„Pernai baigiau mokslus universitete Anglijoje, susikroviau kuprinę ir išėjau į kelią, išraižiau didžiąją dalį Europos autostopu. Jaučiau, kad man reikia kažko daugiau, nei sėdėti vienoje vietoje ir daryti tuos pačius dalykus“, – sako 22-ejų kaunietis Rytis Gedvilas, pasiryžęs pėsčiomis pereiti Islandiją.
Šios vasaros pabaigoje Rytis iškeliaus į žygį pėsčiomis per visą Islandiją. Jo laukia beveik 550 km kelio per kalnus, dykumas, sustingusią lavą, šalia ledynų, krioklių ir ugnikalnių, kur nėra jokios civilizacijos. Apie taip, kaip ruošiasi tokiam gyvenimo išbandymui, Rytis papasakojo Buvauten.lt.
– Kas paskatino leistis į tokią kelionę? Kodėl pasirinkai Islandiją?
– Islandija domiuosi jau senokai. Daug apie ją skaitydavau, su pavydu žiurėdavau nuotraukas, klausydavausi islandiškos muzikos, žiurėdavau filmus. Vėliau pradėjau savarankiškai mokytis islandų kalbos. Dar po kelių mėnesių pirmą kartą ten nuvažiavau. Pabuvau tik savaitę ar pusantros, bet jau kurpiau planus kaip sugrįžti. Patiko gamta, draugiški ir įdomūs žmonės.
Mėgstu iššūkius, ne visai standartinius užsiėmimus, žygius pėsčiomis, todėl mintis pereiti per Islandiją atėjo labai natūraliai. Mažai kur rasi tokios atšiaurios ir žmogaus mažai liestos gamtos kaip Islandijoje. Kitaip nei pakrantėse, salos gilumoje nėra jokios civilizacijos, ten niekas negyvena, net gyvūnai. Norisi pajusti tą sąveiką su laukine gamta, pajusti, jog esi priklausomas nuo jos. Manau, kasdieniame gyvenime to dažnai trūksta.
– Ketini keliauti vienas. Ar nebijai vienatvės?
– Vienatvės šiek tiek bijau, kaip minėjau, giliau saloje nieko nėra. NASA astronautai ten netgi treniravosi nusileidimui į mėnulį, nes vietomis Islandija būtent taip ir atrodo – smėlynai, krateriai, uolos ir daugiau nieko. Įmanoma sutikti vieną kitą nutrūktgalvį keliautoją, bet greičiausiai bus ilgesnių periodų, kuomet nesutiksiu jokios gyvos būtybės. Bet iššūkis būtent dėl to ir yra iššūkis, kad išbandyčiau save. Galbūt būtų beprasmiška visa tai daryti, jei visai nieko nebijočiau.
Vienas keliauju daug. Tačiau skirtingai, nei bus Islandijoje, sutinku daug žmonių, tai visada su kažkuo tenka bendraut, tad tos vienumos nelabai būna. Bet man sunku ilgesnį laiką keliauti su tuo pačiu žmogum. Atsiranda trintis, trūksta erdvės introspekcijai, trūksta laisvės. Taip pat keliavimas vienam, ypač sudėtinguose žygiuose, labai grūdina, išmoksti su bet kokia situacija susidoroti savarankiškai, įgauni svarbios patirties, daugiau pasitikėjimo savimi.
– Kaip ruošiesi kelionei? Ką tavo artimieji mano apie tokį išbandymą?
– Šiuo metu kasdien (ir kasnąkt) užsiimu būsimos kelionės reikalais: tikrinu informaciją, studijuoju žemėlapius ir visaip kitaip ruošiuosi kelionei. Taip pat kai lieka laiko ir energijos, tobulinu islandų kalbą, šiek tiek sportuoju. Dėl šeimos ir draugų, tai, man regis, jie jau pripratę prie mano kvaištelėjusių planų, juos sunku ir nustebinti, nors ir stengiuosi.
– Kaip manai, kas tokioje kelionėje bus sunkiausia?
