Atostogos kaip filmas: 16 dienų ir 2700 mylių kelionė Amerikoje

Tokių atostogų dar nebuvom turėję. Šita kelionė turbūt daugeliui iš mūsų buvo išskirtinė įvairiom prasmėm. Nė vienas nebuvom buvęs Amerikoje. Vienam tai išvis buvo pirmoji kelionė. Keliems – pirmasis štampas pase. Visiems – kas dieną skirtingi vaizdai, matyti filmuose, ir daug naujų patirčių.

Dabar yra antra diena po kelionės Amerikoje. Trečia valanda ryto Londone. 19 val. Los Andžele. Bet mes Londone, ir sunku užmigti, gal nuo minties, kad atostogos baigėsi, o gal dėl laiko skirtumo. Arba ne, juk skrendant miegojau beveik visas 10 valandų, tada naktį dar 12 valandų, ir dar vežant draugus į oro uostą spėjau pamiegoti. Tai kiek žmogus gali miegoti?

Ta pati nesąmonė galvelėj, ir net ne vienoj, buvo prieš 18 dienų, kai devyniese nuskridom į Los Andželą. Skrydžio metu užmigti nepavyko, pirmąją naktį irgi kankino nemiga: nuskridom pavakary, pavakarojom terasoj, išsiskirstėm miegoti, ir tada po kelių valandų, penktą ryto susitikom, nes nesimiega. Ir tai išėjo į labai produktyvų rytą viešbučio sporto kambaryje. Taip, šiek tiek zombiškai, su raudonomis akimis, prasidėjo mūsų kelionė po Šiaurės Ameriką.

Tą rytą sportas ir pusryčių kava prablaškė, ir iškeliavom apžiūrėti Los Andželo. Miestas didumo nematyto, tai jau buvom suplanavę privatų turą su Rasta Bus, kuris apvežiojo po turistams žinomas ir mažiau žinomas vietas, ir galiausiai likom Venecijos paplūdimyje (Venice Beach), kur patikrinom Ramiojo vandenyno bangas, pamatėm nuostabų saulėlydį ir daug bomžų.

Apie tuos benamius menininkus, pensiją leidžiančius puikiame Kalifornijos paplūdimyje, ir apie Beverly Hills’o prabangą, įžymybių namus bei Holivudą pasakojam plačiau atskirame straipsnyje, o dabar judam į kitą valstiją – Nevadą, kur yra Amerikos nuodėmių miestas Las Vegasas.

Tą dieną, iš pajūrio su palmėmis atvykom į visišką dykumą. Nykus gamtovaizdis, nemažas karštis (apie +30) ir virš galvos skraidantys maitvanagiai, kuriuos matydavom išlipę poilsio stotelėse, lydėjo iki pat Las Vegaso.

Booking.com

O ten jau atskiras pasaulis. Visko beprotiškai daug, daug garso ir daug šviesų, kaip sako vienas žinomas scenos žmogus bei mūsų draugė Vyka. Nors Las Vegase yra ką veikti, bet dviejų naktų buvo per akis. Spėjom ir kazino palošti, ir saulėje pasikepinti bei baseine pasimaudyti; ir miestą apžiūrėjom, atrakcionus pabandėm, fontanų bei ugnies šou pamatėm, ir dar visokių nuotykių buvo, kas norės, pats pasipasakos, juk kas nutinka Las Vegase, tas ten ir lieka! Svarbu, kad po tų dviejų naktų nieko nepalikom, ir visi devyni riedėjom link kanjonų valstijų Jutos ir Arizonos.

Tada tris dienas praleidom rančoje, kur aplink gerų 15 mylių spinduliu nebuvo nieko. Po Las Vegaso šviesų ir triukšmo tai buvo atgaiva – naktį švietė tik mėnulis ir žvaigždės, na ir mūsų laužas. Bet dienomis ramiai nesėdėjom – tai buvo vienos iš vaizdingiausių ir labiausiai įsiminusių dienų per visą kelionę.

Pamatėm Antilopės kanjoną (Antelope Canyon), kur indėnas mus vedžiojo po siaurą plyšį po žeme. Čia saulės šviesa ir šešėliai sukuria tokius paveikslus, kad net dabar žiūrint nuotraukas negali patikėti, kad tuos dalykus matei…. Toliau – viena geriausių panoramų prie Kolorado upės vingio, kurio forma primena arklio pasagą (Horseshoe Bend). Kitą dieną tą vietą pamatėm iš apačios, plaukdami Kolorado upe. Visos šitos grožybės buvo visai šalia nedidelio Arizonos miestelio Peidžo (Page).

Kitą dieną tame pačiame miestelyje pradėjome įsimintiną kelionę – 15 mylių motorine valtimi per Glen kanjoną Kolorado upe. Tai buvo tokia diena, kuriai apibūdinti trūksta žodžių. Tokių žodžių, kaip įdomu, gražu, vaizdinga, jautru, ramu ir panašiai – neužtenka. Tai buvo kažkas daugiau, kažkas tokio, ko net negalėjome įsivaizduoti. Vėliau parodysime filmuotą medžiagą, kuri galbūt padės apibūdinti tuos potyrius geriau. Ir jei būsit Peidže, šitos kelionės nepraleiskite (Colorado River Discovery).

Taip neapsakomai ramiai ir jaukiai praėjusi diena baigėsi su nuotykiais – dykumoje sugedo mus vežęs autobusas, vėliau atvyko antras, bet ir tas sugedo. Iki automobilio galiausiai grįžom pėsti.

