Škotijos kalnai: du vaizdingi korbetai Arrochar Alpėse

Print Friendly

Škotijos vakarinėje dalyje, visai netoli Glasgow miesto esantis kalnynas, vadinamas Arrochar Alpėmis, turi daug vaizdingų vietų ir viršukalnių. Išbandėme žygius į dvi šių kalnų viršūnes ir galime rekomenduoti – lipdami į Ben Arthur ir Ben Donich pamatysite daug dramatiškų vaizdų.

Mėgstantiems žygius į kalnus, Škotija yra neišsenkantis pramogų šaltinis. Kalnų takų ir bekelių pasivaikščiojimų užtektų daugeliui metų. Apie kalnus, vadinamus munro – aukštesnius nei 914 m (3000 pėdų), jau pasakojom straipsnyje apie Glen Doll slėnį. Aukštesnių nei 914 m kalnų Škotijoje yra 282, o šiek tiek žemesni kalnai, iškilę 762 m – 914 m virš jūros lygio, Škotijoje vadinami korbetais (Corbetts). Korbetų kalnų Škotijoje suskaičiuota 221.

Nors Arrochar Alpių kalnų masyve yra munro kalnų, bet čia populiariausia viršūnė yra korbetas. Ir tikrai neveltui – šis kalnas unikalus. Tai Ben Arthur, kurio aukštis 884 m. Šis kalnas geriau žinomas pavadinimu The Cobbler – batsiuvys, neva jo viršūnė primena batsiuvį.

Nors lipdami į Ben Arthur panašumo su batsiuviu neįžvelgėme, bet užtat buvome apsupti idiliškų Škotijos kalnų kraštovaizdžių. Oras tą dieną buvo pasakiškas – sunku patikėti, kad lapkričio vidurys, nes šildė saulė ir danguje nė debesėlio.

Pirmoji žygio dalis visai nesudėtinga ir be jokių problemų įveikiama ir pradedantiesiems žygeiviams. Porą kilometrų reikia žygiuoti spygliuočių miško takeliu, kuris po truputį zigzagu kyla aukštyn. Iš miško išėjus į pievą, atsiveria puikus vaizdas – tai uolėtasis Ben Arthur, išskirtinis, su niekuo jo nesumaišysi. Tuomet keli kilometrai slėnio takeliu, po truputį kylant aukštyn, jokio vargo.

Priėjus uolėtąją kalno dalį, prasideda statesnis kopimas, kai kur reikia kabintis už uolų ir lipti visomis keturiomis. Mes po kalnus žygiuojam su savo borderkoliu, Bruno. Jis be vargo tokias atkarpas į viršų įveikia, kartais prireikia pagalbos nusileidžiant žemyn, nes vietomis nėra kaip nušokti.

Šioje vietoje gana statu ir ilsėtis norisi sustoti dažniau. Bet sustojimams čia yra ir kita priežastis – nuo šios vietos vaizdai į kalną supantį slėnį ir kitas Arrochar Alpių viršūnes tiesiog stulbinantys. Norisi pasigėrėti kiek ilgiau, nufotografuoti prisiminimui, deja, nuotraukoje sunku perteikti tą jausmą, kai matai tokį gražų pasaulį ir rodos, jog nieko daugiau nereikia.

Artėjant prie viršūnės, kaip visada kalnuose, pakyla vėjas ir darosi daug šalčiau. Ben Arthur – The Cobbler viršūnė tikrai neįprasta ir kiek pavojinga –  paskutinius kelis metrus reikia užsikeberioti uola į viršų.

Ropštis ant uolos reikia atsargiai – šalia skardis, 50 m iki žemės. Bet adrenalinas ir gera nuotrauka – garantuoti. Nusprendus nerizikuoti, labai nenusivilsite, šalia yra akmenų krūvelė žyminti viršūnę, o vaizdai tikrai neprastesni, nei nuo The Cobbler uolos.

Žygis į Ben Arthur – The Cobbler 

Žygio pradžia: Succoth car park, Arrochar (mokamas, £1 per valandą) – Google Maps žemėlapis

Trukmė: 4-6 val. Mes užtrukome 4 val., su maždaug 15 min pietumis viršūnėje

Atstumas: 11 km (pirmyn – atgal)

Kitą sekmadienį atgal į vakarinius kalnus keliauti neplanavome, bet pagal orų prognozę tik šioje Škotijos vietoje nebuvo žadama lietaus. Įprastai patikriname orų prognozę Cairngorms kalnuose, Glencoe ir Loch Lomond – šios vietos mums tinka vienos dienos kelionei, nes atstumas nuo namų gana ‘protingas’ – iki 300 km į abi puses.

Bet kadangi tik Arrochar Alpėse prognozavo debesuotą su pragiedruliais orą, patikėjome. Atvykę čia ryte dar kartą įsitikinome, kad Škotijos oras neprognozuojamas ir nenuspėjamas, ypač kalnuose.

Žygis į Ben Donich viršūnę, korbetą, kurio aukštis 857 m, prasideda šalia gana populiarios vietos vakarinėje Škotijos dalyje. Tai vaizdingas sustojimas Rest and Be Thankful, šalia A83 kelio, nuo kurio atsiveria puikus vaizdas į Glen Croe slėnį ir jį supančius kalnus. Jei būsite šioje Škotijos dalyje, rekomenduojame čia užsukti (Google Maps šią vietą rasite čia).

Ben Donich buvo vienas iš lengvesnių kalnų žygių, vienintelis sudėtingas dalykas buvo gana atšiaurios oro sąlygos, ypač  artėjant prie viršūnės. Žygis prasideda nuo parkingo, kuris yra virš 200 m aukšyje, tai pakilti iki aukščiausio kalno taško reikia gana nedaug – 575 metrus į viršų.

Šis lipimas į kalną nesudėtingas vien dėl palyginus neilgo atstumo. Apačioje takelis kiek pažliugęs, tai reikėtų vandeniui nepralaidžių batų. Pirmoji atkarpa gana stati, bet pasibaigia nespėjus gerai pavargti. Tuomet prasideda atkarpa, kur daug akmenų ir uolų, ir plyšių tarp akmenų, tai reikia saugotis, ypač žiemą, nes pasnigus šie plyšiai nesimato.

Viena sudėtingesnė vieta, ne visiems keturkojams žygeiviams įveikiama – maždaug 5 m aukščio skardis. Reikia nusileisti stačia uola žemyn, mūsų Bruno ir kelyje sutiktas haskis nulipo be problemų, o 10-metei pitbulių veislės kalytei ši vieta buvo per baisi. Tad pasiliko šeimininkas su ja laukti, kol jo grupė nužygiuos iki viršūnės ir atgal.

Viršūnėje Ben Donich parodė savo charakterį – ten jau snigo, žolynai buvo apšalę, žemė atrodė lyg cukraus pudra apibarstyta. Vėjas buvo toks stiprus, kad tos kelios snaigės gana skaudžiai badė veidą.

Ilgai ant viršūnės neužsibuvome, o nusileisti žemyn neužtruko nei valandos. Toks neilgas žygis tiktų neturintiems daug laiko Škotijos kalnuose, bet norintiems pamatyti laukinę gamtą. Šis takas ne toks populiarius, kaip Ben Arthur, tad žmonių sutiksite daug mažiau.

Žygis į Ben Donich:

Žygio pradžiaBen Donich access car park (nemokamas) – Google Maps žemėlapis 

Trukmė: 3-4 val., mes užtrukome 3 val.

Atstumas: 7,5 km (pirmyn-atgal)

Leave a Reply