Atšiaurioji Etna: žygis į aukščiausią veikiantį ugnikalnį Europoje

Print Friendly

Sicilijos karalienė – ugnikalnis Etna, atvykėliams nėra labai svetinga. Pasitinka su nežmoniškai dideliu vėju, pučiančiu į veidą juodas dulkes, daug šaltesniu oru, nei apačioje, prie jūros. Bet jei pasiryžti iškęsti tuos nepatogumus, Etna apdovanoja vienais nuostabiausių vaizdų, kuriuos galima pamatyti per atostogas Sicilijoje…

Susiruošę pakeliauti po rytinę Sicilijos salos dalį trims dienoms, žinojome, kad būsime aukščiausio Europoje veikiančio ugnikalnio papėdėje. Skrendant lėktuvu virš Sicilijos, Etnos ugnikalnis, iškilęs daugiau kaip 3 km virš jūros lygio, mums pasirodė visoje savo didybėje – net viršūnės nedengė debesys.

Tačiau tuo metu dar tiksliai nežinojome, ar galėsime pakilti arčiau prie Etnos viršūnės. Šis ugnikalnis, kaip sako vietiniai, pasirodo kam ir kada nori. Žygių galimybės priklauso nuo ugnikalnio nuotaikos. Jei Etna užsidengusi rūku ar debesimis, leistis į žygį galima, bet daug nepamatysi. Jei Etna pikta ir spjaudosi ugnimi, žygį gali tekti atidėti.

Žinant, kad tai vienas aktyviausių vulkanų pasaulyje, tokia tikimybė nemaža. Išsiveržimai iš ugnikalnio kraterių vyksta gana dažnai – paskutinis buvo prieš kelias dienas, vos po savaitės, kai mes ten buvome (gegužės 21 d. užfiksuoto išsiveržimo video galima pamatyti čia>>).

Dėl to planai nebuvo konkretūs ir nebuvo aišku, ar pakilsim arčiau viršūnės, ar teks apsieiti 2 km aukštyje esančiais krateriais, prie kurių lengvai galima nuvykti automobiliu. Galima sakyti, kad mums pasisekė – antroji trumpų atostogų diena, per kurią buvome suplanavę pamatyti Etną, buvo giedra ir saulėta, iš Etnos veikiančių kraterių rūko taikus dūmas, tad nebuvo jokių kliūčių aplankyti Etnos karalystę.

Etna

Silvestri krateriai

Viešuoju transportu galima nuvykti į pietinėje pusėje esantį Rifugio Giovanni Sapienza, autobusai porą kartų per dieną veža iš Katanijos. Nuvykti automobiliu dar paprasčiau. Nuo Džiardinio Nakso (Giardini Naxos), kur buvome apsistoję, iki tos vietos pietinėje Etnos pusėje buvo 1 val. kelio.

Važiavom į Etną. Kraštovaizdis keitėsi, tolome nuo jūros, mažėjo žalumos. Vingiuoti posūkiai į kalną, kilometrai mažėja negreit, o mūsų nelabai galingas Fiat 500 garsiai burzgia, nuolat kildamas aukštyn.

Galiausiai privažiavom didelę stovėjimo aikštelę. Išlipę puolėm persirenginėti – juk ryte pakrantėje buvo gal 25 laipsniai šilumos, tai užteko lengvų vasarinių rūbų, o išlipusius Rifugio Giovanni Sapienza, beveik 2 km aukštyje, mus pasitiko labai stiprus ir žvarbus vėjas, ir šilumos buvo gal tik 12 laipsnių.

Turistai kovoja su vėju

Silvestri krateriai

Atvykus čia, ugnikalnio kraterius galima pamatyti lengvai ir visiškai nemokamai. Tai nebeaktyvūs Silvestri krateriai, susiformavę po Etnos išsiveržimo 1892 metais. Didysis Silvestri krateris yra nuo stovėjimo aikštelės paėjus gal porą šimtų metrų, ten nemažai žmonių. Kiek toliau yra daug mažesnis ir gana gilus krateris, bet iki jo reikia šiek tiek paeiti. Rekomenduojame nepatingėti – ten žmonių dažniausiai nebūna, eiti pučiant didžiuliam vėjui pasiryžta ne visi, bet pabėgti nuo žmonių tokioje vietoje verta – pasijauti kaip kokioje negyvenamoje planetoje.

Kai kam gali užtekti pamatyti tik šiuos kraterius, bet tai toli iki Etnos kosminių vaizdų. Nuo Silvestri kraterių Etnos viršūnės netgi nesimato. Iki ten kelio dar nemažai, bet kad jau esame čia, būtų gaila apsisukti ir išvažiuoti.

Silvestri krateriai

Silvestri krateriai

Silvestri krateriai

Greičiausias būdas pakilti arčiau Etnos viršūnės – keltuvas (Funivia dell’Etna) ir džipai-autobusai. Už tokią kelionę reikėtų sumokėti 63 EUR vienam. Bet jei laiko ir jėgų yra, geriau pakilti tik keltuvu, sumokėjus 30 EUR už bilietą į abi puses, o likusį kelią įveikti pėsčiomis.