Kita diena buvo didinga – ją praleidome Didžiajame kanjone (Grand Canyon). Nors prieš atvykstant atrodė, kad jau nieko ypatingo nebepamatysim, nes dvi dienos prieš tai buvo pilnos tokių vaizdų, kokių net nesitikėjom. Bet Didysis kanjonas išsiskyrė iš visų matytų kanjoniukų. Sunkiai suvokiamas dydis, neturint atskaitos taško. Atrodė, kad net ne savo planetoje esam.

Iki tol visi planai šioje kelionėje dėliojosi labai sklandžiai, net keista buvo. Didžiajame kanjone buvo vienintelis neskandumas – ketinom važiuoti dviračiais, bet nuomos punktas laisvų neturėjo. Tai suvaikščiojom 9 km pėsčiomis palei pietinį kanjono kraštą ir nenusivylėm – vaizdai užburiantys.

Po to buvo kelios dienos ant ratų, reikėjo nuvažiuoti daug mylių, bet po pusdienį skirdavom aplinkiniams Amerikos nacionaliniams parkams. Visi jie tokie skirtingi, savaip įdomus ir stebinantys. Aplankėm Ziono parką (Zion National Park), seniausią ir populiariausią Jutos nacionalinį parką, kuriame yra visko: kalnai, kanjonai, upės, kriokliai ir daug žalumos, lyginant su Didžiuoju kanjonu.

Visiškai kitokia gamta mus sutiko Ugnies slėnyje (Valley of Fire State park) Nevadoje. Rausvų uolienų parkas Mojave dykumoje yra didžiausias Nevados valstijos parkas, labai arti Las Vegaso.

Po to buvo diena Mirties slėnyje (Death Valley), kuris yra žemiausia, karščiausia ir sausiausia vieta Šiaurės Amerikoje. Tai žinodami pasiruošėm dideliam karščiui, apsirūpinom vandeniu ir, išlipę ant kalno, puolėm prie lagaminų šiltesnių drabužių ieškoti – šaltesnės vietos ir žvarbesnio vėjo per visą kelionę nebuvo!

Mirties slėnyje kentėm šaltį, vėją, vėliau karštį ir badą. Bet tai, ką pamatėm, vėl buvo visiškai kitokia gamta, nei matėme prieš tai: druskos baseinas, smėlynai, uolos ir nė gyvos dvasios aplink.

Važiuojant per Mirties slėnį verta apsirūpinti ne tik vandeniu, maistu, bet ir degalais – vienintelėje degalinėje, kurią pravažiavome, benzino kaina už galoną buvo 5 doleriai – dvigubai brangiau nei už kurą mokėjome Arizonoje.

Kitą dieną atvykom į gražiausiu Amerikos parku tituluojamą Josemičio parką (Yosemite National Park). Dėl vieno uždaryto kelio teko koreguoti maršrutą, bet daug nepraradom, netgi išlošėm laiko – apžiūrėjom žaliuojantį Josemičių parką ir greičiau, nei planavom, atsidūrėm San Franciske.

San Franciskas mus sužavėjo. Per šią kelionę daug didelių JAV miestų neaplankėm, tik Los Andželą, Las Vegasą ir San Franciską, bet pastarasis iškart patiko visiems, vos pamatėm miesto ir įlankos panoramą nuo Tvin Pykso kalvų.

San Franciske oras nelepino, tad išbandėm miesto barus ir davėm darbo kojoms – miesto kalnais pakalnėm suvaiksčiojom daugiau kaip 10 kilometrų.

Palikę San Franciską, važiavome labai vaizdingu Ramiojo vandenyno pakrantės keliu (Pacific Coast Highway), žymimu pirmuoju numeriu. Šiame kelyje matėme dramatiškas pakrantes ir didžiules vilas, mažus pakrantės miestelius ir dar brangesnį kurą – 5,99 dolerio buvo mūsų matytas rekordas. Pirmąsias 400 mylių šiuo keliu autobusiuke buvo mažiausiai miegančiųjų  nei bet kuriam kitam kely – gaila buvo pramiegoti tokius vaizdus.

Paskutinė stotelė – Santa Barbara, iš pradžių pasitiko nelabai svetingai – lijo lietus! Santa Barbaroje, kurioje, kaip mus informavo vietinis gyventojas, lyja dvi dienas per metus, sugebėjom pataikyti į vieną iš tų dviejų. Paskutinių atostogų dienų planus pakoregavo oras – žadėjome pailsėti ir atsigauti po atostogų paplūdimyje, bet kadangi karšta nebuvo, teko ieškoti kitokios veiklos.

Ir buvo verta – užsisakėm kelionę į vandenyną stebėti delfinų ir banginių (Condor Express). Laive spygavom kaip vaikai – tiek stebėdami šalia plaukiančius delfinus, tiek laivui skriejant per bangas, kas geriau nei atrakcionai. Galiausiai ir oras pasitaisė, tai ir pliaže pagulėti buvo galima, ir apžiūrėti Santa Barbaros arkas ir kitas įžymesnes vietas besidžiaugiant Kalifornijos saule.

Čia tik pirmieji ir labai abstraktūs įspūdžiai iš didelės šalies. Dar daug ko nepasakėm, primiršom, kai galvos atvės po atostogų karščio, papasakosim plačiau apie kiekvieną vietą, ir būtinai – apie kelionę iš praktinės pusės: kiek kas kainavo, kokie reikalai su automobiliais ir vairavimu JAV, ką galim rekomenduoti ir panašiai. Jei įdomu, čia mūsų nuvažiuoto kelio žemėlapis: www.rome2rio.com/trip/fQJnZO

O dabar – vėl miegoti 🙂