– Kelionė turėtų trukti beveik mėnesį, nors daug kas priklauso nuo oro sąlygų, kurios dažnai ten būna sudėtingos. Būtent klimatas bus didžiausias iššūkis. Orai ten labai šizofreniški – vieną minutę gali būti ramus saulėtas oras, o už trijų minučių kaip kokia manų košė su uogiene pasimaišys žemė su dangum. Pats tai patyriau savo kailiu.
Stengiuosi kiek įmanoma geriau apsisaugot nuo stipraus vėjo ir liūčių, galbūt net sniego, kuris net ir vasarą įmanomas. Savadarbiu būdu tobulinu palapinę, kad nesudraskytų netikėtas vėjas, pasiimsiu atitinkamos aprangos, batų. Pagalvota apie ryšio įrangą, energijos poreikius ir apie blogiausius scenarijus – palaikysiu ryšį su gelbėjimo tarnybomis, siųsdamas „man viskas gerai” signalus su savo GPS koordinatėmis.
Gali būti sunku eiti pustuščiu skrandžiu – labai problematiška apsirūpinti pilnu kiekiu reikiamų kalorijų einant, dėl pernelyg didelio maisto svorio. Maistą kelyje papildysiu du arba tris kartus, kuomet iš anksto perduotą dėžę maisto atveš autobusai į vieną iš dykynėse esančių turistinių trobelių. Be viso šito, kaip ir minėjau, gali būti sunku psichologiškai būti visiškai vienam negyvenamoje vietoj.
Ryčio kelionės maršrutas:
– Kelionę pradėsiu prie nuostabaus Skógafoss krioklio salos pietuose. Neilgai trukus praeisiu pro šalį žymiojo Eyjafjallajökull ledyno, po kuriuo esantis galingas ugnikalis išsiveržė ir sutrikdė skrydžius Europoje. Vėliau eisiu Sprengisandur keliu – tai didelė šaltoji dykuma. Senovėje šiuo keliu keliaudavo žmonės su arkliais norėdami pasiekti kitą šalies pusę. Tačiau kelionė ne iš lengvųjų – pakeliui iš bado gaišdavo arkliai, nes ten neauga jokia žolė. Šioje dykumoje yra Nýidalur – kelios vienišos trobelės, kuriose ir papildysiu savo maisto atsargas ir pagaliau sutiksiu žmones.
Kelyje pralenksiu didžiausią tūriu ledyną Europoje – Vatnajökull, ant kurio, beje, buvo filmuoti populiariaus serialo Game of Thrones epizodai. Ten yra ir įspūdingas ugnikalnis Bárðarbunga, nustojęs veržtis vos prieš kelis mėnesius. Šalia yra ir šviežios lavos laukas, tačiau eiti ten gali būti pavojinga dėl nuodingų garų ir nestabilaus žemės paviršiaus. Kiek toliau – kitas ugnikalis Askja, su trenksmu veržęsis prieš pusantro šimto metų. Jo dalys pasiekė netgi Skandinaviją ir Airiją…
Tolyn į šiaurę sugrįš žaluma – čia ir įspūdingas Mývatn ežeras. Praeisiu didžiausią krioklį Europoje Dettifoss. Kelionę baigsiu vos už kelių kilometrų nuo poliarinio rato šalia Raufarhöfn miestelio esančiame modernių pagoniškų skulptūrų parke, primenančiame garsųjį Stounhendžą Anglijoje.
Rytis siūlo kiekvienam prisidėti prie šios kelionės ir už tai žada atsidėkoti asmeniškai. „Kad kelionė praeitų sklandžiai ir saugiai, dar trūksta šiek tiek finansų. Kiekvienas gali prisidėti ir tapti kelionės dalimi. Kelionės bičiuliai, paaukoję vieną ar kitą sumą, gaus simboliškų padėkų. Pavyzdžiui, už 10 eurų vaizdingoje vietoje nusifotografuosiu su žmogaus vardu ir pavarde; už 20 eurų atsiųsiu ranka rašytą atvirutę iš vieno Islandijos kaimų/miestelių, kuriuos praeisiu; už 40 eurų atsiųsiu sustingusios lavos gabaliuką ir kt.“, – planuoja keliautojas ir po kelionės žada parašyti knygą.
Mane irgi be galo žavi ši šalis, vis svajoju kadanors į ją nuvykti. Labai lauksiu Ryčio įspūdžių 🙂