Tęsiam kelionę po Ameriką ir toliau žvalgomės viename gražiausių šalies miestų – San Franciske. Mums antroji diena mieste išaušo pilka ir lietinga, bet tai nesutrukdė apžiūrėti San Francisko įžymybių.
Per visą savo kelionę po Ameriką, pirmą kartą vėsesnį orą pajutom ir striukes iš lagaminų išsitraukėm San Franciske (na, išskyrus trumpą atšalimą Mirties slėnyje).
Apvažinėję automobiliu San Franciską pirmąją dieną, kai atvykom, keliavom į viešbutį. San Franciske apsistoti miesto centre gali būti gana brangu, turint galvoje kainos ir kokybės santykį. Labai labai prastų motelių kainos didelės, vien dėl to, kad centras, kad naktinės linksmybės netoli.
Mes pasirinkom kitą variantą – apsistojom netoli oro uosto esančiame San Francisko priemiestyje Burlingame. Ten ir vietos pasistatyti automobilį šalia viešbučio yra, viešbučiai geresni ir kainos daug mažesnės. Du kambarius dviems dienoms Double Tree by Hilton gavome už 500 $. Susisiekimas su San Francisko centru iš ten neblogas – traukiniu tik pusė valandos. Vakare ir kitą dieną naudojomės Uber paslaugomis, kas išėjo netgi pigiau, nes mūsų buvo 9, tai dažniausiai tilpdavom į 2 automobilius.
Antroji diena prasidėjo pusryčiais šalia viešbučio esančioje 24 h veikiančioje užkandinėje. Mėgavomės amerikietiškais pusryčiais ten – įvairiausiais omletais bei blynais (drąsiausiems – su kepta šonine ir braškėmis) ir aišku, nuolat papildoma kava.
Pirmoji lankytina vieta tą dieną buvo Lombard gatvės dalis, kuri yra viena iš labiausiai vingiuotų gatvių pasaulyje (Crookedest Street). Ši gatvė yra ant vienos iš septynių pagrindinių San Francisko kalvų – Rusų kalvos (Russian Hill). Iš viso skaičiuojama, kad miestas pastatytas ant 44 kalvų.
Šios gatvės dalis – stati pakalnė, kur eismas vyksta tik viena kryptimi, šaip suvingiuota buvo saugumo sumetimais. Važiuojantys gatve turi riedėti labai lėtai ir įveikti 8 aštrius posūkius. Lombard gatvė vingiuočiausia gatve, nors iš tiesų toks titulas yra gana apgaulingas. Netgi tame pačiame San Franciske yra gatvė, labiau vingiuota už Lombard Street. Tai yra Vermont Street, nors ir labiau vingiuota, nėra tokia žymi, kaip Lombard Street, kuri yra daug vaizdingesnė.
Nuo šios gatvės prasidėjo ilga kelionė pėsčiomis per San Francisko kalnus ir pakalnes. Pasukom link Coito bokšto (Coit Tower), kuris st9vi ant Telegrafo kalvos (Telegraph Hill) ir yra labai gera apžvalgos aikštelė San Francisko mieste.
Daugiau apie šią kelionę: Kelionė po Ameriką: nuo Mirties slėnio iki San Francisko >>
Nuo šio 64 metrų aukščio bokšto galima matyti visas miesto įžymybes: Auksinių vartų tiltą, Alkatraso salą, Finansų rajoną su išsiskiriančiu pastatu – Transamerica piramide. Nuo šio bokšto matosi ir Rusų kalva su Lombard Street, prieplaukos bei San Francisko įlanka su salomis. Užkilti liftu ant bokšto kainuoja 8 $, ir mėgstantys miestų panoramas iš aukštai turėtų nepagailėti bilietui.
Tik pradėję vaikščioti San Franciske, supratom, kad tai nėra labai lengva – juk miestas pastatytas ant kalvų. Retai paeidavom tiesiai, teko tai palinkti į priekį lipant į kalną, tai atsilošti atgal leidžiantis į pakalnę. Bet užtat kokie vaizdai! Jokiam kitam mieste to nepatirsi.
Stebino ne tik kalvotas miesto reljefas, bet ir architektūra. Gyvenamieji namai San Franciske turi daug žavesio ir išskirtinumo. Lyginant su Los Andželu, kuriame matėme arba skurdžius, niekuo neįdomius gyvenamuosius pastatus arba prabangias vilas, San Franciske buvo kitaip – turbūt visi gyvenamieji namai čia tokie žavūs, ir tai tęsėsi gatvių gatvėmis.
Praėjom pro kinų rajoną – San Franciske jis yra vienas didžiausių pasaulyje. Dar viena gatvė turbūt buvo italų rajonas – visi restoranai, kavinės ir netgi užrašai – itališki. Vienoje iš itališkų kavinukių prisėdom kavos ir pyragaičio, tai buvo poilsis prieš ilgą kelią į pagrindinį miesto parką, o paskui – į vieną pirmųjų gėjų rajonų Amerikoje.
Eidami kalvotomis San Francisko gatvėmis, kartais stengdamiesi išvengti įkalnių ir sukdami ten, kur pakalnės, su keliais prisėdimais kavinėse ir baruose, galiausiai priėjome Auksinių vartų parką (Golden Gate Park).
Šis parkas, lyginamas su Niujorko Centriniu parku, yra didžiausias miesto viešasis parkas. Beveik 5 km ilgio parke yra konservatorija, ežerai, japonų sodas, didžiuliai žali plotai, netgi stadionas. Parkas toks didelis, kad jo viduje važinėja automobiliai. Tačiau šis parkas kartu garsėja ir tuo, kad ten San Francisko benamiai kuriasi stovyklas, kurios labai greitai tampa šiukšlynais.
Mes viso parko net nebandėme apeiti. Oras jau buvo pasitaisęs, tai pasėdėjome prie ežero, pažiūrėjome į tvenkinyje ant akmenų prieš saulę besišildančius vežliukus, pasidžiaugėme iš žemės galvą kaišiojančiu gyvūnėliu (kas jis buvo, dabar neprisimenu, bet kelionės draugas, gamtos žinovas, tada jį identifikavo). Auksinių vartų parkas San Franciske yra gera vieta atsipūsti nuo didmiesčio.
Toliau žingsniavom į Castro rajoną, o kad jį priėjome, supratome pamatę užrašą didelėmis raidėmis ir vaivorykštės spalvų vėliavas. Netgi pėsčiųjų perėjos ten ne juodai baltos!
Castro yra vienas pirmųjų gėjų rajonų Jungtinėse Amerikos Valstijose, čia veikia seniausias gėjų, lesbiečių ir transeksualų istorijos muziejus, daug parduotuvių, kavinių ir barų.
Ilgai ten neužsibuvom, pasukom į šonines gatveles, į Mission rajoną, kur pasirinkti, kur pavalgyti ar išgerti tikrai yra iš ko. Viename iš jų, grojant gyvai amerikietiškai grupei ir užbaigėme savo paskutinį vakarą San Franciske.
Nors kaip ir visur, San Franciske norėjosi pasilikti bent kiek ilgiau, bet su miestu atsisveikinti liūdna nebuvo – pamatėme daug ir aplankėme pakankamai barų (vienas kelionės draugas skaičiavo). Kelionė tęsiasi ir laukia daug nuostabių vaizdų važiuojant Ramiojo vandenyno pakrantės keliu ir Santa Barbaroje.