Keltuvas, siūbuojamas didžiulio vėjo, kilo gana lėtai.  Nuo Rifugio Giovanni Sapienza, 1923 m aukštyje, iki keltuvų stotelės 2500 m aukštyje, su keliais sustojimais pakyboti ore, pakilom per kokias 25 minutes. Nuo ten yra dvi galimybės nukeliauti iki 2920 metrų aukštyje esančių kraterių Torre del Filosofo – arba sėsti į tuos džipus, arba eiti pėsčiomis.

Džipai į Etną

Etna

Mes pasirinkom antrąjį variantą, bet kadangi buvom nelabai pasiruošę tokiam šaltam vėjui, tai pamatę, jog keltuvų stotyje nuomoja striukes po 3 EUR, nusprendėm, kad mums jų reikia. Nelabai išvaizdžios, bet tuo metu jaustis šiltai buvo svarbiau, nei atrodyti gražiai.

Išėjus į lauką iš stotelės, kai kurie keltuvu užkilę žmonės patraukė prie džipų, kiti – savo kojomis į viršų. Jau čia, 2500 m aukštyje, viskas buvo kitaip nei žemiau. Nė vieno augalo, tik juodos ugnikalnio uolienos. Eidami žygeviai išsiskirstė kas sau, savais keliukais, tai dažniausiai nematydavom nė gyvos dvasios aplink. Ėjom lyg du paskutiniai žmonės pasaulyje, priekyje matydami Etnos viršunę ir kraterį šalia, kurį turėjom pasiekti.

Buvo gera pabūti tyloje, kai aplink nieko nėra, tik mudu. Keistas jausmas, ypač atvykus iš Londono. Gyvenantys dideliame mieste tą jausmą tikrai turėtų žinoti.

Etna trek

Žygeivis į Etną

Nustebom, kad čia, daug aukščiau, vėjas buvo silpnesnis, nei prie Silvestri kraterių apačioje. Tačiau kartais papūsdavo tokie gūsiai, kad atrodydavo, jog nuneš į šoną. Arba pakeldavo juodas dulkes ir smulkius akmenukus tiesiai mums į veidus. Jau įsivaizdavom, kad viršūnę pasieksim tikri murziai.

Į Torre del Filosofo galima eiti vingiuotais keliais, kuriais važinėja tie džipai arba kirsti kampą tiesiai, be tako. Ten, kur nėra išminto tako, eiti nepatogu – žemė padengta smulkiomis ugnikalnio uolienomis, nestabili, pasitaiko statokų įkalnių, bet vis tiek greičiau, nei vingiuoti džipų išmintais takais.

Užlipti iki Torre del Filosofo 2920 m aukštyje užtrukom apie 1,5 val. Iki šios vietos turistus atveža ir džipai. Čia, prieš ugnikalnio išsiveržimą 2002 metais, buvo pastatas, pavadintas Torre del Filosofo. Dabar šioje vietoje stovi tik nedidelis vagonėlis ant ratų – Torre del Filosofo pastatas buvo visiškai sunaikintas išsiliejusios lavos.

Čia galima apžiūrėti 2002 metais išsiveržimo metu susidariusius kraterius ir matyti toliau, Etnos viršūnėje esančius, nuolat rūkstančius aktyviuosius Etnos kraterius. Šie yra maždaug apie 3350 m aukštyje, bet šis skaičius keičiasi, nes Etnos viršūnės aukštis priklauso nuo išsiveržimų.

Aukščiau nei 2920 m savarankiškai lipti negalima. Yra ekskursijų su gidais arčiau aktyviųjų kraterių, taip pat naktinių ekskursijų, norintiems pamatyti degančią lavą, pavyzdžiui, kaip ši>>. Ant Etnos ugnikalnio yra ir slidinėjimo trasų, kurias galima išbandyti sezono metu, daugiau informacijos apie tai čia>>.

Etna

Etna

Užlipom

Apžiūrėję kraterius, prie kurių galima prieiti, leidomės žemyn, svarstydami, kad tikrai neiškeistume to kelio, kurį įveikėme, į kelionę džipu. Pats lipimas ir matyti vaizdai kelyje buvo daug įspūdingesni už pasiektą tikslą – kraterį.

Nulipti žemyn buvo nepalyginamai lengviau, nei užlipti, užtrukom gal 40 minučių. Tada dar apie 20 minučių žemyn keltuvu ir mes jau prie automobilio, pasiruošę kitiems nuotykiams Sicilijoje.

Beje, turint visą dieną, galima ryžtis dar rimtesniam žygiui ir apsieiti be keltuvų. Nuo Rifugio Giovanni Sapienza galima užlipti iki 2500 km aukštyje esančios stotelės, tas užtruktų apie 2 – 2,5 val., ir tada prasidėtų tas kelias, kurį mes įveikėme iki Torre del Filosofo – apie 1,5 val. Jei būtume turėję daugiau laiko ir tinkamesnę aprangą, tikrai būtume rinkęsi šį variantą, bet tą pačią dieną mūsų laukė dar viena nuostabi gamtos vieta Sicilijoje – Alkantaros tarpeklis.

  • IMG_0668
  • Silvestri krateriai
  • Silvestri krateriai
  • Silvestri krateriai
  • IMG_0698-001
  • Silvestri krateriai
  • IMG_0705
  • IMG_0744-001
  • Silvestri krateriai
  • IMG_0712-001
  • IMG_0718
  • IMG_0790-001
  • IMG_0799-001
  • IMG_0731-001
  • Etna
  • IMG_0739
  • Etna
  • IMG_0752
  • Etna

Leave a Reply