Įspūdžiai iš Vilkėnų dvaro: dėl nykstančių dvarų galva neskauda?

Print Friendly

Mūsų šalyje gausu įvairiausio paveldo, kuris neva saugomas valstybės. Ir turbūt dažni paašarojimai, jog objektai nyksta akyse, niekieno nebestebina. Nenustebins ir šis tekstas. Jis apie Vilkėno dvarą, kuris stovi Vilkėno I kaime, Šilutės rajone. Išlikę didingi dvaro rūmai, nuostabi medžių alėja – viskas apleista, o 13 ha ploto parko teritorijoje ganosi karvės. Skambi lentelė ant sienos, bylojanti, jog architektūros paminklą saugo valstybė, greičiau pajuoka, nei rimtas rūpestis ir saugojimas.

Apie Vilkėno dvarą nieko nežinojau, kol nepastebėjau vestuvinių fotografijų – turbūt niekam nepaslaptis, jog fotografai mėgsta „fotogeniškus“ apleistus dvarus. Tik šįkart dvaras nuotraukose neatrodė toks apleistas.

Savaitgalį nusprendėme aplankyti Vilkėno dvarą. Tačiau po vizito ten iškilo dilema – nežinau, ar piktintis fotografo gebėjimu nuotraukose paslėpti visus dvaro apleidimo požymius, ar sveikinti žmogų su profesionaliu darbu, kuriame nematyti liūdnų ženklų? Nes apsilankius greitai paaiškėjo, jog atsidūrėme peraugusių kiparisų ir dryžuotų sraigių bei šliužų teritorijoje, kurią kartais okupuoja karvės. Tikrai nepanašu į vietą, kur kadaise vaikštinėjo pasipuošusios damos, kūrė poeziją tuometiniai šviesuoliai, zujo dvaro darbininkai.

Iš pasakojimų žinojome apie prie pat dvaro esančią liepų alėją. Teko jos paieškoti, apeinant karvių „tortus“ ir suradome. Tik į alėją nebepanašu… Akmenimis sutvirtinti tako šonai vis dar išlikę, tačiau bridome per aukštas žoles. Lyg ir būtų įprasta praktika, kad bent tokiais dalykais pasirūpina vietiniai seniūnai. Bet čia, matyt, paliekama, kad karvės pašaro nepritrūktų.

Perėjus alėją matyti tvenkinys, taipogi užžėlęs visokia augmenija. Liko nepaminėta paslaptingai atrodanti „Rebekos“ skulptūra priešais dvaro rūmus (marmurinis originalas restauruotas ir išvežtas į Palangą, Vilkėno dvaras tenkinasi papilkėjusia kopija). Link jos veda senų tujų alėja, tokia tankia laja, jog saulė ten vargiai pasiekia žemę.

Interneto šaltiniai skelbia, kad „parke“ auga apie 70 rūšių medžiai ir krūmai. Kai kurie iš jų – reti. Taip pat paminėta, jog 2007 metais restauruota dvaro rūmų išorė. Taip – rūmų sienos baltos, tinkuotos, yra šiokios tokios durys bei užkalti langai. Dar daugiau pasmalsavus paaiškėjo, jog dvaro išorės restauracija pasirūpino savininkė Felicija Laima Pliaterienė. Moteris prieš kelerius metus žurnalistams nuogąstavo, jog norint sutvarkyti visą dvarą, reikia loterijoje laimėti bent porą milijonų. Tačiau kažkas iš valdininkų sugebėjo ant rūmų prikalti lentelę, bylojančią, jog čia Lietuvos architektūros paminklas, kurį saugo valstybė. Šiuo metu ji panašesnė į priekaištą tiems patiems valdininkams, nei į perspėjimą elgtis pagarbiai. Nuolat įvairiems tikslams įsisavinant Europos sąjungos fondų pinigus ir iki šiol nesugebėti sutvarkyti tokio nuostabaus objekto yra tiesiog stulbinama.

Lietuvoje likusieji dvarai nyksta tiesiog akyse – valdininkai grasina neprižiūrimus dvarus nusavinti, o savininkai nesugeba patys jų sutvarkyti ir prižiūrėti. Absurdo teatras, kai laukiama, kol šios vertybės pačios išnyks ir nereikės daugiau sukti galvos.

Teksto autorė: Morta Mikutytė (Mortą galite sekti Facebook), Donato Cibulskio nuotraukos

1 Comment

  1. Belvederio dvaras irgi graudžiai atrodo.

Leave a Reply