Kelnas buvo mūsų pirmasis aplankytas miestas Vokietijoje – anksčiau šią šalį tik pravažiavome, keliaudami iš Anglijos į Lietuvą ir atgal. Kelne paragavom pirmojo šnicelio ir nustebom supratę, kad vokiečiai ne mažesni romantikai nei kokie italai ar prancūzai…
Į ketvirtą pagal dydį Vokietijos miestą Kelną (Köln) atvykome automobiliu iš Londono – po 6 valandų kelionės ir 2 valandų miego, Kelnas buvo mūsų tarpinė stotelė pakeliui į Badeno-Viurtembergo žemę, kur laukė draugai.
Apie Kelną gerų atsiliepimų jau buvom girdėję iš draugų, kurie ten lankėsi prieš keletą metų. Tada pasakojo, kokia didinga Kelno katedra, kurią pamatė vos išėję iš traukinių stoties. Kelno katedra (Kölner Dom) be abejonių yra žymiausias, žinomiausias ir beveik iš visur matomas pastatas mieste. Katedra yra geras orientyras turistams, dar nepažįstantiems miesto.
Šios gotikinės katedros pamatinis akmuo buvo padėtas 1248 metais, o katedros statybos užbaigtos tik 1880 metais.
Stebuklas, jog ši katedra per Antrąjį pasaulinį karą nebuvo visiškai sunaikinta. Miestas pergyveno daug bombardavimų – Kelnas buvo ir yra stiprus ekonominis Vokietijos miestas, tad sąjungininkai bombų jam negailėjo.
Katedrai buvo padaryta nemažai žalos, bet po karo ji buvo atstatyta. Apie 80 specialistų nuolat rūpinasi katedros išlaikymo ir restauracijos darbais.
Kadangi į miestą atvykome gana anksti, apie 8 val. ryto, tai miestas dar buvo apytuštis. Apžiūrėję katedrą, vaikštinėjome Kelno centrinėmis gatvėmis, kur parduotuvės ir restoranai dar tik atsidarinėjo. Turistų nebuvo daug turbūt ne tik dėl ankstyvo meto, bet ir dėl lietingo oro.
Bet vėliau, apie kokią 10 valandą jų atsirado – grupelės senyvo amžiaus vokiečių su gidais apžiūrinėjo miesto įžymybes. Įsitikinom, kad vokiečiai ne tik po užsienio šalis mėgsta keliauti, bet ir savąją apžiūrinėti. Kur benukeliausi, būtinai sutiksi vokietį turistą, čia jau taisyklė 🙂
Kelno senamiestis, kaip ir daugelio didžiųjų Vokietijos miestų, buvo labai smarkiai sugriautas per Antrąjį pasaulinį karą. Nukentėjo beveik 90 proc. senamiesčio. Kelnas buvo atstatytas, kaip ir Štutgartas, kitas miestas, kurį vėliau aplankėme Vokietijoje.
Be katedros, Kelnas turi 12 romaninio stiliaus bažnyčių, kurios irgi daugiau ar mažiau nukentėjo per karą. Visų jų restauracijos darbai buvo baigti beveik prieš 30 metų, ir jos yra svarbios miesto kultūrinis ir architektūrinis paveldas.
Išsukę iš senamiesčio gatvelių Reino pakrantės link, priėjome Hohenzollern tiltą. Šis tiltas niekuo neišsiskirtų, jei ne viena žavi Kelno tradicija. Ant šio tilto, kuris yra skirtas pėstiesiems ir traukiniams, kabinamos meilės priesaikos – spynelės.
Žinokit, tai atrodo labai įspūdingai – tiek daug spynelių nebuvom matę niekur kitur. Netgi meilės miestu tituluojamoje Veronoje, prie Džuljetos namo, pakabintos spynelės nė iš tolo neprilygsta šitai gausybei.
„Negalvojau, kad vokiečiai tokie romantiški“, – nusistebėjo kelionės draugas, pamatęs gausybę meilės priesaikų, užrašytų, išgraviruotų, užklijuotų ant įvairiausių dydžių ir formų spynų. Iš tikrųjų, ėmėm galvoti jau abu – būtų nieko keisto pamatyti tokį reikalą kokioje Italijoje ar Prancūzijoje, bet vokiečiai mums visada atrodydavo šaltesni ir uždaresni. Bet štai – sugriautas stereotipas ir naujas meilės miestas 🙂
Visos šios spynos, sukabintos ant Hohenzollern tilto, gali sverti apie dvi tonas – tokie ekspertų skaičiavimai pateikiami Kelno turizmo informacijos puslapyje.
Poros, pakabinusios spyną ant tilto, raktą meta į upę – toje vietoje turėtų būti nemažas kiekis metalo. Po tiltu teka Reinas, viena didžiausių Europos upių (ilgis 1233 km) ir labai svarbus Europos vandens kelias.
Upė dalija Kelną dalija į dvi dalis. Senamiestį ir katedrą rasite dešiniajame Reino krante. Čia yra ir modernusis Kelno rajonas – Rheinauhafen, kuriame stūkso įdomūs, 2008 metais pastatyti namai-kranai (Kranhaueser).
Kairiajame Kelno krante turistams įdomių objektų nėra daug, tačiau turint laiko verta ten nuvykti dėl gerų vaizdų į dešinįjį krantą – iš ten puikiai matosi miesto centro panorama.
Mums iki ten nukeliauti neužteko laiko – baiginėjosi parkingo laiko, tai reikėjo skubėti prie automobilio. Išvažinėdami iš Kelno pakilome į šiokią tokią kalvelę, tai matėme tas puikias panoramas.
Dar vienas miesto simbolis – odekolonas. Eau de Cologne buvo sukurtas šiame mieste ir išplito po visą pasaulį. 1709 metais Kelne gyvenęs italas Johann Maria Farina sukūrė naują kvepalų formulę ir pradėjo odekolono istoriją – Kelno vandeniu, prancūziškai Eau de Cologne .
Vėliau, jau po odekolono išradėjo mirties, prekybininkas Wilhelm Mülhens atidarė odekolono fabriką ir pagal adresą pavadino jį Glockengasse 4711. Nuo tada šalia Eau de Cologne puikuojasi skaičiai 4711 ir šis vanduo yra vadinamas originaliuoju vokišku odekolonu.
Kelne yra du Eau de Cologne muziejai – vienas adresu Obenmarspforten 21, kitas – Glockengasse 4711. Pastarajame vis dar vyksta odekolono gamyba.
Kasmet Kelne vyksta festivalis Karneval – tai lyg vokiška Rio de Ženeiro ar Venecijos karnavalų versija, kai miesto gatvės virsta šventės paradu. Festivalis skirtas gyvenimo malonumams ir akcentuoja hedonistinį gyvenimo būdą. Svarbiausi festivalio momentai – Rosenmontag procesija ir Tolle Tage – pašėlusios dienos. Daugiau apie Kelno karnavalą: www.karneval.de.
Daugiau apie miestą: www.cologne-tourism.com (anglų ir vokiečių k.)
[wpsgallery]
