Šita atostogų diena Amerikoje visiems labai įsiminė, nors buvo pati ramiausia. Patiems nereikėjo daryti nieko, tik sėdėti valtyje, klausyti gidės pasakojimų ir mėgautis neapsakomais kanjonų ir Kolorado upės vaizdais. Tiesa, dar buvo pora sugedusių autobusų ir mintis, kad naktį praleisim dykumoje…
Kad plauksim Kolorado upe, pažiūrėti, kaip kanjonai atrodo iš apačios, jau buvom sugalvoję dar prieš išvykdami į JAV. Tačiau nieko iš anksto nerezervavom. Atvykę į Peidžo miestelį (Page) pačią pirmąją dieną, kai lankėm Antilopės kanjoną ir Horseshoe Bend, nukeliavom į tokį vietinį ofisiuką, kur organizuoja turus po kanjonus.
„Howdy folks!“, – vos mums įėjus, sušuko kelionių po kanjonus organizatorė. Per savo kelionę Amerikoje pirmą kartą išgirdom tokį pasisveikinimą. Tai buvo tik įžanga į suvokimą, kad čia žmonės bus kitokie nei Los Andžele ar Las Vegase. Amerikietė, kuri pati organizuoja turus hameriais, iš savo paslaugų spektro tą dieną mums nieko pasiūlyti negalėjo, bet padėjo susiorganizuoti turą upe per Colorado River Discovery. Tam nedideliam miestely visi vieni kitus pažįsta, tai viskas buvo sutarta labai greitai ir vietos 9 keliautojams valtyje rezervuotos.
Kitą rytą, susirinkę prie Colorado River Discovery parduotuvės, gavom po priešpiečių rinkinuką ir buvom supažindinti su taisyklėmis. Pusės dienos turą užsisakę keliautojai negali neštis savo kuprinių, tik permatomus maišelius su daiktais, tačiau mums tas negaliojo – į pilnos dienos turą galima neštis savo kuprines, tik jos prieš įlipant į autobusą bus patikrintos, perspėjo vienas darbuotojas.
„O kokių daiktų neštis negalima?“ – pasiteiravom, galvodami, kad tuoj išvardins ilgiausią sąrašą. O jis pagalvojo, ir atsakė: „Weapons“ (liet. ginklų). „Aj, ginklų, gerai, savo paliksim čia!“, – pasijuokėm tarpusavy. Amerikiečiai turbūt to nebūtų supratę kaip juoko – juk ten šaunamieji ginklai įprastas dalykas, tai kas nors gali sugalvoti su kokiu revolveriu atkeliauti ir į ekskursiją. Mes prie tokios laisvės turėti ginklus niekaip negalėjom priprasti – stebėjomės degalinėje ar maisto parduotuvėje pamatę parduodamus medžioklinius šautuvus, taip pat stebino ir tokie ženklai – mokyklos zona, šautuvų negalima. O visur kitur tai galima.
Tai va, gavę daugiau nurodymų, kaip viskas bus, susėdom į autobusą, kuris nuvežė kelias mylias iki upės šlaito, tada leidosi privačiu Glen užtvankos (Glen Dam) tuneliu į apačią prie vandens. Būtent dėl šito tunelio ir negalėjom neštis jokių ginklų, nes tai JAV Vidaus reikalų departamento zona (Homeland Security site).
Nuo ten, kur paleido autobusas, iki valties paeiti reikėjo gal 100 metrų, bet privalėjom užsidėti šalmus – jei nubyrėtų kokia uoliena nuo to šlaito, mažai kuo toks šalmas padėtų, tačiau toks jų saugumo reikalavimas.
Daugiau apie šią kelionę: Atostogos kaip filmas: 16 dienų ir 2700 mylių kelionė Amerikoje >>
Priėjom iki valties sveikom galvom, štai prasideda mūsų kelionė Kolorado upe! Pamatysim nedidelę dalį – tik 15,5 mylios iš 1450 mylių ilgio upės.
Mūsų gidė ir valties kapitonė Holly apie Glen kanjoną ir Kolorado upę papasakojo nemažai, bet netgi įdomiau buvo klausytis ne faktų, o jos pačios istorijų, kaip ji turi patį geriausią darbą pasaulyje, kaip myli Peidžą ir aplinkinę gamtą, Kolorado upę, kanjonus ir taip toliau.
O dar geriau buvo tiesiog mėgautis plaukimu, vaizdais ir pojūčiais. Toje vietoje, Glen kanjone, Kolorado upė apsupta aukštų raudono smiltainio sienų, ant kurių galima pamatyti įvairiausių kūrinių – vienur matosi žmogaus veidas, kitur – vilkas. Laki vaizduotė dar ir daugiau piešinių gali priieškoti.
Bet šie kūriniai neamžini – kanjonas nuolat keičiasi, sienos trupa, griuva, byra į upę. Vieną neseniai į upę nukritusį uolienos gabalą priplaukėme apžiūrėti.
