kojom 🙂
Ko mes nebespėjome, bet dar norėtume aplankyti Snoudonijoje (ir dėl ko į Snoudoniją galbūt dar grįšim):
- Ogwen Valley (Cwm Idwal) – maršrutas pėsčiomis po slėnį, kuriame yra ežeras, apsuptas kalvų. 3 mylių maršrutą galima nueiti per dvi valandas, o pradinis taškas būtų pašto kodas LL57 3LZ.
- Bounce Below – tramplinai urvuose po žeme. Labai norėjom šitą pramogą išmėginti, bet kai susiruošėm rezervuoti vietas, prieš dvi savaites prieš kelionę, bilietų jau nebebuvo. Tačiau mes vykome per Bank Holiday savaitgalį, gal įprastai taip užimta nebūna. Pažiūrinėkit daugiau apie šią pramogą, mujms pasirodė labai smagu: www.bouncebelow.net.
- Dar viena smagi, bet ir labai baisi pramoga yra Snoudonijoje – tai ilgiausias lynas Europoje, prie kurio prikabintas 300 metrų aukštyje, leisdamasis gali pasiekti greitį iki 100 mph. Bilietų irgi negavom, reikia rezervuoti iš anksti. Daugiau informacijos: www.zipworld.co.uk.
- Cardigan Bay pakrantės – nuostabūs paplūdimiai ir aplinkiniai miesteliai.
[wpsgallery]