Pusiaukelėje sustojome paplūdimyje, kuris vadinamas Petroglyph Beach. Buvo vidurdienis, saulė švietė aukštai virš kanjono, tad pavėsio, kurį tik pradėjus plaukti suteikdavo kanjono sienos, nebebuvo. Buvo labai karšta. Išlipus į krantą ant smėlio norėjosi šokti ir atsigaivinti upės vandenyje, bet išdrįso tik vienetai… Vandens temperatūra – 47 laipsniai pagal Farenheitą, kas yra apie 8 laipsnius pagal Celsijų.
Vanduo šioje vietoje toks šaltas dėl užtvankos, kuri paima visą viršutinį vandenį ir išleidžia apatinį, šalčiausią. Toliau vanduo šiltėja, bet tik apie 1 laipsnį kas 20 mylių pasroviui (kas kokį laipsnį, Farenheito ar Celsijaus, nebežinau, bet faktas tas, kad toliau upės vanduo šiek tiek šiltesnis).
Nežinau, ar esat bandę braidyti ar maudytis tokiame vandenyje, bet mums jis buvo labai šaltas. Laukdami, kol kiti kelionės draugai grįš apžiūrėję indėniškus raižinius ant kanjono sienų, bandėm išbūti įmerkę kojas į vandenį kaip galima ilgiau. Mano rekordas toks: įbridus suskaičiavau iki 10, ir tada šokau lauk, kojas gėlė ir degino.
Du iš mūsų kompanijos įsidrasino Kolorado upėje išsimaudyti ir tai buvo turbūt trumpiausios maudynės jų gyvenime 🙂
Po trumpos poilsio minutės plaukėme toliau. Tą dieną iš apačios pamatėme tai, ką vakar matėme iš viršaus – apiplaukėm pasagos formos vingį (Horseshoe Bend). Žmonės, stovintys ant skardžio iš apačios atrodė tokie mažyčiai… Tuomet galėjom įsivaizduoti, kokio aukščio yra kanjono sienos.
Visai prieš kelionės pabaigą mūsų laukė siurprizas. Prie mūsų priplaukė kita valtis, prisikabino prie mūsų ir taip plūduriavom kartu, klausydamiesi tos valties gidą ir mūsų gidę dainuojant duetu, pritariant gitarai. Atrodė, kad gitaros garsai ir balsai užpildė kiekvieną kanjono sienos plyšį. Oras buvo pilnas muzikos, širdys – ramybės. Turbūt vienas kitas ir ašarą tuo metu nubraukė.
Mūsų kelionė Kolorado upe baigėsi Lees Ferry, vienintelėje vietoje Glen kanjone, kur galima privažiuoti prie Kolorado upės. Šioje vietoje aukštų šlaitų nebėra, čia mūsų jau laukė autobusas, kad parvežtų į Peidžą. Kelionė turėjo užtrukti apie valandą, bet užtruko daugiau kaip dvi…
Kelionė upe baigėsi, bet nuotykiai ne. Važiavom autobusu, kol jis nepradėjo kosėti, cypti ir sustojo. Gal kažkas nutiko su pavarų dėže, gal variklis perkaito, spėliojo kelionės draugai. Išties, karštis lauke nemažas – tą dieną tikrai buvo apie 30 laipsnių. Taigi, autobusas sustojo in the middle of nowhere, kaip sako amerikiečiai, tikrąja ta žodžio prasme buvom vidury dykumos, ničnieko aplink nebuvo.
Vairuotojas ramina – kitas autobusas turėtų atvykti už pusvalandžio. Šiek tiek paliūdėjom, kad tai sujauks tolimesnius mūsų planus – tą vakarą dar planavom nulėkti prie Powell ežero ir išsikepti BBQ rančoje. Jei labai užtruksim, teks atsisakyti ežero…
Kitas autobusas atvažiavo maždaug po pusvalandžio, kaip ir žadėta, bet per tą laiką mes jau buvom spėję aptarti planus, ką darytume, jei reikėtų nakvoti dykumoje ir kas galėtų kėsintis mus suėsti.
Tačiau ir kitas autobusas iki reikiamos vietos nenuvežė. Vos pradėjus važiuoti į statesnį kalną, ėmė trukčioti. Šiaip ne taip privažiavo iki miestelio ir sustojo. Vairuotojas vėl liepia laukti, atvažiuos dar vienas, bet kai pamatėm iš autobuso galo besiveržiančius dūmus, pasiprašėm lauk. Iki vietos, kur palikom savo transportą, buvo lik gal viena mylia, tai parėjom pėsčiomis.
Ši dienos kelionė mums kainavo $112 vienam. Colorado River Discovery parduotuvę rasit adresu 130 6th Avenue, Page, Arizona 86040.
O čia mūsų kelionės filmukas, kuriam pamatysit vaizdų ir iš Kolorado upės:
[wpsgallery]
